Didelė dalis rekomendacijų buvo pateikta UAB „Lietuvos parodų ir kongresų centras „LITEXPO“ ir AB „Lietuvos paštui“.
Minėtoms bendrovėms, kaip ir kitoms valstybės valdomoms bendrovėms, įstatymai nenustato nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ir disponavimo tvarkos. Turto pardavimo ar nuomos tvarkas rengia ir tvirtina pačios bendrovės.
„Analizės metu nustatyta, kad korupcijos pasireiškimo tikimybė didėja dėl neaiškaus pradinės turto pardavimo kainos nustatymo proceso, netinkamo pardavimo būdo pasirinkimo, viešai prieinamos informacijos apie parduodamą ar nuomojamą turtą nebuvimo, ypač kai turtas parduodamas tiesiogiai dėl konkretaus turto įsigijimo besikreipiantiems asmenims“, – rašoma STT žiniasklaidai išplatintame pranešime.
-
Šeštadienį „Didžioji kalėdinė Vilniaus mugė“ – beveik 500 prekybininkų po vienu stogu
-
Aiškėja daugiau detalių apie skandalą pašte: lėšos plaukė į vieno asmens kontroliuojamą bendrovę
-
ADVENTUR 2019 skelbia: iš kelionių labiausiai tikimės įspūdžių ir nuotykių
-
25 savivaldybėse pensijas pristatys skirtingos bendrovės, o ne Lietuvos paštas
Anot tarnybos, bendrovėms įgyvendinus pateiktus pasiūlymus visuomenei taptų prieinama informacija apie parduotą ir išnuomotą nekilnojamąjį turtą, būtų viešai skelbiama apie parduodamą kilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, transporto priemones, baldus.
Taip pat, esant galimybėms, kaip turto pardavimo būdui, prioritetas būtų teikiamas aukcionui. Atsižvelgus į pasiūlymus, būtų nustatyti turto pardavimo pradinės kainos kriterijai, turto pardavimo terminai, turto pardavimo bendraturčiams procesai.
„STT pareigūnų nuomone, kitos valstybės valdomos bendrovės taip pat galėtų atkreipti dėmesį į teikiamus pasiūlymus ir savanoriškai įgyvendinti tuos, kurie galėtų sumažinti korupcijos rizikos veiksnių įtaką turto valdymo ir naudojimo srityje“, – rašoma pranešime.
