Spalį buvęs vienas ikoniškiausių prekės JAV prekės ženklų „Sears“ užpildė paraišką bankrotui. Bendrovė ketina iki metų pabaigos uždaryti 142 parduotuves. Buvęs įmonės generalinis direktorius Eddie Lampertas dėl smunkančių pardavimų kaltino žiniasklaidą, vartotojų įpročių pokyčius ir elektroninės prekybos iškilimą.
Tačiau jie ne vieninteliai, kurie Amerikoje pralaimi kovą internetinei prekybai. 2017 metais daugybė JAV mažmenininkų, įskaitant „Macy's“, „Sears“, „J.C.Penney“, jau uždarė apie 9 tūkst. parduotuvių, nes elektroninė prekyba tapo kasdienybe ir vis daugiau pirkėjų mieliau apsiperka elektroninėse parduotuvėse.
Šių metų pradžioje komercinio nekilnojamojo turto prekybos bendrovė „Cushman & Wakefield“ prognozavo, kad JAV bus uždaryta bent 33 proc. parduotuvių ir 25 stambūs mažmenininkai bankrutuos. Dėl to didžiuliai prekybiniai plotai tampa dykvietėmis, kurias itin mėgsta fotografai.
Lietuviai neišsiskiria
Tačiau, regis, auganti elektroninė prekyba netrukdo iš internetinės erdvės keltis į fizinę. Savo parduotuves turi tiek „Amazon“, tiek lietuviškas „Pigu.lt“ ar „Knygos.lt“.
Šių metų gegužę interneto prekybininkė „Varle.lt“ atidarė parduotuvę „ShowRoom“, kurioje klientai gali apžiūrėti prekes. O viena didžiausių el. prekybininkių Lietuvoje „Pigu.lt“ spalio pabaigoje Panevėžyje atidarė jau penktą parduotuvę šalyje.
Internetinėje prekyboje, regis, neišsitenka ir knygų pardavėjai, mat internetinė knygų prekybos platforma „Knygos.lt“ taip pat spalio pabaigoje atidarė antrą savo fizinę parduotuvę – knygyną.
Tačiau ne visiems taip saldu, kaip didesniems internetiniams prekybininkams. Pavyzdžiui, žymi Lietuvos dizainerė Julija Janus šių metų pavasarį paskelbė, kad uždaro visas savo parduotuves. Tuomet skelbia, kad nuo 2014 metų „Julia Janus“ prekės ženklą valdančios bendrovės pardavimai internete išaugo dvigubai.
„DPD grupės“ neseniai vykdytos tarptautinės apklausos duomenys atskleidžia, kad Europoje internetiniai pirkėjai 11,3 proc. visų savo pirkimų atlieka internetu ir daugiau nei pusė jų tai daro bent kartą per mėnesį. Apklausos duomenimis, Lietuvoje 9,1 proc. visų pirkimų atliekama internetu – tai yra daugiau nei Latvijoje bei Estijoje, kur pirkimų internetu įvykdoma mažiau negu 8 proc.
Parduotuvės nutaikytos į praktiškumą
Internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ Komunikacijos vadovės Raimondos Strazdauskaitės teigimu, elektroninės prekybos rinka sparčiai auga ir augs. Tačiau pasaulyje pastebima praktika, kuomet dideli internetinės prekybos milžinai įsigyja didžiuosius prekybos tinklus bei stato ir įrenginėja parduotuves.
„Jie taip didina savo rinkos dalį tradicinės prekybos sektoriuje. Ne išimtis yra Lietuva. Mūsų veikla taip pat atitinka pasaulines tendencijas. Tačiau į parduotuves labiau žiūrime iš veiklos efektyvumo pusės. Šiuo metu mūsų parduotuvėse galima ne tik apžiūrėti prekes, jas nusipirkti vietoje, parduotuvės veikia ir kaip prekių atsiėmimo, garantinio aptarnavimo centrai“, – aiškino ji.
Šiuo metu „Pigu.lt“ turi penkias fizines penkias fizines parduotuves. Ir nors naujų atidaryti neplanuoja, jas po truputį atnaujina ir plečia plotus.
„Šiemet Kaune atnaujinome parduotuvę – dvigubai išplėtėme prekybinį plotą, šią savaitę atsinaujinome Vilniuje – dabar parduotuvėje pristatome tris kartus didesnį kvepalų asortimentą. Spalį duris atvėrė nauja „Pigu.lt“ parduotuvė ir prekių atsiėmimo centras Panevėžyje, prekybos ir pramogų centre „Babilonas“. Pokyčių sulauks ir kitos mūsų parduotuvės“, – sakė R.Strazdauskaitė.
Ekspertė: augti paprasta, kai atsispiri nuo nulio
Tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ prekybinio turto valdymo grupės vadovė Jūratės Gaspariūnienės teigimu, tai, kad internetinė prekyba keliasi į fizines parduotuves, yra nulemta labai staigios šios šakos plėtros.
„Lietuvoje fiksuojamas iki 30 proc. siekiantis metinis elektroninės prekybos augimas, tačiau bendroji Baltijos šalių rinkos dalis tenkanti elektroninei prekybai vis dar labai kukli ir tik šiek tiek viršija 3 proc.“, – aiškino ji.
Tačiau J.Gaspariūnienė atkreipia dėmesį, kad prekyba internetu augo nuo nulio, todėl pakilimas taip aiškiai ir yra matomas. Ištobulėjusios technologijos skatina verslą ieškoti naujų sprendimų ir keičia klientų pirkimo įpročius. Dabartinis klientas yra sumanus, išmaniuoju telefonu realiu laiku gali palyginti kainas, pasiūlą, pridėtines vertes.
„Tai yra logiška ir normalu, kad atsiradus tokiai galimybei kaip elektroninė prekyba, kuo daugiau žmonių nori išmėginti naują prekybos ir pirkimo būdą. Net 70 proc. Z kartos atstovų kaip pagrindinę sprendimo priėmimo priemonę įvardina išmanųjį telefoną. Jie nori visada būti pasiekiami internetu, todėl naudojasi išmaniuoju telefonu. Šie poreikiai keičia ir konkurencinę aplinką – nors jaunajai kartai vis dar svarbu gyvai matyti, paliesti produktą, bet jo kainą jie patikrina savo telefone ir nevengia to pačio produkto užsisakyti internetu, jei pasiūlymas ten yra patrauklesnis. Naujausių Europos tyrimų duomenimis ši tendencija yra ryški ir dabartinių suaugusiųjų kategorijoje – tokių tikrinančių net 59 proc.“ – sakė ji.
Pasak J.Gaspariūnienės, elektroninės prekybos tempai yra įspūdingi, bet kai žiūrime į rodiklius Lietuvoje ir pasauliniu mastu, kiek procentų vis dar sudaro elektroninė prekyba nuo mažmeninės prekybos, skaičiai nėra įspūdingi: JAV – apie 9 proc., Europos vidurkis – apie 8 proc., Baltijos šalių – 3,4 proc.
J.Gaspariūnienės teigimu, Europoje elektroninė prekyba didžiausią rinkos dalį užima Jungtinėje Karalystėje (apie 17 proc.), antroje vietoje yra Vokietija su 15 proc. Elektroninė prekyba, ekspertės nuomone, šiose rinkose labai stipriai keičia prekybos veidą. Tiesa, pastaruoju metu pastebimas kitas procesas – prekiautojai internetu atidaro savo parduotuves ir tai vyksta ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.
„Omnichannel – daugiakanališkumo būtinumas yra vis dažniau aptariama tema. Elektroninės parduotuvės steigia fizines parduotuves, o fizinės parduotuvės diegia internetinės prekybos sprendimus. Ypač svarbi informacija gaunama visais šiais kanalais. Neužtenka turėti tik svetainę internete ar fizinės parduotuvės. Privalai turėti visus dėmenis, kad parduotum ir įtiktum klientui, prisitaikytum prie besikeičiančių jo poreikių, gyvenimo tempo, urbanizacijos ritmo. Net ir perkant garso aparatūrą, klientas nori išgirsti, kaip skamba muzika, techniniai parametrai ir emocija, kurią perkame, yra vienodai reikšmingi pardavimo procese“, – tikino J.Gaspariūnienė.
Lietuvoje dažnas pirkėjas dar nesiryžta iš karto atsiskaityti už prekes, užsisakytas internetu – jis nori mokėti tik tada, kai ta prekė jam pristatoma, bet kadangi toks pristatymo būdas yra brangiausias, pirkėjas dažniau linkęs pats atvažiuoti į parduotuvę ir pasiimti prekę.“ – teigia J.Gaspariūnienė.
Ji priduria, kad ir „Barbora“ prekių atsiėmimo punktus kuria šalia parduotuvių. Tai gana inovatyvus sprendimas elektroninės prekybos maisto produktų verslui Lietuvoje. Prognozuojama, kad įdiegus maisto atsiėmimų punktus pakils internetinė prekyba greito apyvartumo produktais.
Prekybos veidą keičia klientai
J.Gaspariūnienė pastebi, kad maisto į namus pristatymo paslaugai plėstis Lietuvos miestai yra per maži.
„Megapoliuose gyvenantys žmonės mielai renkasi maisto į namus paslaugą, kad nereikėtų transporto spūstyse praleisti kelių valandų vykstant apsipirkti maisto produktų. Lietuvoje tokios problemos dar nėra, todėl maisto tiekėjai yra priversti ieškoti kitų spendimų kaip skatinti elektroninę prekybą“, – sakė pašnekovė.
Parduotuvių bankrotams ir jų virtimą sandėliais e.prekyba tam neturi tokios įtakos, kaip dažnai kalbama, įsitikinusi J.Gaspariūnienė.
„Tokie bankrotai vyksta dėl kitų objektyvių priežasčių, bet tai ne tik e. prekybos pasekmė. Urbanizacija ir miestų pokyčiai yra svarbiausia priežastis – augant nuomos kainai mieste, keičiantis gyventojų amžiaus struktūrai, augant ar nykstant miesto traukos taškams, parduotuvės turi trauktis į kitas vietas“, – aiškino ji.
J.Gaspariūnienės teigimu, internetinėje prekyboje pasiekti pelningumą nėra taip paprasta, kaip buvo manyta jai tik prasidėjus. Prekybininkai susiduria su įvairiomis problemomis, kurių anksčiau nenumatė.
„Pavyzdžiui, žmogus užsisakė penkias prekes, kurios yra penkiose skirtingose parduotuvėse, skirtingose miesto vietose. Kad atiduotum tas prekes žmogui, jas reikia surinkti į vieną vietą, kur jis jas galėtų pasiimti. Vėliau pirkėjas dalį prekių grąžina, nes vienos prekės tiko, o kitos ne. Taip yra todėl, kad noras rinktis ir pagrindiniai pardavimo proceso elementai niekui nedingo. Taip, pardavėjų reikia mažiau, tačiau iškyla logistikos klausimas, transporto, kaip krepšelio turinio ir atsiėmimo vietos lokacijas sujungti greičiausiu būdu ir mažiausiais kaštais, tikiu, kad tikrai nebuvo planuoti ir reikšmingi gražinamų prekių kiekiai“, – kalbėjo ji.
Maža to, klientas prekių nori čia ir dabar, o jei to neįmanoma užtikrinti, jis renkasi kitą pardavėją.
„Ateinančios kartos pagrindinė savybė – ji nelaukia, sako, noriu čia ir dabar. Jeigu neturi dabar, jis eina kitur. Tai yra tikrai didelis iššūkis logistikai, nes padidėjus apimtims, greitį padidinti yra vis sunkiau. Be to, prekyba turi eiti paskui žmogų, kur jam patogu“, – tikino J.Gaspariūnienė.
