Dabar populiaru
15min be reklamos

Kokias daugiabučio atnaujinimo priemones gali rinktis gyventojai?

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa visapusiškai gerina jos dalyvių gyvenimo kokybę. Norėdami ne tik padidinti pastatų energinį efektyvumą, bet ir sumažinti savo šildymo sąskaitas, butų savininkai gali rinktis iš daugybės skirtingų priemonių, kurias dalinai finansuoja valstybė. Kokios yra tos priemonės?
Kokias daugiabučio atnaujinimo priemones gali rinktis gyventojai?
Kokias daugiabučio atnaujinimo priemones gali rinktis gyventojai? / BETA nuotr.

Namo apšiltinimas ir langų keitimas

Vienas efektyviausių būdų padidinti pastato energinį naudingumą – investuoti į jo apšiltinimą. Pasenę būstai daugiausiai šilumos netenka per „kiauras“ sienas (38 proc.), senus langus (26 proc.) ir stogą (11 proc.).

Šių problemų išvengti padeda kompleksiška būsto renovacija, kurios metu apšiltinamos fasado ir cokolio sienos, pašalinami jų konstrukcijos defektai, sutvarkoma nuogrinda. Pakeitus butų ir kitų patalpų langus į mažesnio šilumos pralaidumo langus, užkertamas kelias šilumai pro langų plyšius patekti į lauką, o šalčiui – į vidų. Be to, modernizuojant būstą apšiltinamas ir stogas, ir rūsio perdanga. Apšiltinus pastatą ir pakeitus jo langus, transformuojama jo estetinė išvaizda, o tokiame būste gyventi tampa maloniau.

Šildymo sistemos modernizavimas

Daugumoje senų daugiabučių yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos. Nepertvarkius tokios sistemos reguliuoti šilumos negalima.

Daugiabučiai, nusprendę investuoti į atnaujintą arba naują šildymo sistemą, turi kelis pasirinkimus – modernizuoti dabartinę sistemą, pakeisti ją į dvivamzdę šildymo sistemą, arba rinktis kolektorinę ar daliklinę šildymo sistemą.

Atnaujinę šildymo sistemą gyventojai gali džiaugtis tuo, kad šiluma tolygiai paskirstoma visuose butuose, šilumos kiekis gali būti reguliuojamas pagal lauko temperatūrą, taip pat galimybe reguliuoti šilumą bute.


Šilumos punkto automatizavimas

Senuose daugiabučiuose esančius elevatorinius šilumos punktus reguliuoti yra sudėtinga, nes šis procesas atliekamas rankiniu būdu. Dėl to šildymo sistema išbalansuojama, vieni žmonės kenčia karštį, kiti – šaltį. Tokiu būdu švaistoma šiluma ir didinamos būsto gyventojų šildymo sąskaitos.

Todėl butų savininkai renovacijos metu turi galimybę automatizuoti šilumos punktą. Įgyvendinus šią priemonę, šilumos punktas automatiškai reguliuoja į butus perduodamą šilumos kiekį pagal lauko temperatūros pokyčius. Pakilus temperatūrai, šildymas išjungiamas, o jai nukritus – įjungiamas. Taip butai neperšildomi, sklandžiau pasitinkamas šildymo sezono startas ir finišas, taupomi ir pinigai, ir šiluma.

Karšto vandens sistemos atnaujinimas

Tuo pat metu, renovacija yra puiki proga pakeisti ir susidėvėjusią karšto vandens sistemą, būsto gyventojams sukeliančią papildomų iššūkių. Seni vamzdynai dažnai būna pažeisti korozijos, prakiurę, o juos sujudinus, čiaupuose pradeda bėgti nešvarus vanduo, dar labiau nusidėvi vandentiekių įranga.

Atnaujinant vandentiekį, ne tik pašalinamos minėtos problemos, bet ir subalansuojama visa sistema, taip užtikrinant tolygų karšto vandens temperatūros paskirstymą visame name.

Ventiliacijos atnaujinimas ir rekuperatorių įrengimas

Vienas iš pastatų renovacijos sprendimų yra vėdinimo sistemos atnaujinimas – senų ortakių, ventiliacijos šachtų išvalymas, dezinfekavimas bei grotelių keitimas. Ir nors tai – itin svarbi priemonė, padedanti užtikrinti šviežią orą butuose, ekspertų teigimu, jos gali nepakakti.

Po renovacijos pastato šiluminė varža išauga, o anksčiau per namo langus, sienas ir stogą patekdavęs oras, buto vidaus nebepasiekia, tad gryno oro namuose būna mažiau. Dėl to statybos specialistai pataria įsirengti centralizuotą rekuperacinę sistemą arba individualius rekuperatorius. Jie padeda kvėpuoti iš lauko išgaunamu oru, kuris perėjęs per filtrus yra išvalomas.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai

Daugiabučiuose esančių butų savininkai taip pat turi kelis skirtingus pasirinkimus, kaip prisidėti prie aplinkai draugiškos planetos kūrimo. Pirmiausia, būstuose galima įrengti terminius saulės kolektorius, kuriuose sukaupta energija panaudojama karšto vandens paruošimui. Gyventojai gali įsigyti ir fotovoltines saulės modulių jėgaines. Jos generuoja elektros energiją dienos metu, ji panaudojama pastato bendrojo naudojimo patalpoms.

Dar viena priemonė –šilumos siurbliai. Šilumos siurblys yra ekologiškas įrenginys, neišskiriantis į aplinką jokių teršalų. Iš aplinkoje esančio šilumos šaltinio (grunto, vandens ar oro) šilumos siurblio pagalba išgaunama šiluma yra atiduodama daugiabučio šildymo sistemai. Šilumos siurbliai kaip energijos šaltinį naudoja elektrą, todėl dažniausiai kartu diegiamos saulės elektrinės.

Kitos priemonės

Būstų savininkai gali rinktis ir daugiau energinį efektyvumą didinančių priemonių, pavyzdžiui, įstiklinti balkonus ar lodžijas, pakeisti laiptinių lauko ir tambūro duris, suremontuoti įėjimo laiptus pritaikant juos neįgaliųjų poreikiams, atnaujinti liftus, atnaujinti bendrojo naudojimo elektros inžinerines sistemas, apšvietimo sistemą.

Be to, gyventojai turi galimybę pastate įsidiegti kitas, su būsto energinio efektyvumo didinimu nesusijusias priemones: atnaujinti kitas, pastato bendrojo naudojimo inžinerines sistemas, pavyzdžiui, nuotekų sistemą, priešgaisrinės saugos įrenginius, pakeisti geriamojo vandens vamzdynus, sutvarkyti drenažą.


Norėdami sužinoti daugiau apie daugiabučių renovacijos energinio efektyvumo didinimo priemones, skaitykite kitus turinio projekto „Renovacija: būsto savininko atmintinė“ straipsnius.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką