Portalo 15min skaitytojai kviečiami balsuoti už labiausiai patikusį projektą iki 2020 06 04 ir daugiausiai simpatijų pelnęs projektas bus apdovanotas!
Visų projektų aprašymus rasite po balsavimu.
Studija „Altitudės“. Nariai: Aurimas Baužys, Gerda Antanaitytė, Andrius Laurinaitis, Algimantas Rybelis
Teritorija: Gargždų sav., miesto centras
Gatvės, aikštės, alėjos, skverai, parkai, takai – miesto struktūros elementai, kuriantys aiškiai suvokiamą miestovaizdį. Visos šios erdvės turi aiškius savo parametrus, kurie leidžia identifikuoti šiuos miesto elementus, sukuria jų naudojimo scenarijus, užpildo erdves žmonėmis, dviračiais ar automobiliais ir kuria gyvą miestą. Dažnai Lietuvos miestuose sutinkama problema – erdvių erozija, sukelta ekstremalaus laisvo planavimo principų taikymo, ištrynusio ribas tarp viešųjų ir privačių erdvių. Kita dažnai pasitaikanti problema – monofunkcinės erdvės, kuriose dominuoja viena funkcija, pavyzdžiui gatvės, kuriose didžioji dalis erdvės skiriama automobiliams judėti dideliu greičiu, nustumiant pėsčiuosius ir dviratininkus į antrą planą. Multifunkcės, aiškiai suvokiamos erdvės kuria gyvus miestus.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/structum_altitudes_ar
Architektai Arūnas Proberkas ir Artūras Mažeika
Teritorija: Biržų miesto centrinėje dalyje esantis apleistas pramoninis rajonas
Esama situacija: griaunami nevertingi, prastos būklės pastatai ir jų dalys. Išsaugomi 1912 m. pastatų vertingi elementai. Identifikuojamos esamos struktūrinės ašys, formuojančios stačiakampio tinklo pastatų išdėstymą. Pratęsiamas ašių tinklas – naujais pastatų tūriais ir karkasinių konstrukcijų moduliais. Formuojamos komplekso erdvės: aikštė, skveras. Suskaidomi pastatų tūriai pagal gretimo užstatymo mastelį, karkasinėse sistemose išdėstomi multifunkciniai moduliai. Kompoziciją užbaigia du aikštės akcentai – dominantės, sustiprinančios komplekso identitetą.
Visą projektą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/birzu_centrine_dalis-_aiskinamasis_rastas_a._mazei
Studija „Konceptas“. Nariai: Vytautas Oželis, Andrej Pieškov, Artūras Žuravliovas
Teritorija: Jonavos miesto parkas
Parkai yra visuomeninės erdvės jų mastelis dažniausiai akcentuoja manieringus vaizdinius, maršrutus bei atskiras zonas. Dažniausiai tokios zonos atskiria lankytojus ir nesukuria aplinkos skatinančios bendravimą, užuot skatinusios įtraukimą į įvairias veiklas. Projektuojant Žiedo parką siekiama apjungti parko skirtingų veiklų zonas į vientisą sistemą puoselėjančią lankytojų aktyvumą bei bendravimą. Formuojant parką buvo iškelti keli tikslai: suformuoti šiuolaikišką daugiafunkcę erdvę skirtą skirtingų amžių grupėms, bet tuo pačiu jų neatskiriant. Taip pat parkas turi įsilieti į jau esamą daugiabučių erdvę, sukuriant naują-praktišką žaliąjį traukos centrą.
Siekiant užtikrinti optimalų mobilumą parke numatomas dviračių takas su keliomis dviračių stovėjimo zonomis. Taip pat, rytinėje parko dalyje numatoma nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė skirta parko lankytojams atvykstantiems iš tolimesnių miesto vietų.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/konceptas_jonava_ai_kinamasis_ra_tas
Studija „Konceptas“. Nariai: Vytautas Oželis, Andrej Pieškov, Artūras Žuravliovas
Teritorija: Utena, teritorija prie Rašės upės
Lietuvos gyventojai ieškantys geresnių gyvenimo sąlygų, per paskutinius kelis dešimtmečius, iš mažesnių miestų masiškai persikėlė į didžiuosius miestus. Tačiau šiuo metu situacija keičiasi. Atsirado labai daug galimybių laisvai dirbti nuotoliniu būdu, žmonės ieško ramesnės, švaresnės aplinkos gyvenimui. Taip pat su technologijomis bei greitu didelių miestų gyvenimo tempu ateina ir socialumo, bendruomeniškumo mažėjimo problema. Didmiesčiuose žmonės dažnai keičia savo laikinas gyvenamąsias vietas taipogi didelė koncentracija gyventojų vienoje vietoje juos tarpusavyje atitolina. Dėl šių priežasčių žmonės net nepažįsta prie pat gyvenančių kaimynų. Todėl viena iš ateities miesto inovacijų tampa socialumo bei bendruomeniškumo puoselėjimas.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/konceptas_utena__ai_kinamasis_ra_tas
Architektės Goda Characiejienė ir Giedrė Puzinauskienė
Teritorija: Jonavos miesto Rimkų parkas
Jonavos miesto gyvenamajame Rimkų rajone atsiras Išmanaus miesto projektavimo principais paremta nauja viešoji erdvė – Rimkų parkas. Tvarumas, pažangios technologijos, fizinio aktyvumo, bendruomeniškumo ir gamtos pažinimo skatinimas kurs įtraukiančią socialinę aplinką bei suteiks patyrimų įvairovę šiuo metu vienalytėje, monotoniškoje urbanistinėje aplinkoje.
Parko erdvinė kompozicija sudaryta iš kertinių sluoksnių, kurie sinchroniškai formuoja erdves veikloms. Du išsaugotų krypčių takai jungia terasuotas funkcines zonas, tarp kurių yra įsiterpę dekoratyviniai sodai. Šią kelionės patirtį papildo organiškos formos aktyvaus laisvalaikio žiedas.
Visą projektą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/jonavos_rimku_parkas_final_single_pages
KTU komanda „4Mat“. Nariai: Laura Aleknavičiūtė, Ieva Kuodžiūtė, Aistė Stulgytė, Mintautė Raslanaitė
Rekreacijai pritaikytas mišrios paskirties pastatų kompleksas AGLĖ.
Teritorija: Biržų miesto centrinėje dalyje esanti apleista pramoninė teritorija
Projekte buvo vadovaujamasi visais ekologiško planavimo principais, siekiant sukurti kokybiškas kombinuotas gyvenamąsias, darbo ir poilsio erdves. Projektiniame pasiūlyme numatytos skirtingų funkcijų erdvės, pritaikytos įvairių poreikių turintiems žmonėms, taip pat įtraukiama socialinius ryšius stiprinanti patobulinta kelių ir takų infrastruktūra. Pertvarkomi neefektyvūs gatvių profiliai. Projektu taip pat skatinamas lankytojų tarpusavio ryšys pasitelkiant tokius dizaino sprendimus, kurie neatriboja pastatų nuo aplinkos, o veikia tarsi jungtys tarp vidaus ir išorės. Didinant žaliųjų erdvių kiekį ir užtikrinant jų kokybę eksploatavimo laikotarpiu, atstatomas gamtinio karkaso vientisumas ir užpildomos jo spragos. Koncentruojamasi į specializuotą prekybą ir smulkųjį verslą, kuris užtikrins vietinių pajamų augimą. Siekiant, jog planuojamos teritorijos pelnas būtų ne mažesnis už išlaidas, į programą įtraukiamos verslumą skatinančios ir investicijas pritraukiančios funkcijos. Visi šie sprendiniai priimti siekiant teritoriją paversti gyvybinga, žalia ir pelninga.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/compressed
KTU komanda. Nariai: Karolis Lasys, Gediminas Viliūnas, Kristina Podinskaitė, Fausta Adomaitytė. Vadovas: Martynas Marozas
Teritorija: Biržų s., 3 teritorija
Mūsų strategija tokia: 1. Viešos erdvės suformavimas Prieš darant didelius pokyčius reik pasiruošti aplinką. Mūsų pasirinkta teritorija tam gerai tinka, nes ji kertasi su pagrindiniais miesto keliais, yra šalia centro, kas garantuoja paprasta susisiekimą su aplinkiniais rajonais bei didelius žmonių srautus. Pirmiausia reiktų pradėti nuo parko formavimo, kas užduotų plėtimosi kontūrus, sudarytų malonią aplinka bei sukurtu traukos tašką. Iš pradžių tai būtų skirta lokaliems gyventojams – tai būtų nauja rinkimosi, ramaus ir aktyvaus laisvalaikio erdvė, kuri nesikirstu su labiau į pramogas ir pažinimą orientuotu miesto centru. 2. „Smulki“ pradžia Norint pritraukti didesnius verslus į regioną pirma reik pradėti nuo mažesnių, lokalių verslų, kurie generuotu žmonių srautus bei išorinį susidomėjimą. Tam siūlom šioje teritorijoje įkurti Biržų LEZ – Laisvąją ekonominę zoną. Šioje zonoje įkurtiems verslams būtų taikomos tam tikros mokesčių lengvatos bei gan mažas nuomos mokestis. Tai pritrauktų lokalius gyventojus kurti verslus bei kitus verslus keltis iš aplinkinių teritorijų. Šiems naujiem verslams būtų pastatyti paviljonai, kurie nesikirstu su parko aplinka bei būtų permatomi lokaliems gyventojams, kas sukurtu dar didesnį susidomėjimą. 3. Centras Kai atsiras stiprus lokalus susidomėjimas bei pakankami žmonių srautai – atsiras ir susidomėjimas iš stambesnių žaidėjų. Biržai yra už valandos kelio nuo Rygos, apie 45 min nuo Panevėžio bei apie dvi valandas nuo Kauno. Tai nėra dideli atstumai, kas pasirodytu patogu didesnėms įmonės bei jų darbuotojams, plius žemės ir nuomos kainos čia yra ženkliai mažesnės negu paminėtuose miestuose. Kad ši potencialą pažaboti mes suprojektavom dinamiškas verslo erdves šioje teritorijoje. Kai Biržuose atsirastų šie verslai – atsirastų ir naujas gyventojų prieaugis, kuris toliau skatintų miesto augimą bei ištrauktų jį iš išnykimo gniaužtų.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/struktum_aiskinrastis
KTU komanda. Nariai: Gabija Nutautaitė, Gabija Pekūnaitė
Teritorija: Utenos Vestuvių kalnelio teritorija
Utena – tai vienas iš seniausių Lietuvos miestų, įsikūręs šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos aukštumoje. Susipažindamos su miestu sužinojome, jog miesto vardas yra kilęs iš upės vardo – Utenaitė arba Utenėle. Taip pat ir per mūsų projektuojamą teritoriją – „Vestuvių kalnelį“, teka upė pavadinimu Rašė. Tad nuo pat projekto pradžios susidūrėme su labai aiškiu ženklu – upė. Upė teka per mūsų teritoriją, upė slypi ir miesto varde. O upę galima interpretuoti kaip gyvenimą – jis teka, juda, jis nuolat vyksta. Norime šį gyvybingumo ženklą atspindėti savo projekte, suteikti „Vestuvių“ kalnelio vietovei ne tik jau turimą santuokinio gyvenimo pradžios simbolį, bet ir gyvenimo tėkmės. Šią idėją pavadinome „Rašės vingiu ir Vestuvių kalno žiedu“. Gyvenimo tėkmės simbolistikai atspindėti pasirinkome paprastą, bet ne prastą, aiškų ženklą – upės vingio elementą. Jį perteikiame vingiuotų suoliukų segmentuose, kuriuos išdėstome po visą teritoriją. Vestuvių kalno žiedą – santuokinio gyvenimo, amžino kaip žiedo forma, simbolį priderinome prie upės segmentų, bei ten jau esamų statulų, raudonu į orą pakeltu žiedu, apgaubėme ceremonijos vietą. O raudoną spalvą pasirinkome susižavėjusios ten augančiomis ryškiomis musmirėmis, kuriuos suteikia vietovei išskirtinumą.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/utenos_tvenkinio_pakrant_s_projektas._portfolio
KTU „Idesign“ komanda. Nariai: Diana Žmėjauskaitė, Deimantė Laurinavičiūtė, Edvinas Lisauskas, Eglė Steponavičiūtė, Karolis Žitkevičius, Paulius Sudintas, Samanta Martinkutė, Matas Radzevičius, Nojus Mazeliauskas
Vadovai: lekt. Stasiulienė Laura, lekt. Vitkuvienė Jurga
Teritorija: Joniškio turgavietė
Šiandien dienai mažuosiuose miestuose retai kur galima pamatyti vietas, kuriuose įvairaus amžiaus žmonės galėtų praleisti savo laiką. Nieko nėra išskirtinis ir Joniškio miestas, kur gyventojų skaičius siekia vos 8.5 tūkst. gyventojų. Tačiau kad ir kaip bebūtų tokių erdvių žmonėms reikia ir jų labai trūksta. Mūsų projektas gali duoti miestui naują lankytina erdvę, kurioje žmonės galėtų praleisti savo laisva laiką, pramogauti, ilsėtis ir prie viso šito sukurtu naujų darbo vietų Joniškio mieste. Architektūroje patalpos yra su stumdomomis pertvarinėmis sienomis, kurios leidžia patalpų nuomotojams didintis bei mažintis savo patalpų dydį pagal poreikį. Pastatas dengtas antru fasadu iš perforuoto metalo, kuris ne tik uždengia estetiškai nebūdingus objektus (vamzdžius, avarinio išėjimo duris), bet tuo pačiu neleidžia patalpoms užkaisti nuo per didelės saulės spinduliuotės, kadangi visas pastato fasadas yra stiklinis, tai buvo pasirinkta tam, kad patalpos atrodytų erdvesnės.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/idesign_joniskio_turgaviete_portfolio_updated
KTU komanda. Nariai: Karolis Vaikšnys, Šarūnas Mikelaitis, Lukas Mikulskas, Agnija Ponomariova, Ugnė Miškevičiūtė
Vadovai: Martynas Marozas, Jūratė Virbašienė
Teritorija: Biržų miesto centrinėje dalyje esantis apleistas pramoninis rajonas
Planuodami bei projektuodami teritoriją Biržuose taikėme architektų ir urbanistų taikomą tyrimo metodą: ,,research by design‘‘. Tai metodas, kuris susideda iš kelių etapų, tokių kaip: teorijos panaudojimo, įvairių analizių, pirminių dizaino sprendinių, tarimosi su miesto gyventojais. Šis dizaino ir kūrybos tyrimo metodas įdomus tuo, jog nėra nustatyto limito kiek kartų galima koreguoti dizaino sprendimus bei analizuoti. Taigi, projektuodami daug tarėmės ne tik tarpusavyje ar su Biržų gyventojais, tačiau ir su dėstytojais. Research by design tyrimo metodas reikalauja daug laiko, todėl šį urbanistinį projektą puoselėjome visą semestrą, analizavome, tyrinėjome, klausinėjome, taisėme dizaino sprendinius bei galų gale juos detalizavome. Šis metodas privertė mus nuodugniai ištyrinėti ne tik paviršutinius sluoksnius, tačiau pažvelgti ir į pačia Biržų istoriją, suprasti ir išsiaiškinti kodėl yra taip kaip yra ir kas lėmė esamus miestelio bruožus.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/portfolio_mazesnis
KTU komanda. Nariai: Kristina Marcinkutė, Jokūbas Bobrevičius, Audrius Akelaitis, Austėja Dapkutė, Raimonda Česnauskytė
Vadovas: Martynas Kilius
Teritorija: Utenos rajono savivaldybė, Padbuožės kaimas
Funkcinė krematoriumo pastato idėja paremta aiškiu zonavimu ir darbuotojų bei lankytojų srautų atskyrimu. Pastatas aiškiai padalintas į dvi pagrindines zonas – skirtą lankytojams ir darbuotojams. Krematoriumas statomas parinkus optimalią vietą sklype pagal jį supančias gamtines zonas ir kitus apribojimus, taip pat atsižvelgiant į insoliaciją. Pailga statinio forma atsargiai įsiterpia į žemę pagal esantį nuolydį, o jos paprastumas parodo išplanavimo aiškumą. Erdvę taip pat formavome remiantis mums kilusia senovės baltų aukuro alegorija, kuri sugalvojome susiejus mišką ir svarbiausią kremavimo aspektą – ugnį. Krematoriumas, taip kaip ir amžinybę simbolizuojantis senovės objektas, it akmuo stūkso šalia senų medžių, ir kviečia pajusti gyvenimo ciklo natūralumą, susitaikyti.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/ktu_projektas_utenai_krematoriumas_i_manusis_miest
KU, VGTU komanda: Rasa Imbrasienė, Monika Veliūtė
Vadovai: prof. dr. Petras Grecevičius, doktor. Aurelija Jankauskaitė
Teritorija: Joniškio miesto parkas
Joniškio miesto parke funkcinių zonų paskirstymą lėmė jau esamos zonos ir parko gretimybės. Didelę įtaką daro ir drenažinis griovys, kuris vagoja visą parko teritoriją. Prie pagrindinio įėjimo jau yra naujai įrengta kultūrinių renginių vieta. Šalia jos,kitoje takelio pusėje, prie gyvenamųjų namų ribos siūloma įrengti jaunimui skirtą zoną. Apklausa parodė, jog jaunimas ir taip mėgsta šioje vietoje pasibūti. Gyventojų pageidaujama pikniko zoną arba atvirą erdvė formuojame beveik parko centrinėje dalyje prie pagrindinių takų. Kiek toliau į šiaurės vakarus projektuojamas fontanas. Šiaurės vakaruose esančiame kampe siūloma ramybės zona, nes ji yra nuošaliausiai ir mažiausiai girdimas triukšmas. Joje jaukumą sudarys nuo gyvenamųjų namų padarytos žaliosios sienos ir atskiri segmentai. Suoliukai dėstomi taip, kad gerai matytųsi fontano dalis. Šioje zonoje ateityje bus galima organizuoti atviras parodas. Lauko treniruoklių zona planuojama nuo šiaurinio įėjimo į parką. Ši zona ribosis su gimnazijos stadionu. Vaikų žaidimo aikštelė bus tik atnaujinta ir palikta toje pačioje vietoje.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/joni_kio_miesto_parko_rekonstrukcijos_projektas
VDU. Projekto autorius: Lukas Kavaliauskas
Vadovas: Lekt. Aurelija Lozuraitienė
Teritorija: Viekšnių vandens malūnas
Formuojama daugiafunkcė teritorija su šešiomis funkcinėmis zonomis: reprezentacine zona, pažintine-edukacine zona, ramaus poilsio-pasivaikščiojimų zona, aktyvaus sporto zona, renginių zona ir poilsio prie vandens zona. Pagrindinis projekto akcentas – pažintinis takas lankytojus supažindinsiantis su išskirtiniu vietos kraštovaizdžiu ir atkreipsiantis dėmesį į Ventos regioniniame parke saugomas įvairias augalų ir gyvūnų rūšis. Takas ves per įvairias ekspozicijas ir ekologines zonas, lankytojai galės susipažinti su Lietuvoje natūraliai augančiais upių pakrančių augmenija, ornitochoriniais augalais.
Teritorijoje atgaivinamas sporto kompleksas, įrengiami pasivaikščiojimų takai, renginių erdvė, paplūdimys su poilsinėmis.
Visa darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/ai_kinamasis.ra_tas
VDA Kauno fakultetas. Nariai: Birutė Jankauskaitė, Modestas Žukauskas, Domas Tvarijonas, Gabrielė Ibėnaitė
Vadovas: doc. Z. Brazauskas
Teritorija: Viekšnių malūnas Mažeikiuose
Tūrine pastato išraiška siekiama suderinti unikalaus paveldo ir modernaus minimalizmo sintezės. Restauruojamas autentiškas raudonų plytų fasadas, Smetonos laikus įkūnijantis monolitinis priestatas. Dalis nagrinėjamo objekto stogo permatomas – įvedamas stiklas, kuris suveda žmones su gamta, tiek vertikalioje, tiek horizontalioje plokštumoje. Monolitinis priestatas vertikaliai patempiamas, jam suteikiant svarbią judėjimo tarp aukštų funkciją. Siūloma restauruoti vandens malūno jėgainę, taip prisidedant prie autentiško funkcionalizmo ir mažinant energijos kaštų suvartojimą. Funkciniai jėgainės elementai prisidėtų kaip ekspozicija restorano erdvėje. Antras – ketvirtas malūno aukštai skiriami kultūrai. Įveiklinamos erdvės, joms suteikiant funkcijas tokias kaip: muziejus, renginių/ edukacinės erdvės.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/ai_kinamasis_ra_tas_art3m_pataisytas
VGTU. Autorius: Aistis Stalaučinskas
Vadovai: doc. dr. Dalia Dijokienė , prof. Audrius Ambrasas, doc. dr. Martynas Valevičius
Teritorija: Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų teritorija
Projektui pasirinktas Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje esantis Gargždų miestas – administracinis Klaipėdos rajono savivaldybės centras, kuriame gyvena 14500 žmonių.
Plačiau gilinamasi ir projektiniai pasiūlymai teikiami Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijai, kuri sukurta vadovaujantis tipinės vėlyvojo socializmo architektūros bei laisvo planavimo principais.
XX a. VIII – IX dešimtmečiais kuriantis ir plečiantis statybinių medžiagų, metalo apdirbimo pramonei, vykstant gyventojų migracijai iš kaimiškų vietovių, augant darbuotojų poreikiui, gyventojų skaičiui, išaugo daugiabučių gyvenamųjų namų, darželių ir mokyklų poreikis Gargžduose. Iki tol buvusiuose pelkėtuose laukuose „išdygo“ „Naujasis Gargždų mikrorajonas“.
Iki galo neužbaigtos formuoti urbanistinės struktūros, apleistos, nejaukios viešosios erdvės, morališkai pasenusi ir susidėvėjusi inžinerinė pastatų šiluminio aprūpinimo infrastruktūra, nepatogi susisiekimo sistemos struktūra, automobilių parkavimo vietų stygius, energetiškai neefektyvūs pastatai, nauji poreikiai visaverčiam žmogaus gyvenimui – iššūkiai, kuriuos išspręsti galima išmaniai – kūrybiškai ieškant geriausio sprendimo.
Į problemas žvelgti iš dabarties perspektyvos nepakanka – rytoj žmonija jau bus pažengusi į priekį. Todėl projekte stengiamasi pateikti vizijas, kurių dalis šiandien gali pasirodyti utopinės, tačiau 2050-aisiais tai bus kiekvienam piliečiui suprantamas reiškinys.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/aistis-stalau_inskas-garg_dai-byla
VGTU komanda. Nariai: Arūnas Murnikovas, Arno Manukian, Jovaras Šateika, Marijonas Morkūnas
Vadovai: Dalia Dijokienė, Rolandas Palekas
Teritorija: Biržai, III Miesto centrinėje dalyje esantis apleistas pramoninis rajonas
Pasirinkta teritorija Biržuose pradėjo formuotis dar XIX a., kai miestas plėtėsi tik rytinėje Agluonos upės pusėje. Tada įkurti pramonės objektai dar nekenkė miesto struktūrai ir vėliau greta jos buvo nutiestas siauruko geležinkelis. Tačiau miestui išsiplėtus ir apgaubus šią pramonės teritoriją, o stočiai nutraukus savo veiklą, ši miesto dalis tapo apleista ir prarado savo funkciją miesto audinyje. Todėl ši miesto dalis yra problematiška ir darkanti dabartinį Biržų centrinės dalies urbanistinį audinį. Problematika: Bene opiausia šios apleistos pramonės teritorijos kuriama problema – miesto centro kvartalinės struktūros suardymas ir funkcinių ryšių nutraukimas . Centrinėje miesto dalyje esanti pramonės teritorija riboja tiek transporto, tiek pėsčiųjų srautus. Ši teritorija „iškrenta“ iš dabartinio miesto konteksto, atskirdama miesto centrą ir vakarinę miesto dalį. Neišnaudojami greta teritorijos esantys natūralūs gamtiniai plotai ir Agluonos upės slėnio potencialas. Teritoriją supantys pramonės statiniai nėra pritaikyti žmogaus masteliui.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/ai_kinamasis_ra_tas__compressed
VGTU RAA komanda. Nariai: Austėja Jurčiukonytė, Andrius Mockaitis, Rūta Kapustaitė
Vadovai: Prof. Sigitas Kuncevičius, dr. Darius Linartas
Teritorija: Biržų miesto centrinėje dalyje esanti pramoninė teritorija
Projekte fokusuojamės į viešųjų erdvių kokybės gerinimą, patogios infrastruktūros sukūrimą, taip pat siūlome naujų funkcijų Biržų miestui. Miestas galėtų išnaudoti savo kompaktišką dydį plėtoti pėstiesiems ir dviratininkams pritaikytą infrastruktūrą – plėtoti, pramogų paslaugų sektorių, siūlome strategišką miesto struktūros pokytį – Biržų kurortas, kuris pritrauktų žmones iš Lietuvos, taip pat Latvijos miestų. Siekiame pateikti sprendimus pakrančių sutvarkymui, išsibarsčiusių žaliųjų zonų sujungimui į vientisą sistemą. Ateities Biržų miesto idėja, kuriama pagrindiniai elementai yra ne gatvės ar pastatai, bet ryšiai, mazgai, kurie žymi žmonių tarpusavio kontaktą. Projektuojamą rekreacinę teritoriją planuojame, kaip miesto centro plėtrą. Šiuolaikinių miestų neišnaudotų erdvių potencialas turėtų atspindėti ateities miestų scenarijus, kurių tikslas įveikti pasaulinę aplinkos krizę, grįžti į gamtą. Architektūrinė koncepcija sujungti sena – nauja. Esami pastatai konservuojami GRID'o (tinklo) struktūra, kuris veikia, kaip perėjimas į šiuos laikus. Kuriama jungiančioji architektūra, kuri jungia dvi miesto puses gyvenamąjį sodybinį užstatymą ir centrinės miesto dalies pastatus. Kuriamas kompleksas pritaikytas šiuolaikiniam hibridiniam gyvenimo būdui living – working – resting, kuriame kartu veikia laisvalaikis, darbas, apgyvendinimas. Projektuojama viešbutis, poilsio nameliai, sveikatingumo ir konferencijų centrai.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/austeja1996/docs/raa_compr
VGTU komanda. Nariai: Vaiva Šalkauskaitė, Kamilė Grigorevičiūtė, Dominykas Žvirblis
Vadovas: Dalia Dijokienė
Teritorija: Mažeikių rajono savivaldybė
Mažeikių senamiestis – tai miesto kūrimosi branduolys, todėl šioje urbanistinėje koncepcijoje pateikiami sprendiniai yra skirti šios teritorijos charakterio bei gyvybingumo išlaikymui. Siūlome nauju užstatymu pabrėžti kvartalų erdvinę struktūrą. Ypatingas prioritetas skiriamas istorinės miesto Laisvės gatvės aukštingumo harmonizavimui, taip pabrėžiant svarbiausios senamiesčio jungties erdvinį kanalą. Viešųjų erdvių sistema apjungiame Senamiesčio parką bei Nepriklausomybės aikštę, taip pat istorinės Laisvės gatvės skverus – Burbos skverą, M.Račkausko gimnazijos reprezentacinę aikštę bei projektuojamą savivaldybės aikštę. Siūlomos jungtys su pietine miesto dalimi tiltais, dvi skiriamos pėstiesiems bei dviratininkams ir vakarinėje dalyje vieną auto transportui. Geležinkelio erdvinio kanalo susiaurinimui siūloma industrinės teritorijos konversija į tankesnio užstatymo sujungtą terasomis gyvenamųjų bei komercinių pastatų kompleksą su parku.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/aiskinamasis_compr
VGTU komanda: Edvin Voiskunovič, Vilius Priščepionokas, Kotryna Žirgulytė
Vadovai: Raimund Stupak, Donaldas Trainauskas
Teritorija: Gargždų miesto centrinė dalis
Planuojamos intervencijos teritorija yra svarbioje miesto centro vietoje – šalia Gargždų miesto istorinio branduolio. Tačiau, šios teritorijos problematiškumą kuria po II pasaulinio karo istorinį užstatymą pakeitę sovietiniai modernistiniai pastatai, kurie deformavo buvusią istorinę kvartalų ir erdvių struktūrą. Yra likusios tik tam tikros šių struktūrų užuominos, kurias išvystė čia nuo seno gyvenę žydai. Planuojant urbanistinę-architektūrinę intervenciją šioje teritorijoje yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog miestas yra išlaikęs pagrindinių istorinių gatvių ašis, kas turėtų būti laikoma vertybe. Remiantis šia mintimi, yra logiška ieškoti senųjų gatvių arba kvartalų struktūros atstatymo galimybių integruojant šiandieninius ir būsimus žmonių poreikius. Taigi, būtų palanku taikyti urbanistinės regeneracijos principus šioje miesto dalyje, kadangi tai atkurtų istorinę miesto būklę ir sukurtų naujų erdvių, kurios atgaivintų miesto centrinę dalį esamame urbanistiniame audinyje.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/vgtu_gargzdu_centrines_dalies_byla
VGTU komanda. Nariai: Agnė Mockevičiūtė, Gabrielė Rinkevičiūtė, Gabrielė Glovickytė
Vadovai: doc. Sigitas Kuncevičius, doc. dr. Darius Linartas
Teritorija: Biržų miesto centrinėje dalyje esantis apleistas pramoninis rajonas
Pasirinkta teritorija yra centrinėje Biržų miesto dalyje, vaizdingoje Agluonos upės pakrantėje. Didžioji teritorijos dalis apleista, užstatyta funkciškai nebenaudojamais, neigiamo vizualinio poveikio gamybiniais pastatais, tik pietinėje dalyje driekiasi Žemiečių parkas. Nors yra strategiškai patogioje vietoje, tačiau teritorija tarsi „iškritusi“ iš miesto gyvenimo, neįsavinta miesto struktūroje. TIKSLAS: Įvertinus Biržų miesto charakterį ir esamą nagrinėjamos teritorijos būklę, pasiūlyti šios apleistos pramoninės teritorijos urbanistinę – architektūrinę koncepciją, kuri sukurtu naujos kokybės komfortišką erdvę, tinkančią gyvenimui, kultūrai, poilsiui ir verslui. UŽDAVINIAI: 1. Susipažinti su Biržų miestu, jo istorija, esama padėtimi, gamtine, socialine, transporto infrastruktūros būkle; 2. Suformuoti teritorijos vystymo idėją; 3. Nurodyti ir pagrįsti pagrindinius tūrinius-erdvinius sprendimus.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/ai_kinamasis_ra_tas_bir_ai_g.glovickyt__a.mockevi_
VGTU komanda. Nariai: Gintarė Būgaitė, Agnė Šeduikytė, Gytis Aglinskas
Vadovai: Doc. Sigitas Kuncevičius, Doc. Dr. Darius Linartas
Teritorija: Biržų miesto centrinėje dalyje esantis apleistas pramoninis rajonas
Problema ir jos aktualumas – moderniojo miesto gimimą lėmė industrinė revoliucija, pramoninės gamybos plėtra, gilinanti prarastosios erdvės urbanistinės struktūros branduolyje problemą. Laikui bėgant, keičiantis miesto poreikiams, nespėjant integruoti naujų funkcijų, pramoniniai kompleksai ir teritorijos tampa nebenaudojamos ir darko aplinką. Apleisti pramonės kompleksai ne tik užima vertingas miesto teritorijas, kelia vizualinę taršą, bet ir „pradangina“ teritoriją iš miesto konteksto. Konkrečiu Biržų miesto atveju, nors teritorija patenka į centrinę miesto dalį, miestelėnų atminties žemėlapyje buvusios pieno perdirbimo įmonės teritorija „dingusi“/“tuščia”. Čia nutrūksta gatvių tinklas, rekreacinė jungtis tarp pagrindinio paplūdimio ir Agluonos parko, neišnaudojamas upės potencialas bei prarastas ryšys su aktyviuoju miesto branduoliu. Iškyla teritorijos regeneracijos ir pramoninio komplekso objektų konversijos poreikis, kada senai pamiršta ir neturinti sąryšio su miesto istoriniu centru, pramoninė teritorija prikeliama naujam gyvenimui, pritaikoma kitai funkcijai.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/structum_ai_kinamasis_ra_tas
VGTU komanda. Nariai: Gintarė Puplinskaitė, Justina Klezytė, Greta Laiškonytė
Vadovai: Dalia Dijokienė, Arnoldas Gabrėnas
Teritorija: Biržų miesto centrinėje dalyje esantis apleistas pramoninis rajonas
Nagrinėjamas Biržų miesto centrinėje dalyje esantis apleistas pramoninis rajonas (buvusi pieno perdirbimo įmonės teritorija). Plečiantis Biržų miestui ir didėjant užstatymo intensyvumui, pramoninis rajonas, anksčiau buvęs miesto pakraštyje, darė vis didesnę įtaką priartėjusioms urbanizuotų teritorijų centrų dalims ir laikui bėgant tapo neintegruotu vienetu miesto plano struktūroje. Šiuo metu apleista ir funkciškai nusidėvėjusi pieno perdirbimo įmonės teritorija kelia socialines ir ekonomines problemas. Dabartinė nesutvarkyta, industrinė teritorija stipriai kontrastuoja su aplinka bendrame miesto kontekste ir formuoja neigiamą, atgrasų bei niūrų miesto dalies įvaizdį. Remiantis aktualia teritorijos problematika pasirinkome industrinę teritoriją prikelti „naujam gyvenimui“ ir atsižvelgiant į darnios plėtros principus, pritaikyti teritorijas žmonių poreikiams. Sėkmingas šios teritorijos panaudojimas sudarytų ne tik tinkamas sąlygas miesto ekonominio lygio bei kultūrinės saviraiškos augimui, bet kartu ir pagerintų nepatrauklios miesto dalies įvaizdį.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/vgtu_bir___pramoninis_rajonas_compress
VGTU komanda. Nariai: Ieva Viržintaitė, Danielė Dikevičiūtė, Aistė Karaliūtė
Vadovai: Doc. dr. Dalia Dijokienė, Prof. Audrius Ambrasas
Teritorija: Gargždų miesto centrinė dalis
Pagrindinis mūsų koncepcijos siekis yra sukurti multifunkcinę, patrauklią žmonėms centrinę miesto dalį. Kadangi Gargždai yra arti Klaipėdos (vos 15 min kelio mašina), siekiame sukurti patrauklias erdves bei funkcijas, kurios išplėstų bei papildytų Klaipėdoje jau siūlomas funkcijas ir taip būtų sukurtas ekonomiškai patrauklus, gyventojams patogus miestas, kuriame žmonės ne tik norėtų likti, bet ir kiti norėtų į čia atvykti. Šiam tikslui įgyvendinti yra atsižvelgiama į esamą bei buvusį miesto audinį, jo istoriją, smulkumą, regeneruojama miesto centrinė dalis, įvedama naujų funkcijų, performuojami kvartalai. Taip miesto centrinę dalį siekiame paversti komerciniu, laisvalaikio traukos centru.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/ai_kinamasis_ra_tas_6734ac067c220e
VGTU komanda. Nariai: Ieva Vigėlytė, Ieva Viržonytė, Anastasija Kostasčiuk
Vadovai: Dalia Dijokienė, Rolandas Palekas
Teritorija: Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas
Šiuo projektu atsigręžėme į urbanizuotos aplinkos kokybę, siekiame modernizuoti ir regeneruoti. Dėmesį kreipiame ne tik į urbanistinę struktūrą, bet ir į jos socialines, kultūrines ir ekonomines charakteristikas. Siekiama teritoriją paversti patrauklia įvairaus amžiaus gyventojams bei atsižvelgiame į ateities perspektyvas miesto augimui.
Siekiame surasti pagrindines kompozicines ašis, išskiriame dominantes, viešąsias erdves. Siekiame savo projektu parodyti, kad ir daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas gali būti įdomus, draugiškas tiek pėstiesiems tiek ir dviratininkams.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/structum_konkursas_ai_kinamasis_ra_tas
VGTU komanda. Nariai: Monika Stražinskaitė, Karolina Martinkėnaitė, Paulina Nevulytė, Eglė Vilkauskaitė
Vadovas: Dalia Dijokienė
Teritorija: Biržų pramoninės teritorijos
Esami pastatai ir egzistuojančios urbanistinės kryptys yra atspirties taškas kuriant naujo urbanistinio komplekso išdėstymą. Jų padėtis nurodė naujų erdvių atsiradimą, kurios tarsi “susiveria” ant vienos ašies. Šią ašį lėmė skersinių ryšių trūkumas Biržų mieste, o jos atsiradimas apjungia atskirtą Naujamiestį su aktyviausia Biržų miesto dalimi – miesto centru, taip įveiksminant nenaudojamą pramonės teritoriją. Ant naujai kuriamos ašies atsiranda viešosios erdvės: sala, tranzitinė viešoji erdvė ir aikštė, kurios tarnaus kaip paskirstymo bei susibūrimų platformos. Teritorijos padėtis – šalia upės padiktuoja siekį integruoti vandenį, suaktyvinti krantinę ir jį paversti viešosios erdvės dalimi, kuri šiuo metu nėra išnaudojama. Kanalo įrengimą pasufleravo ir ties krantinės pastatais esantis krantinės įgilėjimas (3 pav.), kuris ir paskatino plėtoti pastato ir vandens idėją. Siekiant išlaikyti natūralią vandens tėkmę, kanalas kuriamas išilgai teritorijos, taip atskirdamas krantinės pusiasalio dalį, suformuojant salą. Šis sprendimas yra svarbus ir funkciniu aspektu, kadangi taip kanale vanduo neužsistovės – bus išlaikytas natūralus vandens judėjimas ir tėkmė. Kanalo įrengimas padeda išspręsti ir vieną iš teritorijos problemų – pietinės sklypo dalies (prie siloso bokštų) užliejimą pavasario metu. Taip pat vienas iš kanalo kūrimo tikslų yra įtraukti vandenį į miesto gyvenimą, paverčiant kanalą viešąja erdve, kurioje vyks miesto gyvenimas. Kanalo įrengimas suformuoja autonomišką, atskirtą vandeniu teritoriją – salą, kuri kuria asociaciją su Širvėnos ežero salomis. Kuriama ašis taip apjungia naujai formuojamą meno salą, bei yra sujungiama alėja su miesto centru rytinėje dalyje.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/ai_kinamasis_ra_tas_bir_ai_compr
VGTU komanda. Nariai: Dominykas Lavrinovičius, Rusnė Midvikytė
Vadovai: Dalia Dijokienė, Audrius Ambrasas
Teritorija: Biržai, Apleistas pramoninis rajonas
Projekto rekonstrukcijos pagrindas yra paremtas Biržų miesto istorinės raidos pagrindu – renesansinio miesto urbanistinis modelis. Naujai formuojamoje teritorijoje susijungia skirtingos tipologijos, kurios padeda sukurti miesto-mieste struktūra. Joje susipina šios funkcijos: rekreacinės erdvės, komercinės paskirties objektai, maitinimo paslaugos, poilsio paslaugos, sporto ir mokslo centrai , verslo plėtrai skirti ofisai ir patalpos, renginių erdvės, gyvenamosios paskirties patalpos,
vietos lauko turgavietėms ir vietos produkto gamybai bei prekybai, administracinės paskirties pastatai ir bendruomenės centras su jaunimo ir senjorų užimtumo centrais. Teritorijos urbanistinė ir architektūrinė išraiškos sukuria vientisą renovuoto ir įjungto į bendra miesto ritmą struktūrą. Kuriamos naujos susisiekimo ašys, kurių pagalba pagerėja transporto, pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimas tarp aplinkinių kvartalų, taip pat stiprinama jungtis tarp dviejų Agluonos upių krantinių. Kuriami nauji takai palei krantus sujungia teritoriją ir su jau egzistuojančiais pagrindiniais Biržų miesto traukos taškais miesto senamiestyje. Architektūriniais elementais yra pabrėžiamas Biržų miesto istorinis charakteris, sukuriant modernų klasterį. Renovuojami istorinę vertę turintys pastatai, kurių išskirtinis bruožas yra Biržams būdingas raudonų plytų mūras, o jį papildo nauji medinių konstrukcijų ir skaidrių stiklo elementų praturtinti tūriai. Tokiu būdu yra išskiriama tai, kas yra sena ir nauja. Projektas taip pat sprendžia ir šiais laikais vienas svarbiausių problemų – tvarumą, ekologiškos aplinkos kūrimą, universalų dizainą, pritaikyta visų poreikių žmonėms, taip pat
naujų technologijų pritaikymo galimybes, taip leidžiant miestui neatsilikti nuo didžiųjų miestų augimo tendencijų. Kuriamos naujos erdvės ir tūriai suteikia galimybę pamatyti plačias galimybes inovacijų srityje ir parodyti plačias galimybes tiek jauniems, tiek vyresniojo amžiaus mažesnių miestelių gyventojams.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/apleisto_industrinio_rajono_bir___mieste_renovacij
VGTU komanda. Nariai: Andrius Balionis, Milda Radzišauskaitė
Vadovai: doc. Sigitas Kuncevičius, doc. dr. Darius Linartas
Teritorija: Biržų miesto centrinėje dalyje esantis apleistas pramoninis rajonas
Atsižvelgiant į tai, kad teritorija yra miesto centre, ribojasi su vaizdinga Agluonos upės pakrante ir joje esančiais želdynais, projekto tikslas – pateikti šios teritorijos plėtros koncepciją, kurioje numatyta konversija į gyventojų aptarnavimo ir poilsio teritoriją, suformuojant racionalius pasiūlymus susisiekimo (transporto ir pėsčiųjų eismo) sistemai vystyti.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/tamsus_nefiltruotas_aiskinamasis_rastas__structum
VTDK. Autorė: Diana Asgarova
Vadovai: Rasa Mazūrienė, Asta Kazlauskienė
Teritorija: Mažeikių r., Viekšnių vandens malūnas
Pagrindinė idėja –objektą vystyti ir pritaikyti žvejybos turizmo veiklai. Visų pirma, idėja kilo iš objekto pavadinimo „vandens malūnas“. Didžiausios vandens kaupimosi vietos yra vandenynai, jūros, upės, kuriose ir gyvena žuvys. Visų antra, Viekšnių vandens malūnas yra urbanizuotas Viekšnių miesto dalies pakraštyje, greta Ventos upės, kur įrengta užtvanka ir žuvitakis. Tad šiame objekte yra puikios sąlygos plėtoti su žvejyba susijusią veiklą.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/ai_kinamasis_ra_tas___structum.
VTDK. Autorė: Dorotė Granickaitė
Vadovai: Asta Kazlauskienė, Rasa Mazūrienė
Teritorija: Utena, teritorija prie Rašės upės
Sveikatinimo centras su modulinių namų miesteliu yra skirtas žmonėms su fizine negalia. Šiame pastatų komplekse gyventojai gali laisvai pasiekti centrą ir jame apsipirkti, nueiti į kirpyklą, užsirašyti į masažą ar sūkurinę vonią. Interjere daug medžio – kuriama sąsaja su namelių aplinka, taip pat tai simbolizuoja sveikatingumą ir kuria jaukumą.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/ai_kinamasis_ra_tas_utenos_teritorija_dorot__grani
VTDK. Autorė: Dorotė Granickaitė
Vadovai: Asta Kazlauskienė, Rasa Mazūrienė
Teritorija: Biržai, Biržų paštas
Žinant, kad Jonas Mekas buvo avangardistas, jo garbei pavadintame menų centre buvo siekiama atskleisti avangardiškos kūrybos viziją. Jos įkūnijimui buvo remiamasi danų dizainerio Verner Panton kūrybos elementais.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/ai_kinamasis_jono_meko_menu_centras_d.granickaite
VTDK. Autorė: Gabrielė Kavaliauskaitė
Vadovai: Rasa Mazūrienė, Asta Kazlauskienė
Teritorija: Mažeikių raj., Krakių kaimo pagrindinė mokykla
Structum projekto užduočiai pasirinkau rekonstruoti nenaudojamos mokyklos pastato dalį, suteikiant jai naują paskirtį ir įvaizdį, kuris būtų patrauklesnis vaikams ir darbuotojams. Pasirinktoje pastato dalyje planuojama įkurti kirpyklą, manikiūro zoną, SPA zona su persirengimo kabinomis, recepciją bei atskira darbuotojų poilsio zoną. Išnagrinėjus mokyklos planus, buvo padaryta išvada, kad suformuotos patalpos yra per mažos, todėl buvo griaunamos nereikalingos pertvaros ir kuriamos naujos erdvės.
Visą projektą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/aiskinamasis_rastas
VTDK komanda. Nariai: Gintarė Blažonytė, Egidijus Grėbliūnas, Sergej Chmeliov
Vadovai: dr. Edita Šarkienė, Lina Sakalauskienė
Teritorija: Joniškio turgavietė
Siekiant, kad turgus atgytų ir vėl taptų gyventojų mėgstama apsipirkimo vieta, jis turi būti patrauklus, išmanus, atitikti šiuolaikinių žmonių poreikius. Mūsų projektuojamo turgaus pastatai atrodo šiuolaikiškai, juose suprojektavome visas reikiamas inžinerines sistemas, įvairios paskirties prekystalius, vitrinas bei poilsio ir vaikų zonas. Taip pat suprojektavome patogius įvažiavimus, stovėjimo aikšteles, pritaikytas neįgaliesiems, elektromobilių įkrovimo stoteles, dviračių saugyklas, pėsčiųjų takus bei įėjimus. Visa tai yra patogiai, aiškiai išdėstyta, kad bet kuris turgaus lankytojas galėtų lengvai jame orientuotis ir netrukdomai įsigyti tai, ko jam reikia ar tiesiog praleisti laisvalaikį.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/structum_vtdk
VTDK komanda. Nariai: Dalia Ruzgailaitė, Asta Varkalaitė
Vadovai: Asta Kazlauskienė, Rasa Mazūrienė
Teritorija: Jono Meko meno centras Biržuose
Interjero idėja įkvėpta menininko darbo priemonės – kino juostos. Dalis ekspozicijų sistemų sukurtų atkartojant kino juostos formas. Šis elementas driekiasi per kelias erdves. Klasikinio stiliaus pastate kuriamas modernus, avangardo prieskonio turintis interjeras įdiegiant šiuolaikiškus ekspozicijų sprendimus. Originalus pastato interjero stilius – klasikinis, tačiau papildant avangardinio stiliaus baldais interjeras įgauna šviežio žaismingumo, o modernios detalės savo griežtomis formomis, lygiais, švariais paviršiais suteikia estetinio įvaizdžio erdvei bei jos neapkrauna.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/j._meko_meno_centro_aiskinamasis_rastas.docx
VTDK komanda. Nariai: Mileta Mačiulytė, Gabija Gembutaitė
Teritorija: Utenos teritorija prie Rašės upės
Vadovai: Asta Kazlauskienė, Rasa Mazūrienė
Pagrindinė sveikatingumo centro idėja yra sukurti ramybės ir poilsio oazę atvykusiems lankytojams. Pastato interjeras kaip ir modulinių namų, susietas su bendra šio projekto idėja – ąžuolo simbolika, gamtos priartėjimu. Pagrindinė sveikatingumo centro erdvė – bendra patalpa skirta poilsiui masažinėse voniose. Šalia esančios patalpos – privatūs masažinių vonių kambariai, skirti individualiam poilsiui. Dideli langai ir vaizdas į gamtą suteikia jausmą lyg būtumėte gamtos apsuptyje, praplečia patalpos ribas. Kaip jau minėta projekto idėjoje – sveikatingumo centre veiktų vandens procedūros, masažai, kirpyklos ir kitos grožio paslaugos. Visas sveikatingumo centras pritaikytas ir žmonėms su judėjimo negalia.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/ai_kinamasis_ra_tas_gabija_gembutait__mileta_ma_iu
VTDK komanda. Nariai: Greta Milerytė, Greta Jočytė
Vadovai: Rasa Mazūrienė, Asta Kazlauskienė
Teritorija: Mažeikių r., Viekšnių vandens malūnas
Projekto idėja, edukacinį bendruomenės centrą įrengti Viekšnių malūne kilo nuo visai kito mūsų rengto projekto, kurio užduotis buvo sukurti modulinį namą – laikiną būstą jauniems specialistams. Mes pasirinkome unikalesnį variantą – būstą įrengti baržoje ant vandens. Tam mums reikėjo vietos su lengva prieiga prie vandens, Viekšnių vandens
malūno teritorija tam puikiai tiko. Pradėjusios dirbti su moduliniais namais , nusprendėme, kad būtų protinga malūno patalpas išnaudoti specialistų, apgyvendintų laikinuose būstuose, patogumui – įrengti edukacines auditorijas užklasinei veiklai moksleiviams iš gretimų gyvenviečių, taip pat multifunkcines patalpas, jos galėtų būti naudojamos rengiamiems plenerams, per kuriuos dalyviai galėtų apsistoti laikinuose būstuose – baržose. Malūne veiktų muziejus, būtų galima susipažinti su jo istorija. Taip pat būtų rengiamos parodos, eksponuojami moksleivių bei plenero dalyvių darbai.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/viek_ni__mal_no_ai_kinamsis_ra_tas
KTU komanda. Nariai: Odilija Seredytė, Justė Daukšaitė, Gabrielė Bandzaitė, Emilė Juknevičiūtė, Mantas Vaičiulis, Ignas Šliogeris
Vadovai: Vytautas Baltus
Teritorija: Utenos miesto savivaldybė, Taikos g. 85,
Utena – tai vienas iš seniausių šiaurės rytų Lietuvoje miestų, turintis išvystytą pramonę ir darnią aplinką. Mieste kuriamos žaliosios erdvės nuolat atnaujinama infrastruktūra. Utena yra pramonės miestas, kuris šiandien itin sparčiai auga, tačiau, kad ir kaip sparčiau tobulėtų miestas, trūkumų ir netinkamai išnaudotų vietų vis dar galima aptikti. Transporto priemonių stovėjimo vietų trūkumas yra pagrindinė ir labai didelė gyventojų iškelta problema, kuri ne tik neramina ir piktina toje vietoje gyvenančius žmones, bet ir trikdo viešojo transporto eismą. Pasidomėję ir išsianalizavę Utenos mieste, Aukštakalnio daugiabučių namų kvartale gyvenančių žmonių norus ir poreikius, nusprendėme suprojektuoti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę. Norėdami padėti išspręsti šią problemą, siekiame prisidėti prie Utenos miesto augimo atnaujindami ir kurdami naują architektūrą.
Visą projektą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/portfolio_compress
KTU komanda. Nariai: Mylita Samoškaitė, Guoda Majauskaitė, Benas Kalinauskas, Jonas Kaluina, Vilius Kazlauskas
Vadovai: Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė, Martynas Marozas
Teritorija: Gargždų miesto centrinė dalis
Atlikus Gargždų miesto esamos būklės analizę, identifikuota probleminiai taškai, kurie stabdo Gargždų miesto vystymąsi. Atkreiptas ypatingas dėmesys į Gargždų m. bendrojo plano numatytus tikslus, kuriuose ypač pabrėžiama Gargždų darni infrastruktūros ir teritorijų plėtra.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/1._bukletas_ktu_komanda_garg_dai_2020-2040
VGTU. Autorius: Redas Matusevičius
Teritorija: Šilutės mažasis laivų uostas
Pakrančių regeneracija ir jos pritaikymas rekreacijai yra ypač aktuali šiais laikais. Pastebima tendencija, kai urbanistinėmis architektūrinėmis priemonėmis atgaivintos teritorijos tampa miestų socialiniais, rekreaciniais, bendruomeniniais židiniais. Todėl ne išimtinai buvo pasirinkta planavimo sprendimais atgaivinti ir Šyšos upės pakrantę Šilutėje. Yra numatomos su vandens pramogomis susijusios paslaugos: irklavimo centras, laikino apgyvendinimo galimybė, kavinė, konferencijų salė. Yra formuojamas sutvirtintas krantas, palei upę numatomos laisvalaikio leidimo zonos. Vystoma teritorija, prijungiamas prie miesto pėsčiųjų ir automobilių trasų struktūros. Todėl yra užtikrinamas tiek miestiečių, tiek miesto svečių patrauklus laisvalaikio leidimas.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/ai_kinamasis_ra_tas_skaidr_s__ilut__redas_matusevi
VTDK. Autorė: Milda Volskaitė
Vadovai: Asta Kazlauzkienė ir Rasa Mazūrienė
Teritorija: Utena, teritorija prie Rašės upės
Projekto tikslas yra iš jūrinių konteinerių sukurti mažų modulinių namų miestelį, skirtą SOS vaikų kaimui, kreipiant ypatingą dėmesį į tai, kaip saugiai ir komfortabiliai jausis kiekvienas ten gyvenantis vaikas.
Visą darbą galite pamatyti čia: https://issuu.com/structum.structum/docs/milda_volskait__structum_ai_kinamasis_ra_tas.docx
