Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Su Napoleonu siejamo dvaro savininkus slegia rūpesčiai

Vilkaviškio dvare gyvenančios šeimos į rajono Savivaldybę kreipėsi paramos. Jų namo būklė – labai bloga, tačiau istorinį pastatą suremontuoti nėra taip paprasta.
Namo gyventojai susirinkime pritarė pasiūlymui rengti investicinį projektą pastato renovacijai
Namo gyventojai susirinkime pritarė pasiūlymui rengti investicinį projektą pastato renovacijai / Eglės Mičiulienės nuotr.

Reikalavimai – griežtesni

Vysk. A.Karoso gatvėje esantis Vilkaviškio dvaras kadaise buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Mykolo Oginskio rezidencija, kažkada čia gyveno rusų armijos generolas, dar vėliau – Vilkaviškio vyskupijos vyskupai. Dvaras siejamas ir su pačiu Napoleonu Bonapartu: esą jis čia trumpam buvo apsistojęs 1812 metais.

Bet šios garsios asmenybės – jau praeitis. Šiuo metu dvare įrengti 23 butai, ir jų savininkai spaudžiami bėdos. Mat pastato būklė tikrai prasta: byra mūrinis fasadas, pūva medinė namo dalis, per stogą lietui lyjant teka vanduo.

Tačiau šio namo savininkams galioja griežtesni reikalavimai nei paprasto daugiabučio gyventojams. Senasis dvaro pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, todėl norint namą remontuoti visus darbus privalu derinti su Kultūros paveldo departamentu (KPD).

Vis dėlto Kultūros paveldo departamentas yra ta institucija, kuri reglamentuoja paveldo objektų priežiūros tvarką, bet paramai lėšų skirti neskuba. O įgyvendinti visus paveldosaugininkų reikalavimus kainuoja nemažus pinigus.

Reikalauja čerpių dangos

Pastatą administruojanti UAB „Vilkuva“ gyventojams pasiūlė savo būstą atnaujinti dalyvaujant daugiabučių namų renovacijos programoje. Bendrovės atstovai inicijavo namo gyventojų susirinkimą. Jame buvo pritarta rengti investicinį projektą, kad būtų galima pasinaudoti namų renovacijos programa.

Namo stogas, kurio būklė šiuo metu yra blogiausia, anksčiau buvo dengtas čerpėmis. Nors sovietiniais laikas jis perklotas šiferio danga, pagal KPD reikalavimus, renovuojant namą dabar stogą reikėtų dengti čerpėmis.

„Kadangi stogas yra kritinės būklės, jo paprastai suremontuoti jau nėra galimybės – reikia keisti visą stogo konstrukciją. Čerpių danga smarkiai pakeltų remonto kainą, o patys gyventojai tokių lėšų neturi“, – kalbėjo UAB „Vilkuva“ vyr. vadybininkė Vilija Kriščiukaitienė.

Vysk. A.Karoso gatvėje esantis Vilkaviškio dvaras kadaise buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Mykolo Oginskio rezidencija, kažkada čia gyveno rusų armijos generolas, dar vėliau – Vilkaviškio vyskupijos vyskupai.

Turi sutaupyti šilumos

Tiesa, norint dalyvauti namų modernizacijos programoje, privalu numatyti, jog atnaujintas pastatas sutaupys tam tikrą kiekį šilumos energijos. „Paprasti“ daugiabučiai po renovacijos turi būti mažiausiai 40 proc. šiltesni, bet paveldo objektams šiuo atveju kartelė pažeminta: būtina sutaupyti tik 25 proc. šilumos energijos. Tačiau ir to pasiekti nėra lengva.

„Paveldosaugininkai iš lauko šiltinti namo neleidžia, nes būtina išsaugoti vertingąsias pastato detales, o vien keisdami stogą vargu ar pasieksime reikalingą šilumos sutaupymo procentą. Ko gero, reikėtų pastatą šiltinti iš vidaus. Tad sprendinių turės ieškoti investicinio plano rengėjai – tada galėsime spręsti, kaip elgtis toliau“, – kalbėjo V.Kriščiukaitienė.

Beje, dalyvaujant būsto energijos taupymo programoje, socialiai remtiniems asmenims renovacija būtų kompensuojama 100 proc., t.y. nekainuotų nieko.

Pataria keisti statusą

Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vyr. specialistė Nijolė Kryžanauskienė sakė, jog šiuo atveju galima pamėginti eiti ir kitu keliu.

Vilkaviškio dvaro sodybos rūmai yra įrašyti į Kultūros vertybių registrą, tačiau neturi valstybės saugomo objekto statuso. Pakėlus jo statusą, t.y. vadinamąjį registrinį pastatą „perkvalifikavus“ į valstybės saugomą, būtų galima prašyti paramos.

„Buvome susitikę su namo atstovais ir patarėme jiems parašyti prašymą dėl statuso pakėlimo. Manau, kad tai padaryti pavyktų, nes dvaras turi ir istorinę vertę“, – aiškino specialistė.

N.Kryžanauskienė tvirtino, jog statusui pasikeitus pastato atnaujinimo sąlygos nepasunkėtų, reikalavimai išliktų tie patys, tačiau tokiu atveju iš valstybės jau galima tikėtis net iki 70 procentų paramos. Tiesa, lėšų būtų galima gauti tik kitąmet, nes paraiškos Paveldotvarkos programai teikiamos iki rugsėjo 1 dienos.

Iki to laiko, kol bus suteiktas statusas ir skirti pinigai, žmonės stogą gali apsitvarkyti minimaliai – tiek, kad netekėtų vanduo.

„Yra ir kitas kelias: gauti lėšų pagal Išlaidų kompensavimo programą. Žmonės jiems priklausantį paveldo objektą gali susitvarkyti už savo pinigus, o tik tada gauti jau minėtą iki 70 proc. kompensaciją. Einant šiuo keliu tikimybė gauti lėšų yra didesnė, nes šiuo būdu naudojasi mažiau žmonių. Tai suprantama, nes ne visi turi tiek pinigų. Tačiau kompensuojama taip pat būtų tik tuo atveju, jei pastatas būtų pripažintas valstybės saugomu objektu“, – kalbėjo N.Kryžanauskienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius