Lietuva pasaulyje išsiskiria ne tik pasiekimais krepšinyje ar interneto greičiu, bet ir būsto kainų augimo tempais.
Lietuva pagal būsto kainų augimą per pastaruosius metus atsiduria trečioje vietoje, tačiau palyginus tik pirmąjį šių metų ketvirtį – net pirmoje vietoje tarp 56 šalių, atskleidė naujausias tarptautinės konsultacijų bendrovės „Knight Frank“ sudarytas Globalaus būsto kainų indeksas.
Tiesa, tyrėjai pabrėžia, kad kol kas dar per anksti įvertinti visą COVID-19 įtaką būsto kainoms, nes ji pasimatys tik antrąjį ar net trečiąjį 2020 metų ketvirtį.
Didžiausias šuolis – Naujoje Zelandijoje
Metiniame Globalaus būsto kainų reitinge, kur lyginama kainų pokytis 2019 metų pirmąjį ketvirtį ir 2020 metų pirmąjį ketvirtį, į viršūnę užkopė Turkija, kur būsto kainos pakilo 15 proc.
Į antrą vietą pašoko prieš metus 27 vietoje buvusi Naujoji Zelandija (14,5 proc.), trečioje atsidūrė Lietuva (13,8 proc.), ketvirtoje – Ukraina (11,9 proc.), o penketuką užbaigia Liuksemburgas (11,1 proc.).
Kitos Baltijos šalys būsto kainos augo mažiau – Latvijoje 9,4 proc., o Estijoje – 8,2 proc.
Mažiausiai būsto kainos ūgtelėjo Ispanijoje (0,3 proc.) ir Pietų Korėjoje (0,1 proc.).
Tuo tarpu iš daugiau nei 50 analizuojamų šalių tik vienoje – Suomijoje fiksuotas 1,2 proc. kainų kritimas.
„Nuo tada, kai pradėjome sudarinėti mūsų indeksą 2008 metais, tai didžiausias procentas šalių (98 proc.), kuriose stebėtas metinis kainų augimas“, – ataskaitoje rašo analitikai.
Pirmąjį ketvirtį didžiausias augimas – Lietuvoje
Tačiau jau šių metų sausį – kovą, kai COVID-19 pandemija pasiekė piką Kinijoje ir ėmė plisti Europoje ir kituose žemynuose, situacija jau visiškai kitokia: 2020 metų pirmąjį ketvirtį 13-oje valstybių ir teritorijų būsto kainos krito – 8-ios iš jų yra Europos šalys.
Didžiausias būsto kainų augimas 2020 metų pirmąjį ketvirtį stebėtas Lietuvoje – būsto kainos mūsų šalyje pašoko 12,2 proc., kai daugumoje kitų šalių fiksuotas tik nežymus 0,5-4 proc. ūgtelėjimas.
Latvijoje pirmąjį ketvirtį būsto kainos padidėjo tik 0,6 proc., o Estijoje – 2,9 proc.
Tyrėjai pabrėžia, kad COVID-19 pandemijos įtaką būsto kainoms pamatyti dar anksti – pirmąjį šių metų ketvirtį, kai COVID-19 jau buvo pasiekęs piką Azijoje, tačiau dar nebuvo nusiaubęs Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos. Tad tikroji įtaka kainoms pasimatys antrajame arba net trečiajame ketvirtyje.
Visgi analitikai prognozuoja, kad pandemija būsto pardavimo apimtims smogs smarkiau negu kainoms. Pavyzdžiui, balandžio mėnesio duomenimis, pardavimo apimtys Naujoje Zelandijoje krito net 79 proc., tačiau kainos išliko stabilios.
„Nepanašu, kad pardavėjai ženkliai nuleis kainas, turint omenyje žemas palūkanų normas ir bankų suteiktas paskolų “atostogas„ daugelyje išsivysčiusių ekonomikų. Visa tai užkirs kelią masiniam būsto išpardavimui iš nevilties“, – rašoma ataskaitoje.
Reitingui sudaryti tyrėjai naudoja nacionalinių centrinių bankų ir statistikos tarnybų duomenis kiekvienoje šalyje.
