Dabar populiaru
Publikuota: 2018 birželio 13d. 20:00 , atnaujinta: 2018 birželio 14d. 11:04

Kaune atidarytas pirmasis Lietuvoje upės vandeniu aušinamas verslo centras

Verslo centras „Kauno dokas“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Verslo centras „Kauno dokas“

Kaune tęsiasi verslo centrų plėtros bumas. Trečiadienį Jonavos gatvėje atidarytas pirmasis Lietuvoje upės vandeniu aušinamas verslo centras „Kauno dokas“. Neries vanduo bus naudojamas pastato vėsinimui. Tokia technologija puikiai veikia Skandinavijoje, o į verslo centrą bus investuojama apie 24 mln. eurų.

Kaunas yra naujoji Baltijos šalių žvaigždė – čia ne tik gausėja užsienio ir Lietuvos kapitalo investicijų, bet ir vyksta didžiuliai pokyčiai komercinio nekilnojamojo turto rinkoje.

Kauną matome kaip vieną perspektyviausių Baltijos šalių miestų verslo centrų plėtrai – per keletą metų modernių biurų skaičius čia gali išaugti net 5 kartus, kai tuo tarpu Vilniuje ar Rygoje du kartus.

Trečiadienį vykusiame „Kauno doko“ pristatymo renginyje „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas aptarė nekilnojamojo turto tendencijas Kaune, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse.

„Lietuvoje jau galima gyventi. Tik klausimas, kada mes padarysime savo šalį didžia. Pastarieji treji metai – mini stebuklas. Jaučiamas tvarus ekonominis augimas. Vejamės Vakarus. Lietuva taip arti Vakarų Europos nebuvo 424 metus! 1579 metai – geriausi Lietuvai metai, jei žvelgtume iš ekonominės pusės“, – savo pranešimą džiugia informacija pradėjo Ž.Mauricas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Verslo centras „Kauno dokas“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Verslo centras „Kauno dokas“

Anot jo, blogiausi ekonomiškai Lietuvai metai buvo 1994-ieji. Vėliau sekė spartus ekonominio augimo šuolis į priekį. Šiemet ir kitais metais, pagal prognozes, Lietuva išlaikys finansinį balansą. Pagal ilgalaikio skolinimosi reitingą mūsų šalis lenkia ir Lenkiją – priklausome valstybių grupei, kuriomis pasitikima.

„Investuotojams tampame vis patrauklesni, vis pašmėžuojame jų radare. Šiek tiek neramino tik pastaruoju metu kilęs infliacijos lygis, bet šiais metais jis ėmė mažėti. Nesame brangi šalis. Vidaus vartojimas įgauna antrąjį kvėpavimą. Mažmeninė prekyba spartina tempą. Nereikia žiūrėti į kainų didėjimą kaip absoliutų blogį. Gerėja produktų kokybė. Vienu žodžiu, Lietuvai vystosi gerasis scenarijus“, – patikino Ž.Mauricas.

Jo teigimu, Lietuva vis dar yra pigiausia šalis visoje euro zonoje žvelgiant į darbo kaštus. O euro zona laikoma viena patraukliausių rinkų investicijoms. Jaučiamas šalyje pasiūlos, o ne kainų burbulas.

„Kauno augimas pastarąjį pusmetį viršija Vilniaus augimą. Kaunas atsigauna. Tiesa, Vilnius vis dar sukuria didžiąją dalį šalies BVP, tiksliau, tiek, kiek Kauną ir Klaipėdą kartu sudėjus ir padauginus iš dviejų. Beje, šį pavasarį pirmą kartą turime tiek pat imigravusių kaip ir emigravusių – po 9 tūkst. Nepamenu tokių rodiklių“, – džiaugėsi „Luminor“ banko vyr. ekonomistas.

Pateikė jis įdomių faktų ir apie Italiją, kuri, kartu su Graikija, yra labiausiai prasiskolinusi Europos šalis. Įdomu, kad italai laikomi turtingiausiais europiečiais, turtingesniais už vokiečius. Tiesa, jų pensijų sistema bankrutavusi jau penkis kartus. Manoma, kad ateityje pensinis amžius turės siekti 77-erius metus, kad vėl negrėstų bankrotas.

„Italai kaip kauniečiai. Juokaujama, kad nėra jie tokie neturtingi, kaip mokesčių nesurenka. Nelabai mėgsta mokesčius mokėti“, – šyptelėjo Ž.Mauricas.

Kaune – sparčiausia verslo centrų plėtra

Tokios optimistinės nuotaikos vyrauja ir biurų rinkoje, kuri yra didžiausia pasaulyje, generuojanti didžiausius pinigus NT srityje.

„Kauną matome kaip vieną perspektyviausių Baltijos šalių miestų verslo centrų plėtrai – per keletą metų modernių biurų skaičius čia gali išaugti net 5 kartus, kai tuo tarpu Vilniuje ar Rygoje – du kartus. Per šiuos metus pastatų biurų plotas Vilniuje išaugs apie 13 proc., Kaune – apie 40 proc.

Mes siekiame investuoti į pažangius pastatus, nes matome, kad Lietuvos verslas ir užsienio investuotojai vis labiau vertina verslo centrų išskirtinumą, komfortą ir puikias darbo sąlygas darbuotojams.

„Kauno dokas“ yra pirmasis Lietuvoje komercinis objektas, kurio vėsinimui naudojamas ypač ekonomiškai efektyvus būdas – upės vanduo. Šią sistemą taip pat būtų galima pritaikyti ir pastato šildymui. Džiaugiamės, kad galėjome visiškai išnaudoti geografinę pastato lokaciją ir nekilnojamojo turto rinkai pasiūlyti ypatingai ekologišką sprendimą“, – teigė „Capitalica Asset Management“ generalinis direktorius Andrius Barštys.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Andrius Barštys
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Andrius Barštys

Anot jo, Taline biurams pastatyto ploto – 710 tūkst., Vilniuje – 595,5 tūkst., Rygoje – 640 tūkst. kv. m. Neužimto ploto Vilniuje – vos 3 proc. Tokios žemos vakansijos, A.Barščio įsitikinimu, niekad nėra buvę.

A klasės biurų nuomos kainos išlieka stabilios. Lietuvoje už 100 eurų mėnesiui galima išsinuomoti 6,78 kv. m. A klasės biuro patalpų.

A klasės biurų nuomos kainos išlieka stabilios. Lietuvoje už 100 eurų mėnesiui galima išsinuomoti 6,78 kv. m. A klasės biuro patalpų.

Pasak A.Barščio, 6,7 žmonės iš 1 000 Kaune dirba paslaugų centruose, Vilniuje – 19, kai, pvz., Krokuvoje – 66, Rygoje – 11,9. Kuo toliau, tuo labiau Lietuvoje ryškės auganti konkurencija dėl talentų, kurių resursai riboti, – biurų savininkams teks siūlyti vis geresnes sąlygas juose dirbantiems žmonėms.

Kodėl Lietuva patraukli investuotojams? Pirmiausiai dėl to, kad ji – pirmoji pasaulyje pagal komunikacijos technologijų infrastruktūrą. Biurų patalpų nuomos kainos žemos, o ir patys pastatai generuoja didesnę grąžą nei Vakarų Europoje.

Paklaustas, ar užteks verslo atstovų užpildant naujai kuriamus paslaugų centrus, galbūt verta nusitaikyti ir į viešąjį sektorių, A.Barštys atsakė, kad verslo atstovų užteks – po trejų metų Kaune verslo vystoma bus daugiau.

Koncerno SBA atstovai patikino, kad šiuo metu deramasi dėl trijų sklypų Kaune, kuriuose 2019 m. bus pristatyta 20 tūkst. kv. m naujo ploto biurams.

SBA Koncernas domisi galimybe vystyti Žemės ūkio ministerijos, kurią ateityje planuojama iškelti iš Vilniaus, pastatą Kaune. Koncernas kviečia Žemės ūkio ministeriją inicijuoti diskusiją su nekilnojamojo turto vystytojais, kad naujoji ministerijos buveinė būtų ne eilinis biuras, o Lietuvą visame pasaulyje garsinantis pastatas.

Koncerno SBA atstovai patikino, kad šiuo metu deramasi dėl trijų sklypų Kaune, kuriuose 2019 m. bus pristatyta 20 tūkst. kv. m naujo ploto biurams.

„Geroji tarptautinė praktika rodo, kad vystant tokio pobūdžio nekilnojamojo turto objektus valstybės ar savivaldybės institucijos kviečia verslo profesionalus į atvirą diskusiją. Jos metu išgryninami užsakovo poreikiai, analizuojama geriausia pasaulinė praktika ir bendrai kuriama naujo pastato strategija. SBA Koncernas yra pasiruošęs šiai diskusijai ir turi konkrečius pasiūlymus“, – patikino Olga Belova, SBA Koncerno strateginio marketingo direktorė.

SBA Koncernas, anot jos, yra pasiruošęs pasiūlyti daugiau negu kvadratinio metro nuomos paslaugas. Šiuolaikiniai pastatai yra juose įsikūrusių organizacijų kultūros ir reputacijos artefaktas, tad, koncerno atstovės nuomone, ir viešojo sektoriaus įstaigoms metas judėti į pažangius, energetiškai efektyvius, augančią Lietuvą užsienio delegacijoms puikiai reprezentuojančius pastatus.

„Žemės ūkio ministerija galėtų įsikurti pastate, kuris aprūpinamas energija iš atsinaujinančių šaltinių ir kurios CO2 emisija yra minimali. Pastate galėtų būti unikalus žiemos sodas, kuriame augtų reti ar net nykstantys Lietuvos augalai arba kuriame augtų ekologiškas lietuviškas derlius, kuriuo būtų vaišinamos užsienio atstovų delegacijos. Šis pastatas gali kurti Lietuvos, kaip tvarios ir inovacijoms atviros šalies, įvaizdį ir tuo pačiu pabrėžtų mūsų savastį“, – teigė O.Belova.

Užimta 92 proc. „Kauno doko“ patalpų

Verslo centre „Kauno dokas“ šiuo metu yra išnuomota 92 proc. visų patalpų. Čia veikia 22 įmonės: „Dematic Limited“, „NKT Lithuania“, „Danske“ bankas, „Tele2“, „Jacobs“, „Ergo“, Oda.lt, „Herojaus mokykla“ ir kitos.

Verslo centro darbuotojai gali dirbti ir Neries pakrantėje – čia įrengtos darbo vietos ir veikia bevielis internetas. Centre yra 200 vietų konferencijų salė bei restoranas. Įrengtos ir dvi lauko terasos – viena greta konferencijų salės ir restorano, kita – upės pakrantėje. Prie centro yra virš 250 automobilių parkavimo vietų, 50 vietų dviračių statymui. Planuojama, kad savaitgalių ir švenčių metu, kuomet verslo centras ištuštėja, savus automobilius aikštelėje galėtų statyti ir visi miestiečiai

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Verslo centras „Kauno dokas“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Verslo centras „Kauno dokas“

Verslo centro projektas buvo vienas paskutinių žymaus Kauno architekto a.a. Algimanto Kančo darbų. Pastatas sumaniai integruotas į aplinką: jis pasižymi lengvumu, ritmiškumu ir dinamišku sudalinimu tarsi į upės bangas, užtikrintas maksimalus saulės pralaidumas.

Dabartinio „Kauno doko“ bendras plotas – apie 11 tūkst. kv. m. Šiemet tikimasi pradėti antrąjį centro plėtros etapą ir po jo „Kauno doko“ plotas pasieks beveik 17 tūkst. kv. m. Statybas planuoja pradėti liepą. Vieno kv. m nuomos kaina – 11,5 euro. Palyginimui, BLC verslo centro – virš 13 eurų už kv. m. Projektą įgyvendina nekilnojamojo turto inovacijų bendrovė „Urban Inventors“.

Be verslo centro „Kauno dokas“ investicijų valdymo bendrovė „Capitalica Asset Management“, kuri įsteigta 2016 m., valdo verslo centrą „135“ Vilniuje ir Klaipėdos prekybos centrą „Luizė“. Artimiausiuose „Capitalica Asset Management“ planuose – projektas Rygoje. 80 proc. UAB „Capitalica Asset Management“ akcijų valdo „Koncernas SBA“, 20 proc. priklauso A.Barščio įmonei UAB „Fox Holdings“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

26:48
01:44
23:52

Maistas

Kinas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką