-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvių meilė NT didesnė nei estų ir latvių: kas ir kokį būstą perka?

Daugiau lietuvių, lyginant su latviais ir estais, turi nuosavą būstą. Be to, beveik trečdalis lietuvių turi po antrą nekilnojamąjį turtą, o naujais pirkiniais – butu arba sklypu namo statyboms – savo NT portfelį per penkerius metus ketina papildyti ketvirtadalis tautiečių. 
Nekilnojamasis turtas
Nekilnojamasis turtas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Tokius duomenis rodo banko „Luminor“ užsakymu tyrimo centro SKDS atlikta vartotojų apklausa.

„Eurostat“ duomenys ilgus metus rodo lietuvių prieraišumą nekilnojamam turtui – 90 proc. gyvena nuosavame būste. 82 proc. latvių ir estų linkę gyventi savo namuose.

„Lietuviai yra viena iš labiausiai į nuosavą būstą orientuotų tautų. Tas keičiasi labai lėtai. Tas prisirišimas yra tam tikras iššūkis, bet ir galimybė. Matome Vakarų valstybėse, Vokietijos, Austrijos pavyzdžiai, tie patys švedai, daug mažesnė dalis gyvena nuosavuose namuose – nuomojasi ar naudojasi municipalinio būsto programomis“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius

Apklausa atskleidžia, kad lietuvių NT portfelyje yra ir daugiau turto. Tyrimo duomenimis, po 29 proc. lietuvių ir latvių bei 30 proc. estų turi du nekilnojamojo turto vienetus, pavyzdžiui, butą ir butą, butą ir sodo namą. Po tris NT objektus suskaičiuoja turintys 8 proc. lietuvių ir vos mažiau – 7 proc. latvių ir 6 proc. estų.

Latviai lyderiauja pagal visuomenės dalį, kuriems priklauso 4 NT vienetai – kaimyninėje šalyje tokių gyventojų yra 8 proc., o Lietuvoje ir Estijoje – po 4 proc.

„Tai istoriškai susiklosčiusi situacija, kuomet buvo labai didelis fokusas žemės sklypų pirkime ir planuojamų statybų“, – kalbėjo Regina Ungulaitienė, „Luminor“ privačių klientų finansavimo grupės vadovė.

Lietuviai Baltijos šalyse išsiskiria pomėgiu ir galimybėmis turėti namus miesto ribose – 20 proc. lietuvių su paskutine būsto paskola įsigijo individualų namą miesto ribose, palyginti su 11 proc. namą mieste įsigijusių latvių ir estų.

„Tai ir istoriškai susiklosčiusi ypatybė, ypač Kaune ir Klaipėdoje, žmonės kuriasi erdvesnėse vietose, jų netenkina turimi butų pasiūlymai, jie ieško individualių namų. Aišku, prisideda ir sodų konversija, o jų daug yra miestų ribose. Tiesiog nusiperkami pigesni sklypai ir statomi individualūs namai.

Kita aplinkybė – žmonės nelabai randa savo poreikius atitinkančio būsto. Kai svarsto, pirkti butą ar namą, kaina panaši, jis labiau priima sprendimą eiti į tokį sandorį ir prašyti paskolos tokio būsto įsigijimo“, – aiškino M.Statulevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nekilnojamasis turtas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nekilnojamasis turtas

Suteiks daugiau paskolų

„Luminor“ šiemet Lietuvoje planuoja suteikti papildomai būsto paskolų už 90 mln. eurų. 2019 metais bankas paskolino už 180 mln. eurų. Visose trijose Baltijos šalyse šiemet papildomai būstui ketinama paskolinti už apie 243 mln. eurų – tai du kartus daugiau nei pernai.

„NT rinka auga, matome didžiulį potencialą ir Lietuvoje. Klientai perka butus, keičia į didesnius, perka NT kaip investiciją“, – kalbėjo R.Ungulaitienė.

Bankas „Luminor“ kovo pradžioje išplatinęs 500 mln. eurų padengtų obligacijų (angl. covered bonds) tikisi aktyviau įsilieti į paskolų rinką. „Luminor“ tapo pirmuoju tokio tipo obligacijų platintoju Baltijos šalyse. 5 metų trukmės vertybiniai popieriai bus listinguojami Airijos vertybinių popierių biržoje.

Kokie žmonės nori pirkti būstą ir kodėl?

R.Ungulaitienė išskiria dvi būsto pirkėjų grupes: tai jaunos šeimos, kurie dažniausiai ieško didesnio būsto naujos statybos projektuose, taip pat vyresnius žmones, kurie turi sukaupę kapitalo ir planuoja statyti ar įsigyti būstą, o esamą išnuomoti.

„Praėjusių metų vidutinė pasirašytų kreditų suma buvo 64 tūkst. eurų“, – kalbėjo ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Regina Ungulaitienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Regina Ungulaitienė

R.Ungulaitienė aiškino, kad vyresni žmonės, norintys pirkti būstą, dažnai planuoja iš didesnio keltis į mažesnį.

„Tai rodo brandesnį požiūrį į finansų valdymą, kalbant apie tai, kad klientai vertina ir komunalinius mokesčius bei NT mokestį. Kita priežastis – noras persikelti arčiau savo vaikų“, – sakė ji.

Kita gyventojų grupė, jauni žmonės, nori pirkti NT dėl to, kad dabar turimas yra per mažas.

„Didėjant šeimai, jie ieško didesnių butų arba kotedžo tipo namų. Bet didelį dėmesį kreipdami į lokaciją ir aplink esančius objektus, ypatingai norėčiau pažymėti švietimo įstaigas“, – aiškino R.Ungulaitienė.

Taip pat dalis banko klientų perka mažos kvadratūros būstus didžiuosiuose miestuose, o juose planuoja įsikurti studijuojantys vaikai ar anūkai. Taip pat tarp norinčių pirkti būstą R.Ungulaitienė išskiria emigrantus, kurie ketina grįžti į Lietuvą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius