Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 4d. 11:54

Seimas ėmėsi spręsti, ar Tautos namų didžioji salė skirta tik klasikinei muzikai

Pirmoji vieta – ispanijos architektų „Arquivio architects“ projektas
Organizatorių nuotr. / Pirmoji vieta – ispanijos architektų „Arquivio architects“ projektas

Rudenį apdovanojus Nacionalinės koncertų salės architektūrinės idėjos nugalėtojus muzikams ir renginių organizatoriams teko minti Seimo kultūros komiteto slenkstį. Jiems nerimą kelia, kad didžioji salė bus skirta tik klasikinei akademinei muzikai, o kitiems teks tenkintis tik mažąja. Taip pat jie pasigenda dialogo tarp bendruomenės ir valdžios. Tačiau Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė aiškina, kad šiuo metu projektas dar pirminėje stadijoje, bei tikina pritariantys muzikų išsakytiems argumentams.

„Esame gavę AGATA kreipimąsi į komitetą, kuriame išsakyti nuogąstavimai. Didžioji salė turėjo būti nacionalinė ir skirta įvairiems žanrams, o dabar pasigirsta įvairių kalbių, kad gali būti pritaikyta tik akademinės ir klasikinės muzikos žanrams. Taip pat kyla klausimas, kas operuos visą pastatą“, – Seimo Kultūros komitete klausė Seimo narys konservatorius Vytautas Kernagis.

15min primena, kad vietoje griaunamų Profsąjungų rūmų ant sostinės Tauro kalno turėtų iškilti Nacionalinė koncertų salė. Rugsėjį paaiškėjo, kaip ji atrodys: geriausia naujojo Vilniaus simbolio ant Tauro kalno architektūrinė idėja tapo architektų grupės iš Ispanijos „Arquivio architects“ pasiūlyta idėja.

Planuoja tikslinti projektą

Kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė aiškino, kad šiuo metu projektas yra pirminėje stadijoje. Vilniaus miesto savivaldybėje yra sudaryta valdymo grupė, kuri turi architektūrinį konkursą laimėjusiems architektams parengti užduotį, pagal kurią bus rengiamas techninis projektas.

„Pastate numatyta viena didžioji salė, kita mažoji salė su 500 vietų. Kalbant apie didžiąją salę, pagrindinis reikalavimas yra akustika numatyta klasikinės muzikos pasirodymams. Mažesnioji salė numatyta įvairių žanrų pasirodymams. Svarstomos galimybės numatyti technines pertvaras, kad ją būtų galima pritaikyti kitiems žanrams. Bet pirminė jos paskirtis turėtų būti klasikinei muzikai“, – Seimo komitete kalbėjo vicemerė.

Organizatorių nuotr./Pirmoji vieta – Ispanijos architektų „Arquivio architects“ projektas
Organizatorių nuotr./Pirmoji vieta – Ispanijos architektų „Arquivio architects“ projektas

Anot R.Jaskelevičienės, kas valdys visą kompleksą, dar nėra nuspręsta.

„Pirminė mintis, kad šitą objektą turėtų valdyti valstybė, ir ji spręstų dėl operatoriaus“, – aiškino ji.

Tačiau V.Kernagis pažymėjo, jog „nesame tokie turtingi, kad galėtume sau leisti tik vieno žanro salę ant Tauro kalno“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Kernagis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Kernagis

Savivaldybės poziciją pristatė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas, kuris yra jau minėtoje valdymo grupėje. Anot jo, šiuo metu „perkamas“ techninio projekto vadovas, kuris turėtų prižiūrėti, kaip rengiamas projektas.

„Planuojame patikslinti projektavimo užduotį per dviejų mėnesių laikotarpį. Atiduodant laimėjusiai bendrovei patikslintą užduotį, kad jie galėtų pabaigti projektuoti“, – sakė Vilniaus vicemeras.

V.Mitalas aiškino, kad savivaldybė supranta norą, kad objektas tarnautų įvairiems muzikos žanrams.

„Norint, kad visas kompleksas tarnautų kuo geriau, reikia atsakyti, kaip didžioji salė gali pasitarnauti kitiems renginiams. Dėl mažosios salės taikomumo, multifunkciškumo, kad ji būtų labiau atsiperkanti ir būsimajam operatoriui reikėtų patirti mažiau išlaidų“, – kalbėjo ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Mitalas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Mitalas

„Diskusijos primena nenušauto žvėries dalybas. Žiūrime, kas koncertuos po penkerių metų. (...) Neįsivaizduoju tokio dalyko, kad vieniems bus galima koncertuoti, kitiems negalima“, – kalbėjo komiteto narys Stasys Tumėnas.

Tiesa, kultūros viceministrė paprieštaravo Seimo nariui ir patikslino, kad būtent dabar yra rengiama projekto užduotis bei būtent dabar metas kalbėti apie tai, kas objekte vyks.

Organizatorių nuotr./Pirmoji vieta – Ispanijos architektų „Arquivio architects“ projektas
Organizatorių nuotr./Pirmoji vieta – Ispanijos architektų „Arquivio architects“ projektas

Trūksta dialogo

Tačiau Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktoriaus pavaduotoja Martyna Gudaitė Gulbinienė aiškino, kad į Vilniaus miesto savivaldybę organizacija su klausimais kreipėsi dar šių metų pradžioje, tačiau iki šiol jokio atsakymo negavo.

„Akademinės muzikos poreikių niekas nekvestionuoja. Tiesiog turime pavyzdžių pasaulyje, kad siauri sprendimai nėra išeitis ir kad multifunkciniai sprendimai yra įmanomi“, – kalbėjo ji.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Martyna Gudaitė-Gulbinienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Martyna Gudaitė-Gulbinienė

V.Mitalas tikino, kad iš pradžių norėta išsirinkti techninio projekto vadovą ir tik po to kviesti suinteresuotas puses.

Domantas Razauskas, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA tarybos pirmininkas, mano, kad problema yra ne ta, kad per anksti kalbama apie tai, kas Nacionalinėje koncertų salėje bus. Jo nuomone, problema ta, kad pačioje šio projekto pradžioje buvo sudarytos gairės, užduotas tonas, kad pagrindinė salė, kurios reikia visai muzikų bendruomenei, turi būti akademinei klasikinei muzikai skirta salė su natūralia akustika.

„Čia yra didžiausia mūsų baimė, klausimas, kad didžiosios salės nebus galima pritaikyti arba įrengti kintamų akustikos sprendimų, kad galėtų ir visų žanrų atlikėjai, muzikos kryptys vykdyti savo koncertus“, – kalbėjo jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Domantas Razauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Domantas Razauskas

Pasak jo, šiuo metu Vilniuje trūksta salių ir užsienio atlikėjams, kurių pasirodymų daugėja. Jis siūlo, kad didžiojoje salėje būtų ne tik natūrali akustika, bet ir kintamos akustikos elementai, kad salė galėtų būti pritaikyta visų žanrų pasirodymams.

„Akcentas tik vienai muzikos krypčiai yra neapsakoma prabanga. Tai yra megapolio dydžio projektas, kuris galėtų sau leisti turėti akcentuotą ir vieną muzikos žanrą“, – sakė D.Razauskas.

Be to, jis pastebėjo, kad 1,7 tūkst. vietų salę vien tik su klasikine muzika būtų sunku įveiklinti.

„Yra XXI amžiuje kintamos akustikos sprendimai, kad ta salė galėtų šalia orkestro, šalia akademinės klasikinės muzikos priimti ir visus kitus žanrus, kuriais Vilnius garsėja“, – sakė jis.

Kėlė klausimą dėl pelningumo

Festivalio „Midsummer Vilnius“ įkūrėjas Valdas Petreikis Seimo Kultūros komitete patikino, kad visa bendruomenė ilgai laukė šio objekto ir stebėjo architektūrinio konkurso procesą. Tačiau paskelbus, kad nugalėjo ispanų projektas, jie nusivylė.

„Po paskelbimo kilo nusivylimo banga, kad daugelis negalės būti šitoje salėje, nes pagal tokį konkurso rezultatą ji tiesiog nepritaikoma. Lietuva turi visuose miestuose problemą dėl koncertų salių. Tekę valdyti renginių salę ir galiu pasakyti, kad akademinė muzika renka iki 10 renginių, kyla klausimų dėl jos rentabilumo. Turi vykti 120 renginių plius repeticijos, kad tai būtų pelninga salė“, – kalbėjo jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valdas Petreikis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valdas Petreikis

Be to, V.Petreikis aiškino, kad muzikų, atlikėjų ir renginių organizatorių bendruomenė nesupranta, kas yra sprendimų priėmėjai, jiems trūksta dialogo.

„Mažoji salė nėra tokia aktuali ir reikalinga, nes renginių organizatoriai turi daug tokių dydžių salių“, – aiškino jis.

Tačiau Daiva Parulskienė, projektą kuruojanti Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos skyriaus vyresnioji patarėja, tikino, kad šioje vietoje „diskusijos nėra ir požiūris sutampa“.

„Didžioji salė bus natūralios akustikos su kintamos akustikos elementais, kad būtų galima pristatyti įvairiems muzikos žanrams. Iš esmės mūsų mintys sutampa“, – kalbėjo specialistė, o jai antrino viceministrė.

Vilniaus vicemero V.Mitalo teigimu, planuojama, kad profesionalus akustikas bus ne tik projektavimo užduoties rengimo, bet ir jo įgyvendinimo metu. Kultūros viceministrė R.Jaskelevičienė jam antrino ir tikino, kad akustika yra projekto prioritetas.

Tačiau AGATA direktoriaus pavaduotoja M.Gudaitė-Gulbinienė suabejojo, kad dabar apskritai dar galima keisti projektą.

„Turime vieną didelį rūpestį, kad esamas projektas jau nebe visas diskusijas leidžia. Dėl scenos išdėstymo jau užblokuotas blokas klausimų. Turime daug išvadų ir nuomonių, kad jau esami scenos sprendimai neleis diskutuoti“, – kalbėjo ji.

Tačiau sostinės vicemeras aiškino, kad kaip tik dabar ir galima apie įvairius sprendinius diskutuoti, tam pasiruošęs ir ispanų įmonės vadovas.

Seimo Kultūros komitete nutarta sausio pradžioje dar kartą susitikti, kad būtų aptartas procesas.

„Reikia ateiti iki Seimo komiteto, kad išgirstum atsakymą, jog visi einame viena linkme. Sklando įvairių gandų ir pavardžių, norisi tą nerimą sklaidyti bendruomenės viduje, nes visi turi bendrą interesą dėl šitos salės. Labai prašau daugiau dialogo ir kuo daugiau žmonių įtraukti į darbo grupes“, – pastebėjo D.Razauskas.

Organizatorių nuotr./Pirmoji vieta – ispanijos architektų „Arquivio architects“ projektas
Organizatorių nuotr./Pirmoji vieta – ispanijos architektų „Arquivio architects“ projektas

Vietoj Profsąjungų rūmų – koncertų salės

15min primena, kad spalio pabaigoje per pustrečios savaitės ant sostinės Tauro kalno stovėjusių Profsąjungų rūmų neliko. Pastato griovimo darbams Vyriausybė skyrė 1,9 mln. eurų. Vilniaus miesto savivaldybė anksčiau 15min informavo, kad griovimo darbai kainuos 1 mln. 842 tūkst. eurų.

„Statybų kodas“ griovimo darbus atliko kartu su įmone „Vaidva“.

Ant Tauro kalno numatyta įrengti iki 1,7 tūkst. vietų didžiąją ir 500 vietų mažąją sales, taip pat erdves barams, vestibiulį su vaizdu į miesto panoramą ir patalpas kitai įvairiai kultūrinei veiklai.

Koncertų salės projektavimo paslaugų ir statybos darbų biudžetas siekia 52 mln. eurų. Į šią sumą įtrauktos visos su objekto projektavimu, statyba ir įrengimu bei sklypo tvarkymu susijusios išlaidos.

Kartu planuojama tvarkyti ir būsimosios salės prieigas, greta esančią Liuteronų sodų teritoriją – Vilniaus evangelikų senųjų kapinių kompleksą. Šiems darbams su Europos Sąjungos parama planuojama skirti 14 mln. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką