Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Reikalaujama neteisėtas statybas laiminusių valdininkų atsakomybės: žalą gali sumokėti iš savo kišenės

Pirmiausia pradėta griauti žuvies restoraną ant marių kranto.
15min.lt nuotr. / Restorano griovimo darbai
Šaltinis: 15min
7
A A

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) kreipėsi į teismą prašydama išieškoti žalą, kurią patyrė valstybė dėl valdininkų neteisėtų sprendimų statybų Juodkrantėje atveju. Teismas jau priėmė inspekcijos ieškinį.

Kuršių nerijos statybų skandalas tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį, su visais leidimais pastatyti pastatai neskundžiamais teismų sprendimais buvo pripažinti neteisėtais, taigi valstybė jau sumokėjo kompensacijas pastatų savininkams, ateityje tokių kompensacijų gali būti dar daugiau. Dabar atsisukta į parašus ant leidimų dėjusius valstybės tarnautojus.

Kol kas kreipėsi dėl vieno atvejo

Kol kas VTPSI kreipėsi į teismą, kad valstybei regreso tvarka būtų priteista žala, kuri atsirado dėl neteisėtų valstybės tarnautojų parašų, dėl vieno atvejo, jachtininkų viešbučio L.Rėzos g. 1A, Juodkrantėje.

Čia dar 2002 metais Neringos savivaldybės tarybos buvo patvirtintas sklypo detalusis planas. 2004 metais Neringos savivaldybė AB poilsio namams „Ąžuolynas“ išdavė statybos leidimą, leidusį vietoj seno prieplaukos namelio statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius. Taigi sklype buvo pastatyti trys nauji pastatai, o prieplaukos namelis, kuris turėjo būti rekonstruotas, buvo nugriautas. 2005 metais Klaipėdos apskrities viršininko administracija (vėliau funkcijas perėmė VTPSI) patvirtino jachtininkų viešbučio pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Dalis patalpų buvo parduotos niekuo dėtiems žmonėms, kurie įsikūrė naujuose namuose. Tačiau vėliau prasidėjo teisminiai ginčai dėl pastatų ir valdininkų sprendimų teisėtumo. 2009 metais Klaipėdos apygardos teismo sprendimu valdininkų pasirašyti dokumentai buvo pripažinti neteisėtais. Teismas įpareigojo statytojus AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pastatus nugriauti.

2013 metais pastato L.Rėzos g. 1A, kuris turėtų būti nugriautas, pirkėjai kreipėsi į teismą. Jie iš statytojo nusipirko namą, tačiau prarado nuosavybės teisę į jį. Teismas iš Lietuvos valstybės priteisė gyventojams 454 tūkst. litų žalai atlyginti, taip pat 5 proc. palūkanas. Vis dėlto, kol kas namas, kuriame gyveno pirkėjai, dar nėra nugriautas, todėl galutinė žala nugriovus pastatą gali būti dar didesnė.

2015 metais Lietuvos valstybė sumokėjo gyventojams 504 tūkst. litų. Teismas pripažino, kad neteisėti veiksmai dėl šios žalos buvo padaryti Neringos savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (dabar funkcijas perėmė VTPSI). Taigi, VTPSI šiais metais kreipėsi į teismą dėl pusės žalos sumos, prašydami priteisti sumą iš valstybės tarnautojų, dėjusių parašus ant dokumentų. Neringos meras 15min teigė, kad dėl savivaldybės darbuotojų padarytos žalos į teismą nesikreips.

Prašo valstybei iš valdininkų priteisti 73 tūkst. eurų

VTPSI ieškinyje prašo iš valstybės tarnautojų priteisti 73 tūkst. eurų. Tai yra pusė sumos, kuri iš valstybės buvo sumokėta namo Juodkrantėje pirkėjams kaip kompensacija. Dėl kitos pusės, pasak VTPSI ieškinio, į teismą savarankiškai kreiptis turėtų Neringos savivaldybė.

Pagal teisės aktus, valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga iš padariusio žalą valstybės tarnautojo turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo.

15min nuotr./Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
15min nuotr./Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija

Ieškinys iškeltas trims buvusiems Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojams, kurie dėjo parašus ant dokumentų ir priėmė sprendimus. Šiuo atveju, ieškinyje perlipama 9 atlyginimų riba, nes teigiama, kad valstybės tarnautojai žalą padarė tyčia, t. y. sąmoningai priimdami neteisėtus sprendimus.

„Pritaikius 9 vidutinių darbo užmokesčių išieškojimo taisyklę, Lietuvos valstybė iš kaltų asmenų galėtų prisiteisti 27 499,32 Eur. Visa patirta valstybės žala – 252 371,65 Lt, t. y. 73 091,88 Eur. Šiame prašyme išsamiai buvo nurodyta, kad pagal aplinkybių visumą galima spręsti, kad tiek teritorijų planavimo, tiek statybos valstybinę priežiūrą atlikę Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojai veikė tyčios forma (sąmoningai leido kilti padariniams), todėl pagal galiojančius teisės aktus regreso tvarka iš jų reikalaujame atlyginti visą patirtą žalą, tenkančią Lietuvos valstybei“, – rašoma VTPSI ieškinyje teismui.

Už nugriautą restoraną – 1,15 mln. žala, ir tai tik pradžia

Tačiau ši kompensacija yra ne vienintelė. Kol kas po statybų skandalo Kuršių nerijos nacionaliniame parke buvo nugriautas tik vienas pastatas – restoranas Juodkrantėje, kuris priklausė tiems patiems verslininkams – „Verslo investicijų projektų centrui“. Ši įmonė vėliau bankrutavo, o žalos reikalavimo teisę bendrovė perleido kitai įmonei „Meirona“.

Pastatas buvo nugriautas, nes teismas pripažino, kad jam išduoti leidimai ir kiti teritorijų planavimo dokumentai buvo neteisėti. Taip pat teismas už nugriautą žuvų restoraną bendrovei „Meirona“ iš valstybės priteisė apie 1,15 mln. Eur žalą. Pastaroji įmonė dabar taip pat yra likviduota.

Restorano savininkų nuotr./Šiame pastate buvo įsikūręs restoranas „Sorento“
Restorano savininkų nuotr./Šiame pastate buvo įsikūręs restoranas „Sorento“

VTPSI laikinoji vadovė Eglė Kuklierienė 15min teigė, kad vėliau inspekcija kreipsis į teismą ir dėl žalos už nugriautą restoraną išieškojimo iš neteisėtus sprendimus priėmusių valstybės tarnautojų.

Tačiau tai taip pat ne pabaiga. Daugiau nei dešimtmetį besitęsiantis skandalas dėl statybų Kuršių nerijoje, kurios turėjo visus leidimus, tačiau prieštaravo teisės aktams, apėmė ir daugiau statinių.

Neskundžiamais teismų sprendimais parke turi būti nugriauti septyni pastatai. O tai reiškia, kad leidimus gavę savininkai dėl neteisėtų valstybės tarnautojų sprendimų iš valstybės taip pat galės prisiteisti kompensacijas.

VTPSI laikinoji vadovė: įstatymai leidžia išvengti atsakomybės

Laikinai VTPSI viršininkės pareigas einanti E.Kuklierienė 15min teigė, kad regreso tvarka bandymas iš valstybės tarnautojų išsireikalauti žalą, padaryta valstybei, turi ir problemų. Visų pirma, tokie atvejai yra gana reti, o valstybės institucijos neprivalo išieškoti žalos iš savo tarnautojų, todėl kai kurie valdininkai atsakomybės gali išvengti.

„Kol kas kreipėmės dėl vieno atvejo. Mes vieninteliai tik ir kreipėmės dėl tos žalos. Buvome oficialiai kreipęsi ir į kitas institucijas, prašydami ir jų kartu su mumis eiti ir išieškoti kuo didesnę sumą ir iš jų valstybės tarnautojų, bet iš visų institucijų gavome atsakymus, kad jie neis. Vieni parašė, kad nemato savo kaltės, kiti taip aptakiai bandė paaiškinti, kad nėra aišku, kaip tą regresą taikyti.

Mes ir praėjusiai Vyriausybei esame rašę siūlymus. Ta regreso teisė dabar yra gana komplikuota ir galima išvengti to regreso taikymo, todėl mes siūlėme teisės aktų pakeitimus. Dabar, kiek žinau, ši Vyriausybė jau pradėjo spręsti šį klausimą, kas labai džiugina. Kaip aš ne kartą minėjau, čia viena iš tokių landų, kuri didina ir korupciją, ir tokia terpė piktnaudžiauti tarnyba ir priimti neteisėtus sprendimus, kadangi žino, kad atsakomybės kaip ir nebus“, – kalbėjo E.Kuklierienė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Eglė Kuklierienė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Eglė Kuklierienė

Paklausta, ar inspekcija planuoja išieškoti žalą iš tarnautojų ir nugriauto restorano Juodkrantėje atveju, kur žala yra milijoninė, inspekcijos laikinoji vadovė teigė, kad tokių ketinimų yra: „Dėl restorano, ten dar yra nesuėję terminai regresui, bet mes planuojame kreiptis ir dėl to.“

Pasak inspekcijos, VTPSI dėl žalos atlyginimo valstybei kreipėsi ir į kitas teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir tvirtinimo, statybos leidimų išdavimo ir statybos užbaigimo procedūrose dalyvavusias institucijas – Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją, tačiau jos nusprendė regreso teisės savo darbuotojų atžvilgiu netaikyti.

Neringos meras nenori darbuotojams varyti infarkto

Neringos meras Darius Jasaitis 15min teigė, kad savivaldybė neketina kreiptis į teismą dėl žalos, kurią padarė neteisėti darbuotojų sprendimai. Jis nemano, kad minėtieji sprendimai buvo dėl darbuotojų kaltės.

„Teismai nepripažino kaltųjų, teismai pripažino teisinės sistemos spragas. Kad Konstitucinio teismo išaiškinimas galioja atgaline data, dar nei vieno tokio išaiškinimo nežinau, Neringoje tai įvyko. Tuo metu, kai darbuotojai tuos namus derino, tai pagrindinis planas (Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas – aut. pas), pagal kurį vėliau teismai priėmė sprendimus griauti namus, buvo Konstituciniam teisme. Niekas negalėjo pasakyti: jis galiojantis, ar ne. Konstitucinis teismas berods 2008 metais pasakė, kad šitas planas galioja.

Konstitucinis teismas, manau, kad dėl politinių spaudimų, taip pat ir tuometinio prezidento, pasakė, kad šitas planas yra galiojantis. Bet jis tada ir turėjo įsigalioti, nuo 2008 metų. Šiai dienai neturėtumėm nei vieno pastato griauti, žinotume, kokiu dokumentu vadovaujamės ir viskas būtų gerai. Iki tol tas planas (Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas – aut. pas) buvo laikomas rekomendacinio pobūdžio. Visi darbuotojai vadovavosi visais kitais teritorijų planavimo dokumentais: bendruoju planu, detaliaisiais planais, nekreipdami į tą planą dėmesio. O Konstitucinis teismas po 10 metų nagrinėjimo pasakė, kad tas planas galiojantis, valstybė įsistūmė į tokią bėdą ir dabar turim ką turim“, – apie statybų skandalą kalbėjo D.Jasaitis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Neringos meras Darius Jasaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Neringos meras Darius Jasaitis

Pasak jo, savivaldybė neketina regreso tvarka išieškoti žalos iš parašus dėjusių savo darbuotojų: „Šitas regresas, mano žiniomis, yra visiškai populistinis ir reklaminis. Šiai dienai galiojantys teisės aktai leis iš tų darbuotojų išsireikalauti devynis atlyginimus. Bylinėtis, išleisti valstybei pinigų, sumokėti advokatams turbūt panašią sumą, bandyti išieškoti ir savo darbuotojams įvaryti infarktus, nemanau, kad tie darbuotojai buvo kalti, kada jie derino. Jeigu tai nėra senatis, duok Dieve.“

Neringos meras teigė, kad jei kalbėsime apie valdininkų asmeninę atsakomybę, jie iš viso nebedės parašų ant statybų projektų.

„Jeigu mes kalbame apie darbuotojų asmeninę atsakomybę, tai šiandien man Neringoje architektūros skyrius faktiškai nederina nieko. Sako: mere, tegul mus Statybos inspekcija baudžia dėl aplaidumo, dėl nederinimo, bet mes nederinsim. Tuo metu, kai darbuotojas nubaudžiamas, Statybos inspekcija pati turi teisę derinti. Teisės aktai vienas kitam prieštarauja, aš net pats negaliu darbuotojo priversti derinti. Jeigu mes pakalbėsime apie darbuotojų asmeninę atsakomybę, galiu garantuoti, kad darbuotojai, kuriems reikia dėti parašus, nei vienas nedės parašo. Tai kur valstybėje šitaip nueisim? Pirma sutvarkykime teisinę bazę, po to reikalaukime asmeninės atsakomybės“, – sakė D.Jasaitis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką