Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 19d. 09:58 , Atnaujinta: 2019 lapkričio 19d. 10:35

Per ketverius metus būsto paskolos brango 1,5 karto – Lietuvos bankas siūlo išeitį

Tomas Garbaravičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Tomas Garbaravičius

Didesnė konkurencija būsto paskolų rinkoje, geriausio būsto paskolos pasiūlymo paieškos palengvinimas ir skaitmenizavimas, paprastesnis jau paimtų paskolų refinansavimas sudarytų prielaidas palankesnėms būsto paskolų sąlygoms ir mažesnei jų kainai. Lietuvos banko valdybos nario Tomo Garbaravičiaus teigimu, sumažėjus konkurencijai, būsto paskolos per ketverius metus brango 1,5 karto.

Pastaraisiais metais jungiantis didesniems bankams ir iš rinkos traukiantis kai kuriems būsto kreditų davėjams, didžiųjų rinkos dalyvių skaičius sumažėjo. Sumažėjus konkurencijai, būsto paskolų normos nuo 2015 metų buvusios tarp mažiausių euro zonoje, per ketverius metus padidėjo beveik pusantro karto. Lietuvos banko teigimu, būsto paskolų normos yra gerokai didesnės už vyraujančias euro zonoje. Lietuvoje vidutinė palūkanų norma siekia 2,3 proc., euro zonoje – 1,8 proc.

„Koncentracija per pastaruosius keletą metų padidėjo. Būsto rinkoje yra du akivaizdūs lyderiai ir jų rinkos dalis didėja, kiti bankai nepasiveja jų. Pažymėtina, kad pokytis yra bene didžiausias euro zonoje, kitose šalyse nebuvo tokio padidėjimo kaip Lietuvoje. Toks palūkanų didėjimas suponuoja, kad kai kurie rinkos dalyviai naudojasi situacija būsto rinkoje“, – antradienį sakė T.Garbaravičius.

Pasak jo, šiuo metu mažiausios būsto paskolų normos yra Suomijoje, o didžiausios – Airijoje.

Dėl situacijos būsto rinkoje Lietuvos bankas inicijuoja diskusiją ir teikia savo siūlymus, kaip padidinti konkurenciją bankiniame sektoriuje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos banko pastatas Vilniuje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos banko pastatas Vilniuje

Nori pritraukti naujus skolintojus

Visų pirma norima pakviesti naujus rinkos žaidėjus, turinčius ilgalaikių lėšų šaltinių.

„Norint teikti būsto paskolas, reikia ilgalaikių šaltinių. Tai reikšmingas trukdis padidinti konkurenciją. Net ir tarpusavio skolinimosi platformos nesiima skolinti ilgam“, – antradienį sakė Lietuvos banko valdybos narys.

T.Garbaravičiaus teigimu, būsto paskolas galėtų teikti pensijų fondai, draudimo įmonės. Tokia praktika, pasak jo, įsitvirtinusi Belgijoje, Islandijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje. Paskolas tokie investuotojai galėtų teikti tiesiogiai, per tarpininkus arba įsigydami su būsto paskolomis susijusius vertybinius popierius.

„Juos galėtų pritraukti mažų palūkanų aplinka. Jie netiesiogiai investuoja į būsto paskolas, tačiau teikiant būsto paskolas ir pelningumas gali būti didesnis. Lietuvoje draudimo įmonių turime, tai gali būti aktualu gyvybės draudimo įmonėms. Tačiau Lietuvoje šiuo metu draudimo įmonės, pensijų ir investiciniai fondai negali tiesiogiai teikti būsto paskolų“, – kalbėjo jis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys

Kita būsto paskolų pasiūlos didinimo kryptis – skolinimo tarpvalstybiniu lygiu supaprastinimas. Lietuvos banko nuomone, mūsų šalis galėtų pakeisti savo būsto paskolų rinką taip, kad taptų patraukli kitų šalių būsto kredito davėjams. Tačiau T.Garbaravičius pažymi, kad būsto paskolų „per sieną“ teikimas yra sudėtingiausias pasiūlymas dėl įvairių nacionalinių nuostatų.

Jis pridūrė, kad tam galėtų pasitarnauti su būsto paskolomis susietų vertybinių popierių rinkos plėtra.

Lengvesnis paskolų palyginimas

T.Garbaravičiaus nuomone, norint sumažinti būsto paskolų normas, reikėtų supaprastinti paskolos paieškas.

„Paskolą paimti yra procesas, reikia daug veiksmų atlikti ir ne taip lengva tuos pasiūlymus palengvinti. Svarbu susijusių įkainių viešas skelbimas, kad vartotojams būtų lengva palyginti. Pavyzdžiui, Lietuvoje banko puslapis, kuriame skelbiame viešus įkainius, sulaukia 200 peržiūrų per mėnesį“, – tikino jis.

123FR nuotr./Nuosavas namas
123FR nuotr./Nuosavas namas

Taip pat Lietuvos bankas nori išpopuliarinti kredito brokerių veiklą. Anot T.Garbaravičiaus, šiuo metu šalyje veikia vienas kredito brokeris. Jo nuomone, būtų galima pasiūlyti sertifikuoti būsto paskolas bei teikti kliento finansinį pasą.

„Išplėtojus standartizuotą lietuvišką arba ES finansinį pasą, kuriame būtų kaupiama vartotojo finansinė informacija, būtų galima sumažinti tiek informacijos apie potencialų paskolos gavėją rinkimo ir apdorojimo sąnaudas kredito davėjams, tiek supaprastinti vartotojui kredito paraiškų pateikimą dideliam kredito davėjų skaičiui“, – antradienį kalbėjo jis.

Paprastesnis paskolos refinansavimas

Paskutinis pasiūlymas – paprastesnis ir aktyvesnis būsto paskolos refinansavimas. Lietuvos banko teigimu, Lietuvoje, priešingai nei Švedijoje ir kitose Skandinavijos valstybėse, būsto paskolos refinansuojamos retai. Nors refinansuojant paskolą su kredito davėjais būtų galima susitarti dėl geresnių paskolos sąlygų, palūkanų normų ir taip sutaupyti.

Lietuvos banko preliminariais duomenimis, Lietuvoje šiuo metu refinansuojama 5–10 proc. paskolų portfelio. Pasak T.Garbaravičiaus, Anglijos bankų priežiūros institucija 2015–2016 metais atliko tyrimą ir, jų vertinimu, 30 proc. paskolų gavėjų galėjo sutaupyti, jei būtų refinansavę paskolas, per metus taip jie būtų sutaupę 550 svarų sterlingų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Tomas Garbaravičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Tomas Garbaravičius

Lietuvos banko nuomone, paskolų refinansavimu galėtų užsiimti startuoliai.

„Švedijos būsto paskolų rinkoje veikiantys FinTech startuoliai – mažesnes palūkanas nei tradiciniai bankai gali pasiūlyti dėl orientacijos į patikimesnius skolininkus ir mažesnių veiklos sąnaudų dėl efektyvesnių ir skaitmenizuotų veiklos procesų“, – aiškina T.Garbaravičiaus.

Pradeda diskusiją

Tiesa, Lietuvos bankas pažymi, kad tai tik diskusijos pradžia. T.Garbaravičiaus teigimu, tai yra pirminis idėjų rinkinys, kad konkurencija būsto paskolų rinkoje sustiprėtų. Po susitikimų su rinkos dalyviais bus vertinama, kuriuos pasiūlymus teikti Seimui.

„Nesiekiame skatinti įsiskolinimų, kad žmonės imtų būsto paskolas. Tikslas, kad žmonės gautų geriausias sąlygas“, – antradienį sakė jis.

Kodėl anksčiau Lietuvos bankas neteikė panašių pasiūlymų? T.Garbaravičiaus teigimu, diskusiją dėl konkurencijos mažėjimo centrinis bankas pradėjo prieš 1,5 metų ir šiuos pasiūlymus parengti užtruko.

„Kol surinkome tuos pasiūlymus, sudėliojome į paketą, užtruko. Visada galima anksčiau ir greičiau padaryti, bet manau, kad svarbiausia padaryti. Kai kurie pasiūlymai yra labai sudėtingi. Viena dalis gali būti įgyvendinta, dėl kitų pažiūrėtume“, – kalbėjo jis.

Komentarai: 3

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

01:06
02:24
01:41

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką