Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Restauruojamas vienas seniausių Kauno pastatų

Buvusi karališkoji rezidencija Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Buvusi karališkoji rezidencija Kaune
Šaltinis: 15min
0
A A

Kaune pradėti kultūros paveldo objekto, kaip manoma, buvusios karališkos rezidencijos, esančios Muitinės gatvėje, fasado restauravimo darbai. Tikimasi, kad ateityje pastatas taps tikru kultūros židiniu.

Šiuo metu pastatas priklauso Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institutui.

Fakulteto dekanas Jonas Audėjaitis sako, kad buvusi Kauno ligoninė taps itin reikšmingus miesto kultūros židiniu.

„Viso pastato plotas siekia virš 4 tūkst. kv. metrų. Čia bręsta labai reikšmingas Kaunui kultūrinis židinys. Ten bus biblioteka, menininkų rezidencijos, galerija, akademijos fondai, kavinė, atviras kiemelis ekspozicijoms, studentų auditorijos“, – 15min sakė J.Audėjaitis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Buvusi karališkoji rezidencija Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Buvusi karališkoji rezidencija Kaune

Rekonstrukcijai iš Europos Sąjungos, aukštosios mokyklos ir valstybės lėšų numatyta apie 5,8 mln. eurų. Tačiau galutinė kaina gali išaugti.

„Numatyta restauracijos kainą tikslinti, nes tai nėra nauja statyba. O pirminė sąmata buvo 20 mln. litų (5,8 mln. eurų)“, – teigė jis.

Tikimasi restauraciją pabaigti iki 2019-2020 metų.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Buvusi karališkoji rezidencija Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Buvusi karališkoji rezidencija Kaune

Tai yra vienas seniausių Kauno pastatų, kurio atsiradimas XIV a. pab. – XV a. pr. sietinas su pranciškonų vienuolynu ir greta pastatyta Vytauto bažnyčia. Pastatas buvo ne kartą rekonstruotas jau nuo XVI a., tačiau esminiai pertvarkymai įvyko XIX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai jis buvo įjungtas į statomą miesto ligoninę. Šiems darbams vadovavo inžinierius P. Dorofejevskis, ligoninės statybos projektą 1870 m. parengė Edmundas fon Mikvicas. Tuo metu pastato išorė buvo priderinta prie bendros naujo statinio architektūros: pakeistos langų angos, po tinku paslėpti dekoro likučiai.

Remiantis istoriniais tyrimais, iškelta hipotezė, jog čia XVI a. rezidavo Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai. Šį faktą liudija pastate žvalgybinių architektūrinių tyrimų metu 1994 metais rasti renesansiniai keraminiai langų apvadai, išskirtiniai ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką