Pasak „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Vaivos Šečkutės, butų kainų augimui viršijant atlyginimų kilimą, būsto įperkamumas visuose didžiuosiuose miestuose mažėja antrąjį ketvirtį iš eilės.
Banko būsto įperkamumo indekso duomenimis, vidutines pajamas gaunanti šeima 2016 metų ketvirtą ketvirtį Vilniuje galėjo įpirkti 71 kv. m ploto būstą, Kaune – iki 122 kv. m, o Klaipėdoje – iki 105 kv. metrų. Per metus sostinėje įperkamo buto plotas sumažėjo 3 kv. m, Kaune – 5 kv. m, o Klaipėdoje 1 kv. metru.
Ekonomistės teigimu, kainų augimas Kaune ir Klaipėdoje vangesnis, todėl įpirkti butą šių miestų gyventojams yra kur kas lengviau. Kauniečių pajamos yra 2,2 karto didesnės, o klaipėdiečių – beveik du kartus didesnės, nei pakankamos įpirkti butą savo mieste.
Palyginti su Baltijos šalių sostinėmis, vidutines pajamas gaunanti šeima Rygoje galėjo įpirkti iki 102 kv. m ploto būstą, Taline – iki 84 kv. m. Šis plotas per metus Taline mažėjo 1 kv. m, o Rygoje išaugo 14 kv. metrų.
„Įperkamumo augimą Rygoje iš dalies lėmė tai, jog čia parduodama daugiau žemesnės klasės ir pigesnių butų. Estijos sostinėje Taline kainų augimui vėl pradėjus šiek tiek lenkti atlyginimų kilimą, įperkamumas per metus kiek sumažėjo“, – sakė V.Šečkutė.
Butų kainos – arti tikrosios vertės
Pernai Vilniuje dėl naujų butų kainų augimo, bendras butų kainų augimas viršijo atlyginimų kilimą. Sostinė iš kitų didžiųjų Lietuvos miestų išsiskyrė ir tuo, kad pernai sparčiai augo naujų butų pardavimo dalis, o ne naujų butų kainų augimas pernai buvo gana artimas atlyginimų augimui.
„Naujų butų pardavimų dalis pernai buvo 20 procentinių punktų mažesnė nei per piką 2008-aisiais, kai daugiau nei pusė parduodamų butų buvo naujai pastatyti. Taigi naujų butų pardavimų dalis galėtų didėti ir toliau, tačiau metų pabaigoje Vilniuje sumažėjo tiek suteiktų statybų leidimų skaičius, tiek baigtų statyti butų kiekis. Be to, kiek sumažėjęs nuomos pajamingumas ir lėtėjantis darbuotojų užimtumo augimas gali riboti ir paklausos šuolius“, – teigia V.Šečkutė.
Sumažėjo grąža už nuomą
Remiantis „Swedbank“ skaičiuojamu nuomos pajamingumo rodikliu, nuo praėjusių metų pabaigos pajamingumas Vilniuje sumažėjo iki 6 proc., o Kaune iki 7,4 proc.
Anot V.Šečkutės, investavimas į nekilnojamąjį turtą išlieka patraukli grąža investuotojams, tačiau lėtėjantis nuomos kainų augimas gali kiek prislopinti lūkesčius.
Šiuo metu butų kainos yra arti savo tikrosios vertės. Taigi esant subalansuotai būsto paklausai ir pasiūlai, būsto kainų dinamika neturėtų nukrypti nuo atlyginimų ir statybos sąnaudų pokyčių.
„Nepaisant paryškėjusių rinkos aktyvumą galinčių stabdyti veiksnių, atotrūkis tarp nuomos pajamingumo ir būsto paskolų palūkanų, kurios daugiau nei dvejus metus laikosi prie 2 proc. ribos, išlieka. Todėl būsto įsigijimas vis dar išlieka patrauklesnis, palyginti su nuoma. Be to, spartus atlyginimų augimas ir žemos palūkanos, palaikančios gana aukštą įperkamumą, artimiausiu laikotarpiu bus palankūs veiksniai būsto rinkos plėtrai“, – sakė ekonomistė.
