Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gruzinų milijardieriaus statybos prie Misionierių vienuolyno gali užstrigti: daugėja protesto balsų

Šaltinis: 15min
16
A A

Ant Išganytojo kalvos Vilniuje, vietoje buvusios Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos Vilniaus misionierių vienuolyne, pradėtas statyti daugiabučių projektas sulaukė nelaukto visuomenininkų dėmesio. Tačiau statybos, į kurias investuoja gruzinų verslininkas Romanas Pipia, regis, gali sustoti, nes tam priešinasi ne tik paveldosaugininkai ir dailės istorikai – Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija atlieka patikrinimą.

Ant pamėgto kalno – statybos

Greitu metu vaizdas nuo sostinės Tymo turgelio į Vilniaus Misionierių vienuolyną smarkiai pasikeis, nes ant vilniečių pamėgtos Išganytojo kalvos viršūnės pradėtas statyti prabangių butų projektas „Misionierių sodai“. Šis projektas papiktino visuomenininkus, nerimą išreiškė Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Seimo Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos dailės istorikų draugija.

Greta Misionierių vienuolyno XVIII amžiuje veikė Vaikelio Jėzaus vaikų prieglauda. Tačiau 1976 metais šiaurinė prieglaudos dalis buvo nugriauta, prie jos pastatytas naujas ligoninės korpusas, įrengta požeminė slėptuvė, sujungusi prieglaudos pastatus su netoliese buvusiu Misionierių vienuolynu, tuo metu rekonstruotu į ligoninę. Būtent čia, maždaug hektaro ploto teritorijoje bendrovė „Misionierių namai“ pradėjo daugiabučių statybas, kuriuos antradienį surengtame proteste visuomenininkai pavadino šiltnamiais.

Statybas ant Išganytojo kalvos vykdančios bendrovės „Misionierių namai“ pagrindinis akcininkas – Kipre registruota įmonė „HJKM Holdings Limited“, o pastarąją valdo gruzinų verslininkas Romanas Pipia.

Prabangūs būstai su prabangiu vaizdu

Bendrovė „Misionierių namai“ 2007 metais savivaldybės rengtame aukcione išsinuomojo 1 ha ploto teritoriją Subačiaus gatvėje už 16 mln. eurų.

„Teritorijoje suprojektuoti penki aukštesnio ekonominio segmento dviaukščiai namai su mansardomis. Viso statinio plotas bus apie 9,5 tūkst. kv. metrų. Iš viso „Misionierių soduose“ suprojektuota 100-as 40-360 kv. m ploto butų“, – teigė bendrovės „Misionierių namai“ įgaliota atstovė Marina Ziurina.

Bendrovės vizualizacija/„Misionierių sodų“ projektas
Bendrovės vizualizacija/„Misionierių sodų“ projektas

Po B energinės klasės daugiabučiais planuojama įrengti 5 tūkst. kv. m ploto, 122 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

„Plėtojant projektą bus rekonstruojamas Vaikelio Jėzaus prieglaudos korpusas ir vykdoma sovietinio ligoninės pastato konversija į gyvenamosios paskirties statinius“, – sakė M.Ziurina.

Pastatų griovimo darbai čia prasidėjo šių metų sausį, iškart po to, kai buvo gautas statybos leidimas. Užbaigti darbus planuojama 2019 metų gruodį. Bendros investicijos į projektą turėtų siekti apie 40 mln. eurų.

Statybos inspekcija tiria skundus

Kol bendrovės darbininkai kalno viršūnėje kasė duobę, visuomenininkai Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją užvertė skundais. Šiuo metu inspektoriai tikrina, ar sausį Vilniaus miesto savivaldybės išduotas leidimas daugiabučių statybai yra teisėtas.

„Kreipėmės į Kultūros ministeriją ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją, prašydami pateikti išvadas, ar išduotas leidimas ir statyba pagal projektą nepažeidžia nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų“, – 15min sakė Statybos inspekcijos atstovė spaudai Vida Aliukonienė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ant Vilniaus Išganytojo kalvos statomas daugiabučių projektas „Misionierių sodai“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ant Vilniaus Išganytojo kalvos statomas daugiabučių projektas „Misionierių sodai“

Anot jos, taip pat kreiptasi į Lietuvos geologijos tarnybą siekiant išsiaiškinti, ar naujos statybos galėtų pakenkti gretimoms teritorijoms, statiniams ir ar reikalingi papildomi geologiniai tyrimai vienuolyno sklype.

Taip pat ketinama patikrinti atlikti statybą vietoje kartu su KPD ir Geologijos tarnybos specialistais.

Gruzinų verslininkas nenudžiugs

Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė 15min atskleidė, kad pagal tarpinius patikrinimų rezultatus, bendrovė praleido vieną iš projekto derinimo etapų, kuris būtinas statybos leidimui gauti.

„Jie turėjo Specialųjį paveldosauginį planą, tada turėjo rengti arba sklypo detalųjį planą, kad galėtų planuoti ir statyti, arba turėjo teikti projektinius pasiūlymus, kas yra alternatyva detaliajam planui. Juos parengti, paviešinti, leisti visuomenei susipažinti, teikti pastabas ir tada jau patvirtinti savivaldybei. Čia yra vienintelė alternatyva detaliajam planui. Jie neturėjo nei detaliojo plano, nei projektinių pasiūlymų“, – teigė R.Brandišauskienė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daugiabučių namų projektas Subačiaus gatvėje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daugiabučių namų projektas Subačiaus gatvėje

Viceministrė teigė, kad ji kreipėsi į statybos leidimą išdavusį vyriausiąjį sostinės architektą Mindaugą Pakalnį, kuris iš pradžių pats negalėjo tuo patikėti, tačiau vėliau patvirtino, kad būtent taip ir buvo.

„Jie praleido stadiją, kuri yra esminė derinant konkrečius sprendinius su visuomene, kai tuo tarpu vieta užprogramuoja, kad ten yra visuomenės interesas, nes labai jautri vieta, labai svarbi, ant kalno ir pačioje vertingiausioje Lietuvos UNESCO vietovėje, pačioje matomiausioje vietoje“, – 15min sakė viceministrė.

Asmeninio archyvo nuotr./Rėda Brandišauskienė
Asmeninio archyvo nuotr./Rėda Brandišauskienė

Anot R.Brandišauskienės, patikrinimo galutinius rezultatus tikimai sužinoti šią arba kitą savaitę. Jei visi surinkti duomenys rodys, kad praleistas ne tik šis projekto derinimo etapas, tačiau būta ir kitų pažeidimų, Statybų inspekcija bandys ginčyti Vilniaus savivaldybės išduotą leidimą ir kreipsis į teismą.

„Teismas – vienintelis kelias išspręsti tą klausimą. Jeigu plėtotojas eitų į taiką, tai tada viskas būtų stabdoma ir jis įsipareigotų atlikti viešinimo procedūras, gal praeiti net ir teisminę procedūrą. Tada pakeisti statybos leidimą pagal viešinimo rezultatus. Čia geras būdas ištaisyti tą praleistą etapą, bet labai abejoju, kad jie sutiks“, – kalbėjo viceministrė.

Rengė architektūrinį konkursą

2014 metais bendrovė „Misionierių namai“ su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) surengė architektūrinį konkursą. Tuomet iš 11-os pateiktų darbų pirmoji vieta skirta architektų biuro „Do architects“ projektui. Būtent šių architektų suprojektuotus daugiabučius dabar visuomenininkai vadinama šiltnamiu.

„Konkursą laimėjo projektas, kurio autoriai pasiūlė 1978 metais statytą ligoninę rekonstruoti į atskirus gyvenamųjų namų komplekso korpusus, vietoje dabartinės slėptuvės formuoti viešąją erdvę, tokiu būdu teritoriją vizualiai suderinant su miesto planuojamais atkurti Misionierių sodais, taip pat nekonkuruojant su kitais miestui svarbiais objektais – Vilniaus bastėja ir Vienuolyno ansambliu. Iškeltas tikslas atliekant rekonstrukciją išsaugoti vertingąsias pastato savybes, išlikusią prieglaudos pastato sienų ir fasadų apdailą, pamatų liekanas, šalinant sovietiniu laikotarpiu padarytas rekonstrukcijas“, – kalbėjo „Misionierių namų“ atstovė M.Ziurina.

R.Brandišauskienės nuomone, plėtotojų minimas architektūrinis konkursas nėra pakankama priemonė užtikrinti visuomenės informuotumą.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ant Vilniaus Išganytojo kalvos statomas daugiabučių projektas „Misionierių sodai“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ant Vilniaus Išganytojo kalvos statomas daugiabučių projektas „Misionierių sodai“

M.Pakalnis: statybos leidimas išduotas teisėtai

Vyriausiasis sostinės architektas M.Pakalnis patvirtino, kad sausį bendrovei „Misionierių sodai“ išduotas statybos leidimas vadovaujantis Specialiuoju planu.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Mindaugas Pakalnis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Mindaugas Pakalnis

„Pagal tuo metu galiojusį teisės aktų traktavimą, jiems nereikėjo to (parengti detaliojo plano arba projektinių pasiūlymų – 15min past.) daryti. Jie projektą padarė pagal Specialųjį planą. Iki 2013 metų nebuvo galima išduoti statybos leidimo be detaliojo plano“, – 15min komentavo Vilniaus architektas.

Anot jo, savivaldybė neįžvelgia savo kaltės ar pažeidimo, mat viskas daryta pagal įstatymus. Tačiau, M.Pakalnio nuomone, plėtotojai galėjo projektą suderinti su visuomene žinodami, kokioje vietoje planuojamos statybos.

„Mes nematome pažeidimo. Man pačiam pasirodė keista dėl visuomenės informuotumo – turbūt reikėjo viešinti šį projektą. Bet pagal teisę jis nepakliūna į viešinimo sąrašą“, – sakė M.Pakalnis.

Bendrovės vizualizacija/„Misionierių sodų“ projektas
Bendrovės vizualizacija/„Misionierių sodų“ projektas

Anot M.Ziurinos, bendrovė suprato, „kad objektas yra svarbus Vilniaus miestui“, todėl inicijavo papildomų tyrimų. Juos atliko ICOMOS, t.y. UNESCO patariamasis komitetas, VGTU mokslininkai. Tačiau bendrovės teigimu, vertingų statinių šių tyrimų metu nerasta.

„Archeologinių tyrimų metu vertingų statinių nerasta. ICOMOS atlikta projekto ekspertizė parodė, kad „Misionierių sodai“ nepažeis Vilniaus išskirtinės visuotinos vertės. Taip pat ICOMOS prašymu atlikome GIS modelius (virtualios panoramos iš skirtingų Vilniaus vietovių projekcija), VGTU atliko urbanistinius tyrimus. Visi atlikti tyrimai suteikė galimybę toliau plėtoti „Misionierių sodų“ projektą. 2016 m. gautas ir Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto specialiosios paveldosaugos ekspertizės aktas“, – 15min komentavo M.Ziurina.

Kultūros paveldo departamente – du tyrimai

Pasak Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės pavaduotojo Audriaus Skaisčio, šiuo metu departamente sudarytos dvi laikinosios tyrimų komisijos.

„Jos tikrina, visų pirma, specialiojo plano projekto, kurio organizatoriumi buvo Vilniaus skyrius, atitikimą teisės aktų reikalavimams – jis [planas] buvo pateiktas ministrui, o ministras jį patvirtino. Turim palyginti, ar viskas, ką mes pateikėm, taip ir buvo maždaug patvirtinta. Čia viena kryptis. O kita – kas buvo patvirtinta ministro, ar viskas buvo suderinta pagal spec. planą“, – 15min sakė A.Skaistys.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ant Vilniaus Išganytojo kalvos statomas daugiabučių projektas „Misionierių sodai“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ant Vilniaus Išganytojo kalvos statomas daugiabučių projektas „Misionierių sodai“

Vienos komisijos išvados turėtų būti parengtos mėnesio pabaigoje, kitos – gegužės pradžioje.

Paklaustas, ar tyrimų pradžia nebuvo uždelsta, jei konkursas projekto idėjai įgyvendinti buvo paskelbtas dar 2014 metais, A.Skaistys teigė, jog šis klausimas buvo keltas ir anksčiau: „Konkurso medžiaga buvo papildomai siunčiama į UNESCO nacionalinį biurą, kuris savo ruožtu atliko vertinimą ir pateikė savo išvadas. Iš tiesų reikia pripažinti, jog, matyt, per tą laiką pasikeitė situacija, aš taip įtariu, nes savininkai dar įgijo kažkokią dalį sklypo, slėptuvę. Per tą laiką, jei pasikeitė situacija, ją reikia įvertinti.“

Vienas iš 2014 metų architektūros konkurso vertinimo komisijos narių buvo ir Audriaus Skaisčio kolega, KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis. A.Skaistys teigė, jog A.Degutis nėra nei vienos iš laikinųjų KPD komisijų narys, o jo dalyvavimas 2014-ųjų vertinimo komisijoje nedarys įtakos KPD sprendimams.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daugiabučių namų projektas Subačiaus gatvėje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daugiabučių namų projektas Subačiaus gatvėje

Pasiteiravus, ar, jo nuomone, A.Degutis kaip KPD narys padarė viską, jog dabartinės situacijos būtų išvengta, A.Skaistys teigė negalintis to komentuoti tol, kol nėra pateiktos tyrimo išvados: „Tuo labiau, kad keitėsi situacija. Bet manyčiau, kad jis turėjo įvertinti viską pagal tuo metu galiojusią situaciją. Kaip iš tiesų buvo, negaliu pasakyti“, – sakė A.Skaistys.

Jei atlikus tyrimą bus rasta pažeidimų, gali būti inicijuojama darbuotojo patikra. Pats A.Degutis šiuo metu atostogauja ir klausimų, susijusių su darbiniais reikalais, nekomentuoja.

Statytojai: visi leidimai išduoti teisėtai

Anot bendrovės atstovės M.Ziurinos, projektuojant pastatus siekta, kad jų tūriai ir fasadai užtikrintų darną su Vilniaus senamiesčio reljefais ir su aplink esančiais miestui svarbiais objektais – Misionierių bažnyčia bei Vilniaus bastėja.

„Projektuojamų pastatų aukštis siejamas su teritorijoje istoriškai buvusiu užstatymu ir buvusiu Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos aukštingumu. Rengiant projektą buvo siekiama sujungti gyvenamųjų namų kompleksą su savivaldybės planais atkurti šalia esančius Misionierių sodus, daug konsultavomės su kraštovaizdžio architektais“, – komentavo ji.

Bendrovės vizualizacija/„Misionierių sodų“ projektas
Bendrovės vizualizacija/„Misionierių sodų“ projektas

M.Ziurina sakė, kad su projektu galėjo susipažinti visi norintieji, o statybos leidimai išduoti teisėtai.

„Misionierių sodų“ projektui yra suteikti visi reikiami valstybės ir savivaldos institucijų išduodami statybos, tvarkybos ir statybos tvarkomieji leidimai. Kaip yra numatyta teisės aktuose, rengdami teritorijos planavimo dokumentus 2014 metais viešinome projekto koncepciją, o 2015 metų sausį viešinome parengtą specialųjį planą (sprendinius). 2015 metų vasarą specialiojo plano sprendinių viešinimas buvo pakartotas papildomai. Visi norintieji galėjo susipažinti su viešinimo dokumentais Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės tinklapiuose. Be to, pati projekto idėja buvo pristatyta ir išrinkta viešame „Misionierių namų“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga rengtame konkurse“, – teigia M.Ziurina.

UNESCO atstovė: statybos kelia grėsmę miestovaizdžiui

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė 15min sakė, jog komisija savo nuogąstavimus išreiškė jau ne kartą – tiek rašant formalius raštus atsakingoms institucijoms, tiek išsakant savo poziciją žiniasklaidoje.

Vis dėlto, komisija neturi įgaliojimų veikti, kontroliuoti ar koordinuoti: „Tai turi daryti Paveldo departamentas, Kultūros ministerija, institucijos, kurios nacionaliniu lygiu atsakingos už Vilniaus istorinio centro kaip Pasaulio paveldo objekto prižiūrėjimą ir išsaugojimą“, – sakė ji.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ant Vilniaus Išganytojo kalvos statomas daugiabučių projektas „Misionierių sodai“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ant Vilniaus Išganytojo kalvos statomas daugiabučių projektas „Misionierių sodai“

Pasak jos, Pasaulio paveldo vietovėje turi funkcionuoti nacionaliniai teisės aktai ir įstatymai, taip pat veikti ir Pasaulio paveldo konvencija: „Tačiau ne viskas vyksta sklandžiai, ne viskas funkcionuoja ir štai matome to pasekmes“.

R.Vaičekonytė-Kepežinskienė įsitikinusi, jog šiuo metu vykdomos statybos kelia grėsmę architektūriniam paveldui: „Šis projektas tikrai turės įtakos Pasaulio paveldo vietovei ir jos autentiškumui bei vientisumui, kadangi Misionierių ansamblis yra paminėtas Vilniaus istorinio centro nominacijoje kaip sudedamoji šios vertybės dalis. Taip pat ir dėl savo ypatingos vietos – šis ansamblis yra ant šlaito, matomas iš įvairių apžvalgos taškų, formuoja Vilniaus istorinio centro miestovaizdį“.

R.Vaičekonytė-Kepežinskienė teigė, jog KPD kreipėsi ne į UNESCO komisiją, o į Kultūros ministerijos suburtą Vilniaus istorinio centro išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo ir tausojamojo naudojimo priežiūros komisiją, kurioje UNESCO komisija yra tik viena iš narių.

„Ši komisija inicijavo vertinimą. Po to, kai jis buvo pateiktas, komisija turėjo išreikšti savo poziciją vertinimo atžvilgiu, ne mes vieni. Mes esame komisijos sudėty, bet lygiai taip pat joje yra ir visos kitos atsakingos institucijos. Komisija niekaip nereagavo į šį vertinimą. Taip, tai buvo bėda, kad nebuvo sureaguota. O toliau, jei nėra prieštaraujančių, viskas važiuoja tolyn“, – sakė UNESCO komisijos paveldo programų vadovė, patikinusi, jog į vertinime nustatytus pažeidimus projekto vykdytojai taip pat neatsižvelgė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daugiabučių namų projektas Subačiaus gatvėje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daugiabučių namų projektas Subačiaus gatvėje

Ar tarptautinių teisės normų nesilaikymas gali lemti UNESCO paveldo statuso panaikinimą? R.Vaičekonytė-Kepežinskienė teigia, jog toks scenarijus sunkiai tikėtinas.

„Vis dėlto, jei nacionaliniu lygiu nepavyksta išspręsti problemų, mes turime teisę kreiptis į Pasaulio paveldo centrą ir informuoti komitetą, kad Pasaulio paveldo vietovėje vykdomos didelės apimties statybos ar projektai. Jei valstybė nesiima jokių veiksmų, Vilniaus istorinis centras gali būti įrašytas į pavojuje esančių Pasaulio paveldo vertybių sąrašą“, – sakė R.Vaičekonytė-Kepežinskienė, patikinusi, jog išbraukimas iš sąrašo – ilgas derybinis procesas, o valstybėms yra suteikiamos visos galimybės pasitaisyti.

Kultūros ministerija Misionierių ansamblio likimo ir greta vykstančių statybų 15min nekomentavo.

Priekaištų turi ir menotyrininkai

Lietuvos dailės istorikų draugijos narė, menotyrininkė, prof. dr. Giedrė Mickūnaitė teigė, jog šios statybos kelia grėsmę miestovaizdžiui ir miesto vaizdiniam savitumui: „Išganytojo kalva yra transformuojama iš vientiso sklypo (ir iš to, kas miestui buvo labai svarbu – sodų), į gyvenamąją ir labai sutankintą erdvę. Tai ardo miesto vientisumą, o tai yra viena svarbiausių jo vertybių.“

Bendrovės vizualizacija/„Misionierių sodų“ projektas
Bendrovės vizualizacija/„Misionierių sodų“ projektas

Pasak menotyrininkės, problemos šaknų ieškoti reiktų Lietuvos ekspertavimo situacijoje.

„Paveldosaugos institucijos neužtikrina nepriklausomos ekspertizės, tai reiškia, kad pats užsakovas tiesiogiai samdosi ekspertus, nesvarbu, jog atestuotus KPD – tai yra neišvengiamas tiesioginis kontaktas, ekspertas yra priklausomas nuo užsakovo.

Jeigu valstybės institucijos garantuotų tikrą, nepriklausomą ekspertizę, kai ne pats užsakovas samdosi ekspertą, o tai darytų ar KPD, ar kita institucija, tuomet, manau, tokių problemų būtų mažiau“, – teigė G.Mickūnaitė.

Kas tas gruzinų milijardierius?

Vienintelis „Misionierių namų“ akcininkas per Kipro kompaniją „HJKM Holdings Limited“ yra Romanas Pipia. Vikipedijoje pateikiamais duomenimis jis – gruzinų verslininkas. Skelbiama, kad jis yra garsiausio Gruzijos futbolo klubo Tbilisio „Dinamo“ savininkas ir prezidentas. Savo karjerą vyras pradėjo Rusijoje, 1996 metais tapo „Saratov Liquor and Vodka“ gamyklos generaliniu direktoriumi.

fcdinamo.ge nuotr./Roman Pipia
fcdinamo.ge nuotr./Roman Pipia

Taip pat jis yra bankininkystės ir finansų bendrovės „Loyal Capital Group“ įkūrėjas ir savininkas. Šios bendrovės antrinė įmonė „Rustaveli Property Ltd“ Tbilisyje, kuriai vadovauja tas pats R.Pipia, rekonstruoja pastatą, kuriame planuojama įrengti 170 kambarių viešbutį. Jo atidarymas suplanuotas šiais metais.

Taip pat R.Pipia vadovavo bendrovei „Rustavi Azot Limited“, kuri yra vienintelė azoto trąšų gamintoja Kaukaze. „Georgia Today“ skelbė, kad praėjusių metų pabaigoje įmonę dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo perėmė Gruzijos bankas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką