Dabar populiaru
15min be reklamos

Kauno meras Vilniaus NT bendrovei dėl balkonų iškasė karo kirvį: „Netoleruosime įžūlių manipuliacijų“

Kauno miesto meras, regis, puola į viešą karą su nekilnojamojo turto plėtros bendrove „Citus“. Anot jo, verslininkai bando gudrauti, butus įsigiję žmonės gyvena statybvietės sąlygomis, o naujai vystant loftų projektą, šie parduodami kaip gyvenamieji būstai, nors realus statusas – dirbtuvės. Bendrovė sako norinti dialogo, o ne kovos per pranešimus spaudai.
„Kauno senamiesčio apartamentai“
„Kauno senamiesčio apartamentai“ / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Kauno miesto savivaldybė ketvirtadienį išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigiama, kad vilniečių NT vystytojų kompanija sulaukė kategoriškos reakcijos dėl įžūlių veiklos metodų Kaune.

„Būsto ieškantys kauniečiai turi žinoti tokią informaciją, nes vėliau gali būti per vėlu. Vienur dar nebaigtos statybos, kitur – būsimos dirbtuvės. Gal šių objektų vystytojai norėtų, kad čia įsikūrę žmonės gyventų su statybiniais šalmais ant galvų? Darysime viską, kad tokių kurioziškų priemonių neprireiktų.

Kaunas palaiko ir skatina šiuolaikiškus NT projektus, tačiau netoleruos įžūlių manipuliacijų. Gyventojų ir paties miesto teisėti interesai yra pirmoje vietoje, o verslas privalo paisyti galiojančios tvarkos, užuot savavaliavęs pagal savo užgaidas“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis

Tuo metu „Citus“ direktorius Mantas Galdikas 15min atsakė, jog iki šiol su savivaldybe bendravo tiesiogiai, dialogo ir argumentų, o ne pranešimų spaudai būdu.

„Esame nusivylę dėl tokios Kauno miesto savivaldybės komunikacijos“, – atsiųstame komentare aiškina jis.

Anot jo, „Citus“ nėra vienintelė plėtotoja Kaune, kuri pasigenda konstruktyvios diskusijos su savivaldybės atstovais.

„Neabejojame, kad gyvename civilizuotoje ir kultūringoje teisinėje valstybėje, kurioje kelias į kompromisą yra grįstas pagarba ir bendradarbiavimu. Todėl iš savivaldybės tikimės normalaus santykio, o pagal tokius pranešimus formuojasi įspūdis, kad miesto ištekliai naudojami ne miesto plėtrai. Galbūt taip yra todėl, kad miesto administracija ir jos aplinka turi interesų, susijusių su NT projektų plėtra Kaune?“, – kėlė klausimą M.Galdikas.

Taip pat teiginių apie šalmus namuose jis nepanoro komentuoti teigdamas, kad juose nėra logikos.

Mantas Galdikas/ Citus nuotr.
Mantas Galdikas/ Citus nuotr.

Nesutaria dėl balkonų

Pirmiausiai nurodoma, jog prieš kelerius metus adresu Šv. Gertrūdos g. 51A iškilęs daugiabutis iki šiol formaliai turi statybvietės statusą, nors viduje jau senokai matyti šeimininkaujantys naujakuriai.

„Vaizdingoje Senamiesčio erdvėje stūksančio daugiabučio sienos driekiasi iki pat sklypo ribų, šaligatvio. Leidimui statyti visame žemės plote tąkart pritarė miesto taryba, geranoriškai atsižvelgusi į nekilnojamojo turto vystytojų pageidavimus. Šis sprendimas leido žymiai padidinti bendrą pastato tūrį, taigi ir visų patalpų plotą.

Vis dėlto statytojų apetitas ėmė augti bematant – sumanyta įrengti beveik du metrus į valstybinę žemę, o taip pat ir virš praeivių galvų išsikišusius gremėzdiškus balkonus. Tokia savivalė peržengė miesto tolerancijos ribas – pastato šeimininkai sulaukė raginimo šias namo detales panaikinti. Iki šiol nurėžtas tik vienas iš kelių dešimčių balkonų, tačiau savo eilės turės sulaukti ir kiti“, – rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime spaudai.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./„Kauno senamiesčio apartamentai“
Kauno miesto savivaldybės nuotr./„Kauno senamiesčio apartamentai“

Atsakydamas į šiuos kalbinimus, M.Galdikas atkreipė dėmesį, kad „Kauno senamiesčio apartamentų“ antrojo etapo projektą pati savivaldybė patvirtino prieš maždaug 2,5 metų. Taip pat patikino, jog jis įgyvendintas griežtai laikantis patvirtinto projekto.

„Kiekvieną mūsų statybų leidimą kruopščiai tikrino ir taisė ne tik savivaldybė, bet ir kitos institucijos. Projektiniai sprendiniai buvo koreguoti tol, kol atitiko visus reglamentus ir normas, o ne pageidavimus ar prašymus.

Balkonai buvo projekte nuo pat pradžių ir informacija buvo viešinama kelis kartus. Netiesa, kad jie „atsirado“ po projekto patvirtinimo. Savivaldybei jie „užkliuvo“ tik pabaigus statyti pastatą, pardavus butus ir miesto administracijai apsilankius projekte. Statybų inspekcija, priešingai nei tvirtinama savivaldybės pranešime, mus tikrino ir pažeidimų nerado balkonai įrengti pagal projektą. Kaip ir kitos institucijos“, – nurodo M.Galdikas.

Be to, atsakydamas į kaltinimus dėl statinio statuso, M.Gadikas teigė, jog 100 proc. pastato baigtumą galima registruoti tik tada, kai jame visi butai yra įrengti, o pilną įrengimą atlieka pirkėjai.

„Taip apibrėžia teisės aktai. Keista, kad savivaldybę tai nustebino“, – stebėjosi jis.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./„Kauno senamiesčio apartamentai“
Kauno miesto savivaldybės nuotr./„Kauno senamiesčio apartamentai“

Taip pat miesto valdžia iškėlė klausimą dėl šio projekto architekto Gintauto Natkevičiaus licencijos.

„Vienu geriausių Kaune laikomo G.Natkevičiaus architektų biuro darbuose nebe pirmą kartą į viešumą lenda abejonių keliantys bei su galiojančiais teisės aktais prasilenkiantys sprendimai“, – teigia savivaldybė.

Gyvenamosios patalpos dirbtuvėse

Liepos pabaigoje „Citus“ paskelbė apie naują projektą – Kauno Žaliakalnio rajone planuoja daugiafunkcį konversijos projektą „Radio city“. Projektas plėtojamas atnaujinant buvusios gerai žinomos Kauno radijo gamyklos „Banga“ pastatus.

PLAČIAU SKAITYKITE: Vietoje Kauno radijo gamyklos „Banga“ – loftai, maisto turgus bei biurai

Bendrovės vizualizacija /Projektas „Radio city“
Bendrovės vizualizacija /Projektas „Radio city“

Tačiau Kauno miesto savivaldybė tikina, kad čia vyksta kontroversiški darbai.

„Strategiškai patrauklioje Žaliakalnio teritorijoje esančiose senose gamybinėse patalpose ruošiamos ir jau viešai pardavinėjamos erdvės naujiems loftams. Rezervacijos jau įgavusios pagreitį. Čia įrengti ir keli pavyzdiniai apartamentai su virtuvės, svetainės erdvėmis grindų lygyje ir ekspoziciniais miegamaisiais antresolėse. Tiesa, oficiali šių būstų paskirtis – ne butai, o kūrybinės dirbtuvės“, – nurodoma pranešime.

Laikinosios sostinės valdžios teigimu, toks statusas leidžia vystytojui užsimerkti prieš akivaizdų automobilių parkavimo vietų trūkumą ir kitus gyvenamajam būstui taikomus reikalavimus.

„Be to, būsimiems naujakuriams prie reguliarių būsto išlaidų dar prisidės nekilnojamojo turto mokestis, taikomas komercinio pobūdžio patalpoms. Tai yra 1 proc. nuo nominalios turto vertės per metus“, – rašoma pranešime.

Bendrovės vizualizacija /Projektas „Radio city“
Bendrovės vizualizacija /Projektas „Radio city“

M.Galdikas pripažino, kad projekte „Radio city“ yra parduodami ne butai. Pasak jo, visame pasaulyje yra žinoma, kad loftai yra įrengiami buvusiose gamybinėse ar komercinėse patalpose, be to, visi pirkėjai yra informuojami, kad loftai turės kūrybinių dirbtuvių statusą.

Dėl automobilių stovėjimo vietų M.Galdikas atkirto, jog Vakarų šalyse stengiamasi mažinti automobilių srautus. Be to, daugumoje Lietuvos miestų galioja reikalavimas plėtotojams, skiriantiems būstams mažiau nei nustatyta parkavimo vietų, už kiekvieną neįrengtą vietą savivaldybei sumokėti po beveik 4 tūkst. eurų infrastruktūros mokesčio ir prisidėti prie miesto plėtros.

„Kaune ši galimybė, savivaldybės sprendimu, neseniai buvo panaikinta, taigi jų vizija miestui – kita. Mes, tuo tarpu, projektą kuriame moderniam, ekologiškam ir į ateitį orientuotam Kaunui, todėl siūlome loftus centrinėje miesto dalyje, iš kur galima judėti visur, kur reikia įvairiausiais būdais – pėsčiomis, dviračiais, besidalijamais automobiliais, paspirtukais ar viešuoju transportu – ir siūlome idėją, tarnaujančią darniam judumui, o ne nuosavų automobilių parkams“, – 15min teigė jis.

Radio city ofices visualisation @ Lilija Lozovic
Radio city ofices visualisation @ Lilija Lozovic

Priminė veiklas sostinėje

Galiausiai, Kauno miesto savivaldybė pranešime spaudai teigia, kad „Citus“ „viešojoje erdvėje ne kartą nuskambėjo ir dėl kitų abejotinų veiklos metodų“.

„Antai Vilniuje pardavinėti dar nepastatyti butai, kuriems net neturėta statybos leidimo. Formaliai tokia veikla nelaikoma neteisėta, tačiau akivaizdu, kad tai kelia didelę riziką pirkėjams“, – rašoma Kauno valdžios pareiškime.

M.Galdiko teigimu, visi plėtotojai, taip pat ir „Citus“, rezervuojantys nebaigtus statyti būstus, turi kelių pakopų sutartis. Pirmiausia sudaroma rezervacinė sutartis, kurioje aprašomos visos rizikos. Preliminarioji sudaroma vėliau, kai rizikų beveik nelieka.

„Butus iki statybos leidimo išdavimo pardavinėja (tiksliau, rezervuoja) dauguma plėtotojų; rinkos ekspertai sutinka, kad tai yra normali praktika: rezervuojamas konkretus produktas, pirkėjai turi galimybę rinktis iš didesnės pasiūlos, plėtotojai – geriau planuoti pardavimus. Kaip parodė karantinas, su iššūkiais susidūrė daug pastatę, bet mažai tuose projektuose rezervavę plėtotojai“, – aiškino jis.

Taip pat Kauno miesto savivaldybė priminė „Citus“ ginčą su Statybos inspekcija dėl „Neries ardų“ projekto sostinės Lazdynėlių rajone. Tuomet su inspektoriais įmonei pavyko susitarti taikiai.

„Ten norėta panaikinti statybos leidimą nustačius, kad statydami daugiabučius NT vystytojai galimai viršijo aukštingumo ribas, o vienas iš pastatų iškilo nesilaikant nustatytų atstumų nuo kaimynystėje buvusio gyvenamojo namo. Statybų inspektorių konstatuotų galimų pažeidimų tąkart suskaičiuota daugiau kaip dešimt, todėl įrodinėti savo teisumą projekto vykdytojams teko teismuose“, – rašoma pranešime spaudai.

Tuo metu M.Galdikas aiškina, jog šiuo atveju bendrovę bandyta įvelti į „šantažo skandalą“.

„Teismuose gintis mums nereikėjo, tai – visiška netiesa. Akivaizdu, kad šio fakto savivaldybė netikrino ir stebina, kad jis atsidūrė pranešime. Pastatų aukštį skirtingai matavo skirtingos institucijos (teisės aktuose numatyti skirtingi atskaitos taškai), todėl susėdome su visomis kartu ir dialogo keliu tai išsprendėme.

Pranešime paminėti „daugiau nei dešimt galimų pažeidimų“ buvo nustatyti dėl Vilniaus savivaldybės prašymu išasfaltuotos Jeslkio g., kuri dviejose vietose keliasdešimt centimetrų lopais įsiterpė į miško teritoriją. Tai – akivaizdi žymėjimo klaida, tačiau sprendimą radome, neatitikimą sutvarkėme, todėl ir istorija išsikvėpė“, – komentavo „Citus“ vadovas M.Galdikas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką