„Grenfell Tower“ gaisras ir Lietuvoje įpūtė diskusiją apie izoliacines medžiagas ir saugų jų panaudojimą. Kaip jau rašė 15min, Lietuvoje aršiai ginčijasi polistireninio putplasčio ir mineralinės vatos gamintojai – pastarieji sako, kad konkurentų medžiaga yra degesnė, o putplastininkai atšauna, kad sudeginti galima bet kokią medžiagą.
Tuo metu gaisrinės saugos specialistai, vertindami naujų ar renovuotų namų saugumą, į medžiagas neatsižvelgia. Jiems svarbu, kokia yra to namo degumo klasė. Tiesa, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad tikrovė kartais neatspindi to, kas yra popieriuje.
DAUGIAU SKAITYKITE: „Grenfell Tower“ gaisro pamokos: ar gali panaši tragedija nutikti Lietuvoje?
Nurodyta netinkama degumo klasė
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas Vincas Sasnauskas 15min pasakojo, kad neseniai kartu su Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nusprendė atlikti neplaninius statomų pastatų patikrinimus. Jų metu iš pastatų paimami statybos produktai, siekiant įvertinti statybinių medžiagų atitiktį gaisrinės saugos reikalavimams.
Lietuvoje aukštesniuose kaip trijų aukštų pastatuose tiek naujų, tiek esamų modernizuojamų pastatų lauko sienos privalo atitikti gana aukštą B-s3, d0 degumo klasę, – aiškino V.Sasnauskas.
Šiuo metu patikrinimas atliktas dviejuose atsitiktinai parinktuose objektuose – iš jų paimta fasadų apdailos elementų. Dėl vieno išvados vis dar laukiama, o kito pastato statytojai jau nustatyti pažeidę reikalavimus.
„Paimtų didelio slėgio laminato plokščių (HPL) degumo klasė yra D-s2,d0, tačiau statybos produkto atitikties dokumentuose nurodoma aukštesnė (B-s2,d0) degumo klasė. Iš kito objekto paimtų statybinių medžiagų degumo bandiniai, bus tiriami artimiausiu metu, dėl tokių statybos produktų bandymo standarte nustatyto medžiagų kondicionavimo laikotarpio. Ši informacija jau perduota atsakingoms institucijomis, kad pagal kompetenciją būtų imamasi atitinkamų teisės aktuose numatytų priemonių“, – laiške 15min rašo V.Sasnauskas.
Jis aiškino, kad gaisrų ir juose žuvusių žmonių statistinė analizė neišskiria renovuotuose pastatuose kilusių gaisrų. Leidžiami naudoti statybos produktai reglamentuojami ne pagal medžiagų pavadinimus (polistirolas, akmens vata ar pan.,), bet pagal laboratoriniais gaisriniais bandymais nustatytas jų degumo klases.
„Lietuvoje aukštesniuose kaip trijų aukštų pastatuose tiek naujų, tiek esamų modernizuojamų pastatų lauko sienos privalo atitikti gana aukštą B-s3, d0 degumo klasę. Nuolat analizuojant modernizuotuose pastatuose kilusių gaisrų tyrimus, pavojingų tendencijų dėl tokių pastatų gaisrinio pavojingumo nepastebime“, – aiškino V.Sasnauskas.
Putplastis – populiariausias
Polistireninis putplastis, kuris, kaip pabrėžia ne tik konkurentai mineralinės vatos gamintojai, bet ir gaisrinės saugos specialistai, yra populiariausia Europoje pastatų apšiltinimui naudojama medžiaga.
Europos šalyse pastatų apšiltinimui 82–83 proc. atvejų naudojamas polistireninis putplastis, 11–12 proc. mineralinė vata, 5–7 proc. – kitos termoizoliacinės medžiagos, 15min atsiųstame komentare aiškino Česlovas Ignatavičius, Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas.
„Kalbant apie populiariausius termoizoliacinių medžiagų pasirinkimus, ir polistireninis putplastis, ir mineralinė vata yra degumo nepalaikančios medžiagos, tačiau visuomet svarbu, kokia apšiltinimo sistema yra naudojama, nes būtent tai lemia rizikos lygį gaisro metu. Pavyzdžiui, šią riziką, kaip gaisro Londone atveju, gali smarkiai padidinti sistemos su degiomis apdailos plokštėmis“, – aiškino jis.
Pasak vyro, polistireninis putplastis yra dažnesnis pasirinkimas dėl jo savybių: polistireninį putplastį sudaro 98 proc. oro ir vos 2 proc. stireno. Šios medžiagos granulėse oras yra sandariai uždarytas, o kai ugnis priartėja prie medžiagos – oras išsilaisvina, padidėja šilumos laidumas pastato atitvaruose, todėl statybinis polistirenas susitraukia ir lydosi, esant aukštesnei nei 100°C temperatūrai, bet atvira liepsna nedega.
Europos šalyse pastatų apšiltinimui 82–83 proc. atvejų naudojamas polistireninis putplastis, 11–12 proc. mineralinė vata, 5–7 proc. – kitos termoizoliacinės medžiagos.
„Polistireninis putplastis laikančiose konstrukcijose bei atitvaruose nesulaiko kaitros, dėl to konstrukcijos ir atitvarai per gaisrą yra mažiau pažeidžiami, greičiau atvėsta. Polistireninio putplasčio žaliava aprūpinama ugnį slopinančiu priedu, kuris netirpsta vandenyje ir yra atsparus hidrolizei. Į ugnies židinį patekęs polistireninis putplastis paprasčiausiai subliūkšta – pašalinus ugnies židinį, jis užges. Be to, Lietuvoje apšiltinant pastatus ši medžiaga padengiama nedegiu tinklu“, – aiškino Č.Ignatavičius.
Jis nepraleido progos įkirsti nuolatiniams savo kritikams – mineralinės vatos gamintojams.
„Gaisro metu mineralinėje vatoje susikaupęs karštis persiduoda pastato konstrukcijoms ir skatina tolesnį degimą. Polistireninio putplasčio asociacija taip pat atkreipia dėmesį, kad polistireninis putplastis yra patikima medžiaga, atitinkanti visus europinius ir nacionalinius termoizoliacinėms medžiagoms keliamus reikalavimus ir reglamentus. Jo tarptautinis toksiškumo indeksas (CIT) – mažesnis nei mineralinės vatos ir yra artimas nuliui. Todėl net ir gaisro atveju neišskiria toksinių medžiagų, pavojingų žmogaus gyvybei“, – rašo Č.Ignatavičius.
