Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 24d. 14:11

Pasikeitusiame Jono kalnelyje laukiama verslininkų iniciatyvų

Jono kalnelis Klaipėdoje
Vitos Jurevičienės / „Vakarų ekspreso“ nuotr. / Jono kalnelis Klaipėdoje

Tikimasi, kad šią vasarą Jonines klaipėdiečiai ir miesto svečiai vėl švęs Jono kalnelyje, kuris jau po pirmojo rekonstrukcijos etapo stebina iš esmės pakitusiu vaizdu. „Antrojo etapo metu didesnių pokyčių jau nebus“, – žada rekonstrukcijai vadovaujantis UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.

„Apie 2,4 mln. Eur pirmajam etapui ir apie 400 tūkst. Eur – antrajam etapui. Maždaug taip pasiskirsto finansinės proporcijos Jono kalnelio rekonstrukcijos projektui“, – nuo esminės informacijos pokalbį pradeda A.Kliukas.

Didžioji dalis darbų

Pirmojo etapo metu, anot A.Kliuko, jau įgyvendinta didžioji UAB „Nemuno deltos projektai“ (projekto vadovas architektas Mantas Daukšys) projekto dalis. „Nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takai apie fosą, sutvarkyta sala, joje įrengta granito aikštelė. Iš pietinės Jono kalnelio pusės įrengtas betoninis amfiteatras, išbetonuotos prieigos prie fosos, įrengta vaikų žaidimo, krepšinio aikštelė, fontanas su muzika, šviesomis. Visas Jono kalnelis, sala, takeliai apšviesti. Sutvarkyti laiptai, įrengti priėjimai neįgaliesiems nuo Dangės upės pusės ir nuo Grįžgatvio gatvės“, – vardijo pašnekovas.

Pasak A.Kliuko, antrojo etapo metu bus įrengtas antras tiltelis iš/į Jono kalnelio salą iš pietinės pusės, tai yra tarp „Kultūros fabriko“ ir ravelino. Taip pat bus nuleisti 4 pontonai valtelėms švartuoti. Vienas įdomiausių ir patraukliausių darbų, kuriuos dar atliks restauratoriai Jono kalnelyje – poternų rekonstrukcija. „Bus restauruotas poternų plytų mūras, grindys, įėjimo ir išėjimo durys. Senove dvelkiančios poternos taps prieinamos visuomenei. Kas ten bus – nežinau“, – sakė A.Kliukas.

Klaipėdos savivaldybės nuotr./Jono kalnelio pertvarkymo planas
Klaipėdos savivaldybės nuotr./Jono kalnelio pertvarkymo planas

Pasak pašnekovo, didžiausias iššūkis projekto vykdytojams buvo supilti šlaitus ir išbetonuoti amfiteatrą.

„Grunto darbai, kietosios dangos nėra mūsų bendrovės kasdienė duona. Juolab kad Jono kalnelyje gruntas netvirtas, teko kalti polius. Taip pat nelengva bus įrengti tiltą, nes reikės suleisti polius į vandenį. Planuojame tai daryti jau kitą savaitę“, – žadėjo projekto vadovas.

„Įgyvendinome tai, ką projektuotojai sumąstė pagal užsakovų suformuluotas užduotis. Manau, kad sutvarkėme gana apleistą Klaipėdos miesto erdvę, kurioje anksčiau buvo daug krūmų, šiukšlių, „bomžynas“. Dabar vaizdas – didingas. Ar ne per daug betono, palyginti su vandeniu ir žaluma, – diskusijų ir skonio klausimas.

Mano manymu, žalumos likę daug, aplink visą fosą išliko daug medžių. Išsaugoti visi vertingi medžiai. O jeigu miestui reikia amfiteatro – tai reikia. Gal nereikėjo, gal atlikome darbą dėl darbo?

Juk yra mieste Vasaros estrada. Kiek ji naudojama? Tik SEL koncertams. Tikiuosi, kad čia, miesto centre, amfiteatras bus labiau naudojamas vasaros šventėms. Laikas parodys. Aš manau, kad ši teritorija bus įveiklinta. Kaip – pamatysime jau šią vasarą, nes mes iki birželio darbus ketiname užbaigti“, – žadėjo A.Kliukas.

Palikta ateičiai

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Laisvūnas Kavaliauskas teigiamai vertina Jono kalnelio projektą. Pašnekovas pažymėjo, kad atlikti darbai atitinka projektinę dokumentaciją.

„Jono kalnelis po rekonstrukcijos tampa labiau prieinamas žmonėms. Anksčiau jis buvo prieinamas tik iš vienos pusės, o dabar galima apeiti iš visų pusių, patekti į salą – raveliną. Gražiai sutvarkyti pakilimo, nusileidimo takai. Ypač džiugu, kad visuomenei bus atvertos poternos.

Man patinka, kad „Kultūros fabriko“ ir Jono kalnelio erdvė susijungė. Įrengtas amfiteatras, manau, puikiai tiks lauko kinui, kurį vasarą demonstruoja „Kultūros fabrikas“, – savo viziją piešė L. Kavaliauskas.

Paveldosaugininkas pažymėjo, jog Jono kalnelio rekonstrukcijos siekis buvo, kad vaizdas būtų kuo artimesnis įtvirtinimų gynybinei funkcijai.

Klaipėdos savivaldybės nuotr./Jono kalnelis pasikeis neatpažįstamai.
Klaipėdos savivaldybės nuotr./Jono kalnelis pasikeis neatpažįstamai.

„Taip pat buvo stengiamasi išsaugoti ir kitas vertybes – Antrojo pasaulinio karo objektus. Kalnelyje yra dvi slėptuvės. Viena yra užgriuvusi, tačiau ten, kur buvo įėjimas, restauruota ir pažymėta ta dalis. Dar išsaugotas stebėjimo postas – nedidelis dzotas. Norėjosi, kad jis būtų labiau atidengtas, bet atidengta tik dalis. Galbūt ateityje bus sugalvoti kiti sprendimai, bet dabar jis bent išsaugotas. Archeologai dar atkasė įėjimą į poterną iš Jono bažnyčios pusės, jis atidengtas ir restauruotas. Galbūt ateityje ir pro jį bus galima praeiti. Ateičiai lieka ir dar vienas įėjimas į požeminę įtvirtinimų erdvę Jono kalnelio gale ties Kūlių Vartais. Toje vietoje įrengti akmeniniai laiptukai. Deja, į požemį, kuriame išlikusi XVII-XVIII a. patrankos šaudymo anga, patekti galima tik pro sandėliukus, kuriuos išsipirko privatūs asmenys ir Savivaldybei nepavyko išspręsti ginčo su jais“, – apgailestavo L.Kavaliauskas.

Veiklos neplanuoja

Kaip bus įveiklinta atnaujinta Jono kalnelio erdvė, kaip joje bus plėtojamas turizmas ir verslas (tai numato pagrindinė šio projekto užduotis) pasiteiravome už projektą atsakingos Klaipėdos savivaldybės administracijos Projektų valdymo poskyrio vyriausiosios specialistės Ilonos Dulkytės.

Deja, konkrečių veiksmų, renginių ir pan. plano specialistė pateikti negalėjo. Nors atrodytų logiška, kad jau dabar poternų rekonstrukciją atliekantys darbuotojai žinotų, kokia bus patalpų paskirtis, ir pagal tai jas įrengtų, tačiau pasirodo, jog projekto užsakovai nė patys nežino, ką norėtų matyti šioje unikalioje vietoje.

„Viena poterna, esanti arčiau Jono bažnyčios, bus naudojama praėjimui, o kita, didesnė, gali būti panaudota verslui, jeigu atsirastų norinčių ten įsikurti. Jeigu neatsirastų verslininkų, siūlančių įveiklinti šią erdvę, tada patalpas galima naudoti kaip parodinę erdvę, eksponuojant Antrojo pasaulinio karo slėptuvę“, – svarstė I.Dulkytė.

Viešųjų pirkimų konkursas verslui poternoje plėtoti dar nepaskelbtas. I.Dulkytė nemato reikalo skubėti tai daryti.

Taip pat iki šiol nėra žinoma, kaip veiks fontanas. „Kaip ir visi fontanai, šis veiks nuo gegužės 1 iki spalio 1 d.“, – sakė pašnekovė, tačiau ar fontano atidarymas įvyks gegužės 1-ąją, ji atsakyti negalėjo, nes kol kas „įrenginys nėra suprogramuotas“ ir nėra apsispręsta, ar fontano muzikos ir šviesų šokį bus galima užsakyti, ar bus sudarytas garso takelis, kuris skambės nemokamai.

Anot specialistės, kol kas dar nenumatytas ir oficialus Jono kalnelio atidarymas po rekonstrukcijos. „Tikimės, kad Jonines švęsime jau atnaujintoje erdvėje“, – vylėsi pašnekovė.

Specialistė ypač džiaugiasi, kad po rekonstrukcijos Jono kalnelį bus galima pasiekti ne tik pėsčiomis, bet ir dviračiais. „Dviratininkai galės užsukti iš dviračių tako, einančio palei Dangės upę. Dviračių ir pėsčiųjų takas eina viena Jono kalnelio puse, prasuka pro „Kultūros fabriką“ ir atsiremia į Bangų gatvę“, – dėstė specialistė, tačiau negalėjo atsakyti, ar Bangų gatvėje dviračių takas nutrūksta, ar susijungia su kokiu nors kitu dviračių taku.

Jono kalnelio rekonstrukcijos skaičiai:

1 500 m pėsčiųjų ir dviračių takų žiedas.

Iki 150 vietų mažųjų laivų uostas.

1 400 sėdėjimo vietų ant bastionų šlaitų.

400 kv. m ploto restauruotoje poternoje.

4 700 kv. m ploto vaikų žaidimo aikštelė.

Istorijos štrichai

Iki XIX a. Mėmelis buvo miestas-tvirtovė su visa gynybine sistema, iš kurios geriausiai išlikęs fragmentas ir yra dabar žinomas Jono kalnelio vardu. Jono kalnelis – tai bastioninių įtvirtinimų kompleksas, kurį sudaro trys atskiros teritorijos: pirmoji, dažniausiai vadinama Jono kalneliu, apima Galderno, Purmarko bastionus, kurtiną, senąjį raveliną ir fosą. Antroji apima Prūsijos bastiono liekanas (šiuo metu ten stovi sveikatingumo įstaigos kompleksas, pastatytas 1896 m). Trečioji teritorija apima Malūno bastiono liekanas, šiuo metu ten stovi mokyklos pastatas.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad 1627-1629 m., vadovaujant inžinieriui K. Rozei (Ch. Rose), miestą imta juosti olandiško tipo įtvirtinimais. Buvo supilti apie 3,5 m aukščio pylimai ir bastionai, aplink kuriuos iškasti grioviai – fosos. Pagal savo dydį miesto įtvirtinimai priskiriami didžiųjų karališkųjų tvirtovių kategorijai. Darbai buvo baigti tik XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Vėliau, XVIII a. viduryje, gynybiniai pylimai rekonstruoti.

To meto Klaipėdos įtvirtinimų sistema buvo sudėtinga. Kadangi miestą iš rytų ir pietų pusių apjuosė bastioniniai įtvirtinimai, o iš šiaurės saugojo Naujoji Danės upė, patekti į miestą buvo galima tik pro Tilto, Kūlių (Akmenų) ir Malūnų vardais vadinamus vartus. Dveji pastarieji buvo įrengti po žemių pylimu.

Antrojo pasaulinio karo metu Jono kalnelyje vokiečiai po kurtina buvusioje sargybinėje išsikasė ilgą, puikiausiai užmaskuotą tunelį pagal visas karines taisykles: panaudotas gelžbetonis, įrengtos ugniasienės, ventiliacinės angos, sunkios, masyvios, metalinės durys. Buvę bent du atsarginiai išėjimai nuo Kurmarko bastiono kurtinos vakarinės pusės. Vienas jų matyti ir šiandien, o kitas – užslinkęs (jis bus rekonstruotas).

Vakarų ekspresas
Temos: 1 Klaipėda

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Video

13:33
01:50
01:28

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką