Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 9d. 10:58

Lukiškių komplekso pastatų likimas: nori meno, verslo ir mokslo samplaikos

Iškilminga Lukiškių kalėjimo uždarymo ceremonija
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Iškilminga Lukiškių kalėjimo uždarymo ceremonija

Prieš 115 metų atidarytas ir prieš savaitę uždarytas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas neturėtų likti tuščias, kalbėjo antradienį į diskusiją susirinkę valdininkai, verslininkai ir visuomenininkai. Valdžios ir verslo atstovai tikina, kad čia galėtų įsikurti ne tik viešbutis, daugelis akcentavo startuoliams ir menininkams skirtų erdvių trūkumą. Be to, valdžios atstovai ragino Vyriausybę neskubėti komplekso perduoti Turto bankui ir vėliau jo parduoti.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius susirinkusiems į diskusiją sakė, jog labai svarbu, kad tai būtų atvira žmonėms erdvė. Pasak jo, uždarius kalėjimą, kompleksas nestovėtų ilgą laiką tuščias.

TAIP PAT SKAITYKITE Fotopasakojimą iš Lukiškių kalėjimo

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Iškilminga Lukiškių kalėjimo uždarymo ceremonija
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Iškilminga Lukiškių kalėjimo uždarymo ceremonija

V.Sinkevičius ragina neskubėti parduoti

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius mano, kad objektą reikia eksploatuoti jau šiandien, o ekskursijos turėtų vykti daug intensyviau.

„Tai dar vienas unikalus objektas, kuris sudomins ne tik Lietuvos, bet ir užsienio turistą. Pirma, Vilniuje reikalingas meno inkubatorius, čia galėtų būti tokia erdvė. Antra, ši erdvė galėtų būti skirta startuoliams, kaip ir Antakalnyje. Trečia, Vilniuje trūksta penkių žvaigždučių viešbučių ir šią erdvę taip svarbu būtų išnaudoti“, – kalbėjo V.Sinkevičius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Diskusija dėl Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso ateities
Luko Balandžio / 15min nuotr./Diskusija dėl Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso ateities

V.Sinkevičius tikino, kad Lukiškių kalėjimo iškart nereikėtų perduoti Turto bankui, nes šis užsiima privatizavimu. Ministro teigimu, objektą turėtų valdyti Vilniaus miesto savivaldybė, Vyriausybė arba kita valdžios institucija. Tuomet būtų aišku, kas būtų atsakingas už ekskursijų organizavimą ar patalpų nuomą.

R.Šimašius norėtų atverti erdvę

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius diskusijoje teigė manantis, kad pirmiausiai reikėtų išdiskutuoti ir teikti idėjas, o tik po to skubėti realizuoti norus.

„Ši vieta buvo juodoji skylė centre, bet aplinkui integracija irgi svarbi. Tvora yra simbolis, ko čia neturėtų būti ar liktų jos fragmentas. Kad ir kokia funkcija bebūtų, teritorija turi būti atvira“, – sakė Vilniaus miesto meras.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Remigijus Šimašius, Virginijus Sinkevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Remigijus Šimašius, Virginijus Sinkevičius

R.Šimašius pridūrė, kad buvusiame Lukiškių kalėjime gali būti bet kokia veikla – nuo viešbučio, vietos verslui ir startuoliams iki meno inkubatoriaus.

Be to, Vilniaus meras įsitikinęs, kad ne Turto bankas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėtų būti atsakinga už projekto įgyvendinimą.

A.Anušauskas siūlo įamžinti istorines asmenybes

Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas priminė, kad tvora, kaip ir pastatai, yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą.

„Istorinės kalėjimo dalys ir cerkvė yra labiausiai saugotinos. Mano supratimu, nė viena valstybė nesiima istoriškiausios kalėjimo dalies griauti, o panaudoja taip, kad neštų pinigus per daug neinvestuojant. Juos galima panaudoti kaip turistinį objektą. Startuoliai irgi galvoja apie šį objektą, gal uždarius į kamerą kūrybiniai procesai pajudėtų“, – sakė A.Anušauskas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Arvydas Anušauskas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Arvydas Anušauskas

Jis priminė, kad tarp istorikų jau seniai vyksta diskusijos, kas galėtų atsirasti kalėjime, kai jis bus uždarytas. A.Anušausko nuomone, buvusių pastatų komplekse reikėtų įamžinti lietuvių tautai svarbių ir čia kalėjusių asmenybių atminimą.

„Reikia kalbėti, kaip išnaudoti istorinį paveldą, kaip jo nesugriauti, bet kūrybiškai panaudoti. O visi papildomi dalykai, kaip viešbutis, erdvės startuoliams, gali egzistuoti, bet negriauti bendro istoriškumo“, – antradienį kalbėjo istorikas.

KPD: esame atviri diskusijoms

Naujasis Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovas Vidmantas Bezaras sakė, kad prieš pradedant darbus reikėtų atlikti daug tyrimų.

„Mes galime ištirti ir visuomenė tada gali apsispręsti, kurios dalies neliesti, kurią pakeisti, o kurią nušluoti. Nenorėdamas gąsdinti, turime tas vertes, kurias galime panaudoti naujam, įdomiam objektui saugoti. Panaudoti galima viską, išsaugoti irgi galima viską. Bet yra pastatų, griuvenų. Jeigu norės viešbutį, tai gali atsirasti problema, kad galima bus palikti autentiškus langus, o kitur reikės griauti ir daugiau šviesos. Reikia tartis, nesame uždari“, – sakė V.Bezaras.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Diskusija dėl Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso ateities
Luko Balandžio / 15min nuotr./Diskusija dėl Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso ateities

Be to, diskusijos dalyvių jis prašė „nedemonizuoti paveldo apsaugos“.

„Laukia daug darbų. Reikia ne tik kurti, bet ir griauti“, – teigė V.Bezaras.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Iškilminga Lukiškių kalėjimo uždarymo ceremonija
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Iškilminga Lukiškių kalėjimo uždarymo ceremonija

Siūlo erdves menui ir startuoliams

„Menų fabriko“ bendraįkūrėja Živilė Diawara mano, kad teritorija turi būti atvira. Ji, kaip ir kiti pranešėjai, mano, kad čia galėtų įsikurti tiek meno erdvė, tiek startuoliams skirtos patalpos.

„Nėra kūrybinių industrijų erdvės, to trūksta Vilniaus miestui ir manau, turime puikių kūrėjų, kurie norėtų čia dirbti“, – tikino Ž.Diawara.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Živilė Diawara
Luko Balandžio / 15min nuotr./Živilė Diawara

Lietuvos paviljono komisarė Rasa Antanavičiūtė atkreipė dėmesį, kad pirmiausiai reikėtų skubėti saugoti tai, kas yra išlikę.

„Jeigu pastatas stovės tuščias ir šildymas bus išjungtas, tikrai prarasime, kas buvo išsaugota. Taip pat reikia galvoti apie visą aplinkui esantį kvartalą, reikia galvoti, kas yra už šios tvoros“, – sakė ji.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) Mindaugas Statulevičius patikino, kad NT vystytojus kultūros vertybių gausa gali pristabdyti jų susidomėjimą objektu. Tačiau jis tikina, kad šioje teritorijoje turėtų atsirasti daugiafunkcis objektas – muziejus, meno erdvės, viešbučiai, studentų bendrabutis.

„Tas daugiafunkciškumas galėtų lemti gyvybę šiai teritorijai“, – sakė M.Statulevičius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Diskusija dėl Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso ateities
Luko Balandžio / 15min nuotr./Diskusija dėl Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso ateities

Startuolių erdvės Antakalnyje „Vilnius tech park“ vadovas Darius Žakaitis mano, kad erdves galima būtų skirti startuoliams. Anot jo, startuoliai kuria ne tik gerai apmokamas darbo vietas, bet ir sugeba pritraukti dideles sumas investicijų.

„Vien pernai startuolių augo dvigubai. Bet startuoliams pritaikyta infrastruktūra neauga taip greitai kaip startuoliai. „Vilnius tech park“ pilnai užpildytas ir dar 100 laukia eilėje, neturime kur jų priimti“, – aiškino D.Žakaitis.

Jis pridūrė, kad startuolių erdvės įkūrimas buvusio Lukiškių kalėjimo erdvėje paskatintų ne tik užsienio įmonių atsikėlimą į Lietuvą, bet ir emigrantų sugrįžimą namo.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Darius Žakaitis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Darius Žakaitis

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė diskusijoje išreiškė norą, kad uždarius kalėjimą erdvės neliktų tuščios.

„Būtų gerai, kad dabar šios salės būtų naudojamos, kad būtų galima išsinuomoti konferencijai“, – sakė ji.

Kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai, tarp jų ir Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, jie įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

Į Kultūros vertybių registrą kompleksas įtrauktas nuo 2002 metų.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Iškilminga Lukiškių kalėjimo uždarymo ceremonija
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Iškilminga Lukiškių kalėjimo uždarymo ceremonija

Uždarymas sulaukė kritikos

15min primena, kad Lukiškių kalėjimas uždarytas pusmečiu paankstinus terminą, liepos 2 dieną.

Iš pradžių ketinęs atlaisvinti patalpas iki gruodžio 31 dienos, teisingumo ministras prieš kelias savaites paskelbė apie planus tai padaryti liepą.

Tai sulaukė kai kurių teisėsaugos institucijų kritikos, kad priimtas sprendimas yra skubotas, nebuvo derintas ir dėl būtinybės važinėti į kitus miestus padidins suimtųjų bei nuteistųjų konvojavimo išlaidas, darbo krūvį pareigūnams.

Didžioji dalis iš 92 Lukiškėse kalėjusių nuteistųjų iki gyvos galvos perkelti į Pravieniškių pataisos namus. Kalėjimo režimu kalinti nuteistieji išvyko į Marijampolės pataisos namus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką