Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos

Ginčas dėl „Lidl“ Nemenčinės pušyne tęsiasi: diskusija dėl statybų – be prekybos centro atstovų

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį svarstė, ar naujo „Lidl“ prekybos centro projektas Nemenčinės pl. 15 ir 15H nepažeidžia gamtosauginių reikalavimų. Vilniaus savivaldybė parduotuvės projektui po pataisymų pritarė dar vasarį, tačiau bendruomenė jaučiasi neišklausyta ir naujo prekybos centro iškilimui pušyne prieštarauja. Į šią diskusiją „Lidl“ atstovai kvietimo negavo.
Atnaujintas „Lidl“ parduotuvės projektas Nemenčinės plente
Atnaujintas „Lidl“ parduotuvės projektas Nemenčinės plente / „313 architects“

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje dalyvavęs Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis patvirtino, kad šiuo metu rengiamas techninis „Lidl“ prekybos centro projektas derinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas bus tikrinamas Aplinkos apsaugos agentūros.

Jis teigia, kad techninis projektas dar nėra parengtas ir leidimas statybai neišduotas, tačiau po pakeitimų statinys esminius reikalavimus atitinka.

„Užstatymo tankumas, kuris yra esminis, vertinant galimybę statyti gamtiniame karkase, sumažėjo nuo 44 procentų iki 29. Gamtiniame karkase 30 procentų yra ta riba, už kurios negalima statyti arba reikia įrodyti, kad gamtinis karkasas degradavęs. Netgi įvertinant pagal tai, kad yra statoma gamtiniame karkase, vis tiek statinys atitinka reikalavimus, kiek mes matėme projektiniuose pasiūlymuose“, – sako jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Pakalnis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Pakalnis

Tačiau tam prieštarauja Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto dėstytojas doc. dr. Jonas Volungevičius. Jis pasisako ne tik kaip bendruomenės narys, bet, jo teigimu, kaip, teritorijų planavimo ir gamtinio karkaso ekspertas. Pasak specialisto, parengtame plane manipuliuojama skaičiais, o į pastabas visai neįsiklausoma.

„Gamtiniame karkase mes negalime atjunginėti sklypų ir keisti gyvenamosios paskirties į komercinę. Galima tiktai komercinė paskirtis, integruota gyvenamuose namuose. Padaromas apjungimas, kai sakoma, kad projektas iš esmės yra sumažintas. Iš tiesų, pagal tą tankumo apstatymą ir leidžiamas apimtis – viskas viršija. Nors pastatas mažesnis, aikštelė yra didesnė“, – teigia J.Volungevičius.

Jis taip pat pabrėžia, kad oficialiuose dokumentuose yra pateikiami du atskiri sklypai, todėl užstatymo tankis nėra viršijamas, tačiau sklypai „yra apjungiami ir susumuojamas užstatymo tankumas – tada jis viršija leidžiamus dalykus“. Jo nuomone, dokumentų teisės nesilaikoma, o sklypo paskirties pakeitimas nepagrįstas.

R.Šilagalio nuotr. /Jonas Volungevičius
R.Šilagalio nuotr. /Jonas Volungevičius

Bendruomenė nenori jokio prekybos centro

Nors vyriausiasis miesto architektas dabartinį projektą mato kaip tvarų ir atitinkantį miestiečių ir savivaldybės poreikius, bendruomenės atstovas teigia kitaip.

Vilnietis Romualdas Dacius sako, kad pušų kirtimas, nors ir mažesniu mastu nei planuota pirminiame projekte, atvers kelią vėlesniems medžių kirtimams. Be to, šalia teritorijos, kurioje norima statyti prekybos centrą, yra populiarius dviračių takas, todėl esą bus sunku suvaldyti automobilių eismą, bus didelė tarša.

„Neturėtų būti tos parduotuvės ten, nes buvo duotas leidimas komerciniam pastatui aptarnauti aplinkinius kvartalus. Mes ir esame aplinkinis kvartalas, kuris šito nenori“, – sako bendruomenės narys.

Visgi M.Pakalnis patikslina, kad prekybos centras statomas ne pagal gyventojų prašymus, tai susiję su prekybos centro dydžiu.

Neturėtų būti tos parduotuvės ten, nes buvo duotas leidimas komerciniam pastatui aptarnauti aplinkinius kvartalus. Mes ir esame aplinkinis kvartalas, kuris šito nenori.

Pasak jo, bendrojoje planavimo praktikoje yra žinoma, kokio dydžio parduotuvė ir kokiam gyventojų skaičiui reikalinga aptarnauti. Tai apsaugo nuo didžiųjų prekybos centrų, tokių kaip „Akropolis“ ar „Ozas“, atsiradimo gyvenamosiose teritorijose. Tačiau planuojamas „Lidl“ projektas, pagal gyventojų skaičių teritorijoje, yra tinkamas.

„Ne bendruomenės prašymais turime remtis, turime remtis objektyviais skaičiais“, – sako M.Pakalnis.

Be to, užkirsti kelią prekybos centrui atsirasti teritorijoje, kurioje yra kiti konkurenciniai prekybos centrai, yra „neadekvatu“, mano jis. Nemenčinės plente jau veikia „Maxima“, „Norfa“ ir „Iki“ parduotuvės.

Klausimas yra ne „ar statyti?“, o „kaip statyti?“

Aplinkos viceministras Marius Narmontas svarstyme apibendrino, kad nebereikėtų svarstyti, ar statyti, ar ne, tačiau spręsti pačio projekto įgyvendinimo klausimą.

„Tiesiog gyventojai abejoja, ar tie parametrai, kurie užduoti projekte, atitinka galiojančius teisės aktus. Matyt, čia yra ta abejonė, kuri turi būti išsklaidyta. Inspekcija pasižiūrės, ar tikrai nėra viršyti reglamentai, o savivaldybė turi pasakyti, kaip architektūra yra išpildoma, atsižvelgiant į bendrojo plano ir bendruomenės pasiūlymus šioje vietoje“, – sako viceministras.

Į Aplinkos apsaugos komiteto svarstymą buvo pakviesti tiek Antakalnio mikrorajono bendruomenės nariai, tiek miesto savivaldybės, Aplinkos ministerijos atstovai, tačiau „Lidl“ atstovai kvietimo nesulaukė. Tai patvirtino prekybos tinklo atstovas spaudai Valdas Lopeta.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Valdas Lopeta
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Valdas Lopeta

Kova prieš naują prekybos centrą prasidėjo pernai

15min primena, kad praėjusiais metais paskelbtas „Lidl“ projektas naujam prekybos centrui statyti Nemenčinės plente. Tačiau vietos gyventojai šiam projektui nepritarė. Jų pasipiktinimą sukėlė tai, kad pagal galiojantį Vilniaus miesto bendrąjį planą ši teritorija skirta vienbučių ir dvibučių gyvenamų namų statybai. Tačiau savivaldybė, pakeitusi šių sklypų žemės naudojimo būdą, suteikė teisę iškirsti esamus medžius ir statyti prekybos centrą.

„313 architects“/Atnaujintas „Lidl“ parduotuvės projektas Nemenčinės plente
„313 architects“/Atnaujintas „Lidl“ parduotuvės projektas Nemenčinės plente

Gyventojai piktinosi, kad „prekybos centrą planuojama statyti pušyne, kuriame auga šimtamečiai medžiai. Planuojama kirsti brandžias pušis ir ąžuolus, o vietoje gražaus pušyno įrengti asfaltuotą aikštelę automobiliams statyti“, – sakoma peticijoje, kurią pasirašė daugiau nei pusantro tūkstančių žmonių.

Po tokio protesto, savivaldybės Miesto plėtros departamentas statybų projektui iš pradžių nepritarė ir grąžino taisymams.

„Lidl“ parduotuvės statytojai projektą koregavo net tris kartus, kol galiausiai vasario 25 dieną Vyriausiojo miesto architekto skyrius projektui pritarė.

Tiesa, šis nuo pirmojo nemažai skiriasi. Savivaldybė, priėmusi sprendimą, informavo, kad naujame projekte „Lidl“ rado eismo organizavimo sprendimą, leidusį atsisakyti vieno iš dviejų planuotų įvažiavimų į parduotuvės teritoriją, sumažinti sklypo užstatymo tankį, o stovėjimo aikštelė prie parduotuvės perplanuota išsaugojant brandžių medžių masyvą bei paliekant joje medžių salas.

„313 architects“/Atnaujintas „Lidl“ parduotuvės projektas Nemenčinės plente
„313 architects“/Atnaujintas „Lidl“ parduotuvės projektas Nemenčinės plente

Projektiniuose sprendiniuose numatytas automobilių stovėjimo vietų skaičius sumažėjo nuo 97 (3250 kv. m) pirmajame projekte iki 57 vietų patvirtintame projekte (2170 kv. m). Aiškinama, kad dėl šių korekcijų bus išsaugoti 88 saugotini medžiai (valstybinėje žemėje saugotinais laikomi didesnio kaip 12 cm skersmens, privačioje žemėje – didesni kaip 20 cm skersmens medžiai), pašalinti tokių teks dešimt.

Taip pat teigiama, kad parduotuvės statytojai sutiko su rekomendacija sumažinti natūraliam medžių augimui reikalingą netechnogeninių dangų plotą aplink vertingų medžių grupes bei išsaugomus pavienius medžius, taip pat – sumažinti sklypo užstatymo tankį. Nuo 44 proc. pirmajame projekte jis sumažėjo iki 29 proc. Kompaktiškesnis tapo ir pats prekybos centro pastatas – užims ne 2410 kv. m, o 2100 kv. m, užstatymo intensyvumas sumažėjo nuo 0,41 iki 0,30.

„313 architects“/Atnaujintas „Lidl“ parduotuvės projektas Nemenčinės plente
„313 architects“/Atnaujintas „Lidl“ parduotuvės projektas Nemenčinės plente

Architektai pakeitė ir pastato apdailą – jai parengtos aukštos kokybės medžiagos, o pastato tūrį įgilino į sklypo reljefą – taip pastatas buvo maksimaliai pažemintas. Projektą rengė UAB „313 architects“.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką