Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 21d. 14:51

Butus viešbučiuose įsiūlę apsukruoliai penėjo Vilniaus savivaldybę pinigais, ši gelbsti gyventojus

„Korių“ statytojai aptvėrė statybvietę valstybinės žemės sąskaita 15min tyrimas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / „Korių“ namai

Butus „viešbučiuose“, poilsio paskirties namuose, dirbtuvėse Vilniaus gyventojams pardavę nesąžiningi statytojai rėmė savivaldybę pinigais, o ši dabar ketina atleisti tų butų gyventojus nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Svarstoma, ar negalėjo būti slaptas susitarimas tarp miesto valdančiųjų ir nesąžiningų statytojų.

„Tai panašu į derinamus veiksmus – nesąžiningos bendrovės parėmė savivaldybę, o ši atleido gyventojus nuo mokesčių. Viešbučių istorijos gali kartotis“, – 15min sakė aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė.

Savivaldybė teigia taip gelbstinti gyventojus ir žada apmokestinti tuos, kurie pirks tokius butus nuo birželio mėnesio.

Tai nėra sąžininga prieš tuos gyventojus, kurie pirko butus įprastuose daugiabučiuose ir mokėjo brangiau, – sakė R.Brandišauskienė.

Pirkdavo už mažesnę kainą

„Tai yra apgaudinėjimas“, – taip dar 2016 m. apie tokius statytojus kalbėjo Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, o miesto meras Remigijus Šimašius su statytojų sąrašu kreipėsi į prokuratūrą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Šimašius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Šimašius

Vilniuje iškilo mažiausiai 12 statinių, kurie dokumentuose yra viešbučiai, poilsio namai, visuomeniniai kompleksai, tačiau iš esmės tai yra daugiabučiai, kuriuose pirkėjai įsigijo butus. Beje, už mažesnę kainą nei rinkoje.

„Taip, jie būstus pirkdavo su nuolaidomis“, – pripažįsta Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius

Ne tik mažesnė kaina buvo jaukas. Tokių objektų statytojai neprivalėjo statyti vaikų žaidimo aikštelių, tiesti kelių, asfaltuoti parkingų, nereikėjo investuoti į garso izoliaciją, taigi nemažai sutaupydavo.

Tačiau tuo pačiu metu savivaldybė priimdavo finansinę paramą iš statytojų, kitaip tariant, rinkdavo infrastruktūros mokestį.

Užsitraukė savivaldybės nemalonę

Faktai rodo, kad nors statytojai ir užsitraukė miesto valdžios nemalonę, dėl savo veiklos iš esmės nenukentėjo. Tiesa, Statybų inspekcija turėjo priekaištų.

Savivaldybei, savo ruožtu, tai nesutrukdė iš jų imti paramą pinigais.

Pavyzdžiui, daugiabutį „Koriai“ Kalvarijų g. stačiusi bendrovė „Projektai ir statyba“ dar šiais metais savivaldybę parėmė piniginiu įnašu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus Kalvarijų gatvėje statomi daugiabučiai namai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus Kalvarijų gatvėje statomi daugiabučiai namai

Tai vadinamasis infrastruktūros mokestis, nors viešai savivaldybė tai vadina parama. Apie tai skelbiama viešai čia.

Tiesa, neskelbiama, kiek konkrečiai pinigų pervedė bendrovė, tačiau šių metų sausio-gegužės mėnesiais Vilniaus savivaldybė, kaip ji pati skelbia, iš privačių įmonių gavo 245 tūkstančius eurų vadinamojo infrastruktūros mokesčio.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus savivaldybė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus savivaldybė

Praėjusiais metais savivaldybė gavo 1,09 mln. eurų finansinės paramos iš įmonių. Panaši suma – 1,07 mln. iš verslo atitekėjo ir 2017 m.

Kur šie pinigai panaudojami? 15min jau rašė, kad Vilniaus meras R.Šimašius Venecijos bienalės laureatėms įteikė 50 tūkstančių eurų – šie pinigai buvo paimti kaip tik iš šio aruodo.

Statytojai: „Pirkėjai žinojo, ką perka“

Bendrovės „Projektai ir statyba“ administracija sako, kad pirkėjai visada žinojo, ką perka, todėl niekas nebuvo apgautas.

„Tiek viešoje erdvėje, tiek viešame registre nuo pat statybų pradžios visada buvo nurodoma, kad pastatas yra viešbučių paskirties-svečių namai, o jame būstą įsigiję pirkėjai buvo ir yra informuojami tiek preliminariose, tiek notarinėse sutartyse, kokios paskirties patalpas jie perka. Taigi pirkėjai nėra apgaudinėjami ar kažkaip kitaip siekiama nuslėpti esamą situaciją“, – teigiama 15min atsiųstame bendrovės komentare.

Tiesa, statytojai pripažįsta, kad 2016 metais yra gavę užklausas iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos dėl skleidžiamos informacijos apie pardavimus Korių pastate. „Visa informacija buvo pateikta, taip pat buvo pateikti sudaromų preliminarių sutarčių projektai ir jokių pažeidimų mūsų bendrovės atžvilgiu nebuvo ir nėra nustatyta“, – teigiama komentare.

Be to, „Projektai ir statyba“ administracija pastebi, kad „nėra draudžiama statyti viešbučių paskirties pastatus ir jose pardavinėti patalpas“.

Ozo parko „poilsinės“

15min suskaičiavo bent 7 bendroves, kurios statė tokius viešbučius-daugiabučius, tačiau tuo pačiu rėmė ir savivaldybę. Jų gyventojai dabar bus atleisti nuo mokesčių.

Šiame sąraše – ir pastato „Ozo parko“ statytojai „Delta projektai“.

„Realco“ nuotr./„Ozo parkas“
„Realco“ nuotr./„Ozo parkas“

Statytojai teigia, kad poilsio patalpos "niekuo nesiskiria" nuo kitų butų.

"Visos „Ozo parko“ daugiabučių „poilsio patalpos“ niekuo nesiskiria nuo tuose pat namuose esančių butų. Šalia daugiabučių namų yra tiek parkavimo ir vaikų žaidimo aikštelių, kiek priklauso butams, o pirkėjai visada iš karto ir aiškiai buvo informuojami, kad rengiasi įsigyti nuosavybę, kurios statusas yra „poilsio patalpa“, – teigė "Realco" atstovė Kristina Grubliauskaitė – Svitojė.

Todėl, pasak jos, patalpų savininkai, skirtingai nei viešbučių ar „apartamentų“, niekuomet neturėjo ir neturi prievolių mokėti papildomų mokesčių, nei tų, kuriuos priklauso mokėti butų savininkams.

Viešai prieinama informacija rodo, kad „Delta projektai“ savivaldybę piniginiais įnašais rėmė 2017 m. Apie tai, kad gyventojams čia pardavinėjami butai komercinėse, tiksliau, poilsio paskirties, patalpose, 15min rašė dar 2015 m.

Dėl šio atvejo savivaldybė taip pat kreipėsi į prokurorus, tačiau iš esmės niekas nepasikeitė – namai pastatyti, butai išparduoti.

Tas pats nutiko ir su apartamentais Turniškių gatvėje. Formaliai ten yra viešbutis, tačiau apartamentai išparduoti kaip prabangūs butai. Projektą vykdžiusi įmonė „Tarp pušų“ savivaldybei finansinę paramą suteikė dar 2015 m. „Tarp pušų“ akcininkas yra Ernestas Ugnius Urba.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Turniškių autobusų stotelė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Turniškių autobusų stotelė

Paramą teikė ir kiti Ozo parko statytojai, „Zeta projektai“, kurių akcininkai yra „OU Hanner Group“.

Apartamentai ar daugiabutis?

Tiesa, parama tekėjo ne vienerius metus, o kai kurie statytojai jau yra bankrutavę. Pavyzdžiui, taip nutiko su Mindaugo gatvėje apartamentus „Senamiesčio terasos“ stačiusia bendrove „Mažieji apartamentai“.

„Senamiesčio terasos“ nuotr./„Senamiesčio terasos“ vizualizacija
„Senamiesčio terasos“ nuotr./„Senamiesčio terasos“ vizualizacija

Atsitiktinumas ar ne, tačiau šių metų balandį Vilniaus savivaldybė pradėjo svarstyti galimybę atleisti nuo mokesčių tokių namų gyventojus.

„Sostinės savivaldybė ieško sprendimų įkaitais tapusiems vilniečiams, kurie iš tiesų įsigijo negyvenamosios paskirties turtą, vystytojų parduotą kaip butą“, – skelbia savivaldybė pranešime. Tarybos nariai jau ėmėsi svarstyti pasiūlymą atleisti juos nuo nekilnojamojo turto mokesčio.

Savivaldybė teigia sulaukusi pačių gyventojų prašymų atleisti juos nuo nekilnojamojo turto mokesčio už įsigytus butus. Kitu atveju tokių butų savininkams reiktų mokėti 0,7 proc. mokestį nuo vertės.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, negyvenamosios paskirties patalpų, kuriose asmenys yra deklaravę gyvenamąją vietą, yra 3833. Juose gyvena 29,2 tūkstančiai asmenų.

Istorijos gali kartotis

„Tai vertinu negatyviai, nes situacija su viešbučiais-daugiabučiais gali kartotis. Iš šios istorijos visi išėjo sausi – statytojai nenubausti, savivaldybė gavo paramą, o gyventojai bus atleisti nuo mokesčio, taigi nuo atsakomybės, nes jie žinojo, ką perka“, – 15min sakė Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rėda Brandišauskienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rėda Brandišauskienė

Savivaldybė aiškina, kad taip gelbsti gyventojus nuo padėties be išeities. „Praktiškai visi gyventojai, atsidūrę tokioje padėtyje, neturi galimybės pakeisti patalpų paskirties“, – teigiama 15min atsiųstame Vilniaus savivaldybės komentare.

Todėl „lengvata siūloma atsižvelgiant į susiklosčiusią nekilnojamojo turto rinkoje situaciją“, sakoma komentare. Beje, ta pati savivaldybė statytojams suteikė statybos leidimus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Karolinos parkas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Karolinos parkas

Aplinkos viceministrė R.Brandišauskienė mano, kad nėra sąžininga prieš gyventojus, kurie pirko butus įprastuose daugiabučiuose, ir jie mokėjo brangiau.

„Savivaldybės pareiga – žiūrėti, kad pastatai būtų naudojami pagal paskirtį, o ne pardavinėti butus. Gyventojus irgi turėtų bausti, nes šie turėjo žinoti, ką perka, kai pasirašinėjo sutartis. Dabar tai panašu į derinamus veiksmus – nesąžiningos bendrovės parėmė savivaldybę, o ši atleido gyventojus nuo mokesčių. Viešbučių istorijos gali kartotis“, – sako viceministrė.

Savivaldybė atkerta – mokesčių lengvatos negalios tiems, kurie pirks butus po birželio 1 dienos.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas M.Statulevičius nemato sąsajų tarp paramos savivaldybei ir NT mokesčio panaikinimo.

„Tai nesusiję, nes paramą teikia visi. Bet tai nekeičia praktikos – dalis vis tiek piktnaudžiauja – stato viešbutį, o parduoda butus. Žmonės turi žinoti, ką perka“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:06
02:08
01:11

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką