Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 11d. 16:23

Nekilnojamojo turto kainos: problemos Švedijoje galėtų persikelti į Lietuvą

Sugrįžusi žiema Vilniuje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Daugiabučiai

Nekilnojamojo turto rinkos burbului Švedijoje artėjant pabaigos link, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad rizikos išlieka labai minimalios. Savo ruožtu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas vis dar įžvelgia skandinaviškų bankų koncentracijos pavojų Lietuvoje bei siūlo juos skaldyti.

Švedijos nekilnojamojo turto rinka pastaraisiais metais augo itin sparčiai. Gyvenamojo būsto kainos nuo 2012 metų išaugo bene 50 proc. bei vienu metu prieškrizinį kainų lygį viršijo 70 proc.

Tokį nepamatuotą nekilnojamojo turto kainų augimą lėmė spartus Švedijos ekonomikos augimas bei valstybės centrinio banko nustatyta neigiama palūkanų norma.

Eurostato duomenimis, Švedijos namų ūkio įsiskolinimas yra itin aukštas, o biuro nuomos kaina yra dvigubai didesnė nei Amsterdame, Berlyne, Briuselyje ar Kopenhagoje. Norint įsigyti būstą Stokholme, už kvadratinį metrą teks sumokėti beveik 7 tūkst. eurų.

Kainų burbulo pabaiga

Ilgą laiką augusios nekilnojamojo turto kainos per pastaruosius metus Švedijoje krito apie 11 proc.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas sako, kad tai yra geriausias galimas scenarijus Švedijai, o kainų nuosmukis žymi ne burbulo sprogimą, bet kainų stabilizavimąsi.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Nerijus Mačiulis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Nerijus Mačiulis

„Problema Švedijos ekonomikai būtų, jei kainos nukristų daugiau nei 20 proc. Tokio scenarijaus tikimybė išlieka maža“, – prognozavo N.Mačiulis.

Anot jo, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad būsto kainų augimas kilo ne dėl spekuliacinio pobūdžio sandorių, kada būstą, kaip investiciją, įsigyja kitų šalių gyventojai, o dėl natūralios paklausos padidėjimo ir mažos būstų pasiūlos, todėl toks kainų augimas yra mažiau žalingas.

O štai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S.Jakeliūnas sako: dabar yra svarbiausia, kad stabilizavusios kainos nepradėtų dar labiau kristi arba kilti į aukštesnį lygį.

„Geriausia, kad kainos kiltų ne smarkiau, nei kyla žmonių perkamoji galia arba dar geriau – vartojimo kainų infliacija, tai yra 2–3 proc. per metus. Toleruotina ir 5–6 proc., bet jei tendecijos yra spartesnės, tai visada kelia grėsmių“, – sakė S.Jakeliūnas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Stasys Jakeliūnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Stasys Jakeliūnas

Palūkanų normos didėjimas – papildoma grėsmė

Nors kainos stabilizavosi, situaciją galėtų pakeisti padidinta palūkanų norma, kuri šiuo metu šalyje yra neigiama.

Vienas didžiausių investicinių bankų pasaulyje „Goldman Sachs“ įspėjo: jei palūkanų norma Švedijoje pradės augti sparčiau nei prognozuota, šalies gyventojai, turintys finansinių įsipareigojimų, gali susidurti su didelėmis rizikomis.

S.Jakeliūno nuomone, yra tikėtina, kad palūkanos Švedijoje didės, bei pastebi, kad žmonės šalyje vis dažniau skolinasi kintamomis palūkanomis, todėl tai kelia papildomų pavojų.

„Centrinis Švedijos bankas indikuoja, kad pasikeitus palūkanoms tie žmonės patirtų didesnes paskolų patarnavimo išlaidas, jeigu toliau tendencija išsilaikytų, visa tai galėtų susidėti į problemas Švedijoje, kurios vienokiu ar kitokiu mastu persikeltų į Lietuvą“, – sakė S.Jakeliūnas.

Remiantis naujausia Europos Komisijos ataskaita, prognozuojama, kad Švedijos ekonomikos augimas 2019 metais sulėtės, tačiu augimas vis dar sieks 1,8 proc.

„Swedbank“ ekonomisto N.Mačiulio nuomonė buvo kitokia.

„Jei būtų ženklų, kad užimtumas mažėja, atlyginimai didėja nepakankamai ar yra padidėjęs namų ūkių pažeidžiamumas, tai natūralu, kad Švedijos centrinis bankas atidėtų sprendimą didinti palūkanas“, – savo nuomone dalijosi N.Mačiulis.

Anot jo, didžiausia problema yra ne palūkanų dydis, o tai, kad didesnė dalis gyventojų turi amortizuoti paskolas.

„Iki šiol jie turėjo galimybę tiesiog mokėti palūkanas, nereikėjo grąžinti paskolų ir tai yra viena priežasčių, kodėl būsto kainos praėjusiais metais sumažėjo dešimtadaliu“, – sakė N.Mačiulis.

Nuomonės dėl Švedijos ekonominės būklės išsiskyrė

Remiantis naujausia Europos Komisijos ataskaita, prognozuojama, kad Švedijos ekonomikos augimas 2019 metais sulėtės, tačiu augimas vis dar sieks 1,8 proc.

N.Mačiulio nuomone, Švedijos ekonomika yra viena iš stipresnių Europos Sąjungoje.

„Jei pažiūrėtume Skandinavijos bankų finansinius rodiklius, jų kapitalo pakankamumo bei likvidumo rodiklius, jie yra geriausi ES ir vieni geriausių pasaulyje. Finansinė būklė yra pavydėtina. Daugelis Prancūzijos, Vokietijos bankus tokių rodiklių niekada nematė ir nematys“, – sakė ekonomistas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Internetinė bankininkystė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Internetinė bankininkystė

S.Jakeliūnas nebuvo toks optimistiškas ir teigė, kad naujausioje Švedijos centrinio banko apžvalgoje finansinio pažeidžiamumo indeksas yra aukščiausiame visų laikų lygyje, o Švedijoje atsiradusios finansinės problemos tam tikra apimtimi galėtų persikelti ir į Lietuvą.

Lietuvos bankų priklausomybė nuo Skandinavijos – mažėja

S.Jakeliūnas mato grėsmę, kad Lietuvoje veikiančių Skandinavijos bankų kapitalo dalį sudaro iš motininių bankų pervedami pinigai.

„Ypatingai svarbus elementas, kuris ir Lietuvoje sukėlė problemų – priklausomybė nuo išorės finansavimų. Bankai skolinasi iš motininių bankų ir gana intensyviai“, – teigė S.Jakeliūnas.

Jis pastebi, kad 2008 metais kilus finansų krizei, užstrigo perfinansavimo grandinė.

„Švedijos motininiai bankai, siekdami spręsti savo problemas, kad nekiltų krizė Švedijoje, jie nebeperskolino lėšų dukteriniams bankams“, – sakė S.Jakeliūnas.

Anot jo, siekiant išvengti tokių pačių pasėkmių reikia skaldyti skandinaviškų bankų koncentraciją.

„Aš ne kritiškai vertinu skandinaviškus bankus, bet tai, kad jų koncentracija ir mūsų priklausomybė nuo jų yra didelė. Todėl tą koncentraciją reikėtų skaldyti, kad mažėtų rizika mūsų finansų sistemai ir mūsų ekonomikai“, – teigė jis.

N.Mačiulio nuomone, nors priklausomybė nuo motininių bankų išlieka, ji mažėja.

„Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai yra vis mažiau priklausomi nuo Skandinavijos bankų, nes turi čia pakankamai kapitalo. Indėlių portfelis yra didesnis nei paskolų portfelis, tai natūralu, kad priklausomybė nuo finansavimo iš Skandinavijos bankų yra daug mažesnė, nei buvo prieš 10–15 metų. Tuomet kreditavimo politika labai priklausė nuo Skandinavijos šalių, o dabar ta priklausomybė yra labai sumažėjusi“, – sakė jis.

Taip pat N.Mačiulis pridūrė, kad net ir didesnio sukrėtimo atveju finansinis Lietuvos pažeidžiamumas yra mažesnis, nei buvo praeityje.

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:04
01:03
01:11

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką