Dabar populiaru
Publikuota: 2018 liepos 9d. 20:11

„Tėvynės karūna“: ar įmanoma atstatyti Aukštutinę pilį?

Atstatytos Gedimino pilies vizualizacija
Vilniuje.info nuotr. / Atstatytos Gedimino pilies vizualizacija

Aukštutinės pilies vizualizacija, sukurta studijos „JP architektūra“, kurios lyderiais įvardijami Vilija ir Algirdas Kaušpėdai, sukėlė nemenką sujudimą visuomenėje. Skaitytojai diskutavo, ar toks objektas reikalingas, gyrė ir peikė pasiūlymą. 15min kalbinti ekspertai teigė, kad nors vaizdas atrodo įspūdingai, tačiau atstatyti pilies ant tokio kalno, koks jis yra dabar, nebūtų įmanoma. Be to, yra kitų objektų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį.

Vizualizacija praėjusį ketvirtadienį pasidalino „Vilniaus miesto svetainė“. Ją viešindami architektai teigia bandantys sužadinti vilniečių ir šalies gyventojų troškimą atstatyti Gedimino pilį.

„Šiandien matome Vytauto statytos pilies liekanas ir siekiame atkurti būtent Vytauto laikų gotikinę pilį su kunigaikščio rezidencija. Tai buvo puiki, puošni, didinga pilis, pastatyta Vytauto klestėjimo metais ir skirta rodyti Lietuvos galią. Tačiau, gerbiant Vilniaus įkūrėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino atminimą, pilis ir po atkūrimo turėtų būti vadinama Gedimino vardu“, – svetainėje Vilniuje.info cituojamas A.Kaušpėdas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Algirdas Kaušpėdas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Algirdas Kaušpėdas

Joje taip pat rašoma, kad studija „JP architektūra“ subūrė pilies atstatymo entuziastų grupę, dvejus metus dirbusią prie Vilniaus Aukštutinės pilies atkūrimo projekto. Teigiama, kad grupė studijavo su pilimi susijusius istorinius šaltinius, analogiškas to laikotarpio Vidurio Europos pilis, buvo konsultuojamasi su specialistais, vertinami ankstesni pilies atkūrimo projektai, tiriama esama piliavietės situacija.

„Tikras proveržis nutiko, kai pavyko parametrizuoti Pranciškaus Smuglevičiaus piešinius išlikusių pilies liekanų atžvilgiu, – rašoma svetainėje. – Tai padėjo suprojektuoti gana patikimą pilies 3D modelio pagrindą, nustatantį tikrus buvusios pilies gabaritus.“

Virtualią Vilniaus Aukštutinę pilį atkūrė architekto Luko Naručio vadovaujama kūrybinė grupė.

VIDEO: ANTIS (su Virgilijumi Noreika ir Donatu Montvydu) | Per amžius su Vyčiu už laisvą Tėvynę!

Vieni peikė, kiti prisidėtų finansiškai

Paviešintos vizualizacijos išjudino tikrą diskusijų bangą socialiniuose tinkluose ir komentaruose. Kol vieni gyrė architektus už jų sumanymą ir net siūlėsi finansiškai prisidėti prie projekto įgyvendinimo, kiti priminė, kad Gedimino kalnas neišlaikytų tokio objekto. Skaitytojai svarstė, kad pirmiausia reikėtų pastatyti valstybei svarbius objektus, tokius kaip stadionas arba išsaugoti tuos kultūros paveldo objektus, kuriuos dar įmanoma sutvarkyti ir nemėtyti pinigų veltui.

„JP architektūra“ vizualizacija/Atstatyta Gedimino pilis
„JP architektūra“ vizualizacija/Atstatyta Gedimino pilis

Vienas iš palaikančių buvo verslininkas, įsigijęs ir tvarkantis Lentvario dvarą, Ugnius Kiguolis.

„Būtų super. Jei nesugeba valstybė, gal tiesiog parduokit. Atstatysim“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė jis.

Karolis Borodičas feisbuke rašė, kad toks objektas puikiai tiktų sostinei: „Palyginus, kaip kiti miestai, kurie turi pilis, atrodo (pvz., Edinburgas), tai labai tiktų sostinei toks objektas.“

Arnas Piecka komentaruose po tekstu užsiminė, kad pats asmeniškai paremtų projektą, jei būtų nuspręsta jį įgyvendinti.

„Iš tikrųjų atrodo super. Jeigu pavyktų surasti rėmėją ir įgyvendinti šią puikią idėją, manau, atsipirktų greitai. Vilnius taptų turistų traukos centru, o kur turistai, ten ir pinigai. Aš asmeniškai irgi paremčiau tokiam tikslui. Galėtų taip pat mūryt iš vardinių plytų, kaip skulptūra Laisvės kelias“, – komentavo 15min skaitytojas.

Dalis skaitytojų ir komentatorių rašė, kad sostinei reikėtų paskubėti, nes šią idėją gali perimti Kaunas.

„Vau. Siaubingai gerai atrodo. Tikrai reikia. Kada prasideda atstatymo darbai? Ir reikia nemiegot, nes Kaunas pas save „atstatys““, – feisbuke rašė Artūras Deksnys.

„JP architektūra“ vizualizacija/Atstatyta Gedimino pilis
„JP architektūra“ vizualizacija/Atstatyta Gedimino pilis

Žinomas architektas Artūras Imbrasas buvo kritiškas tokiam pasiūlymui: „Šimtmetis kažkodėl iššaukia kičo priepuolius“, – komentavo jis po tekstu.

Rūtai Šližytei vizualizacijos pasirodė įspūdingos, tačiau ji pastebėjo, kad norint tokį projektą įgyvendinti, kalnas turėtų būti žymiai didesnis.

„Gražu. Įspūdinga. Tik pažiūrėjus, kokio dydžio turi būti kalnas, kažkaip visa tai atrodo iš fantastikos srities. Dabar vien bokštas vos stovi, o kuriamam vaizdui dar vos ne dveja tiek pripilt reikėtų. Kažin koks tokio „kalno“ tvirtumas būtų. Ir dar kartą – vizualizacija labai graži. Tad tegu ja ir lieka“, – mano ji.

„Dabar kalnas slenka, griūna, o kaip tada išlaikys tokį svorį, visai suplokštės, ne tik užgrius pastatytus rūmus, bet ir katedrą nuneš“, – feisbuke teigė Danutė Kvedaraitė-Bielskienė.

Augustino Vizbaro nuomone, „geriau jėgas eikvoti ateities gerinimo darbams, o ne romantizuoti viduramžių praeitį“.

Ekspertai: atstatyta pilis taptų disneilendu

Mindaugas Pakalnis, kuris šįkart perspėjo, kad komentuoja kaip architektas, o ne kaip Vilniaus miesto plėtros departamento direktorius ir sostinės vyr. architektas, teigė, kad nors įgyvendinus tokį projektą, būtų atstatytas simbolis, tačiau taip būtų sunaikintas esamas paveldas.

„Čia reiktų sverti naudą simbolio ir naudą paveldo, kurį turime. Atstatydami pilį mes sunaikintume tą paveldą, kuris ten linkęs, tuos originalius mūrus ir realiai padarytume daiktą, kurio niekada nebuvo. Yra pavojus, kad tą dalyką, kurį dabar turime tikrą ar iš dalies tikrą, padarytume totaliai netikru disneilendu.

„JP architektūra“ vizualizacija/Atstatyta Gedimino pilis
„JP architektūra“ vizualizacija/Atstatyta Gedimino pilis

O nauda būtų, kad mes tarsi atstatome simbolį. Tokia pati misija buvo sugalvota su Valdovų rūmais, bet ten turėta daugiau medžiagos. Mano, kaip architekto, nuomone, tie dabartiniai griuvėsiai yra daug vertingesni negu kad fiziškai atstatyta pilis“, – 15min komentavo jis.

Be to, M.Pakalnis pastebėjo, kad net ir nusprendus atstatyti Aukštutinę pilį, reikėtų atstatyti ir patį kalną, kurio beveik nebelikę.

„Kalnas per tiek šimtų metų yra nugriuvęs, jo griuvimas buvo vienas iš fortifikacijos veiksnių. Pilį ten ir pastatė, nes kalnas griuvo, o į griūvantį kalną labai sunku įlipti. Tos nuošliaužos atliko vieną iš gynybinių funkcijų. Jau nebėra tos teritorijos kalno viršuje, ant kurios stovėjo pilis, daug mūrų yra nuslinkę. Dabartiniai darbai, kuriais bandyta sienas atkurti, buvo daryti ant supiltinio grunto ir dėl to jis judėjo“, – aiškino architektas.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas sako, kad „JP architektūros“ pasiūlytas variantas – tikroviškas, tinkamas ir atrodo įspūdingai. Tačiau jis įsitikinęs, kad tokios būklės, kokios yra dabar, kalnas neišlaikytų.

„Šiandieninės būklės kalnas nieko tokio neišlaikytų. Techninių paskaičiavimų net nėra, tai yra tiesiog vizualizacija. Taip, ji labai graži, būtų puiku, jeigu toks dalykas būtų realizuotas, bet kol kas šlaitai slenka be jokio papildomo krūvio, tai čia didžiulis inžinerinis ir techninis klausimas. Gal kada nors jis bus išspręstas“, – svarstė jis.

„JP architektūra“ vizualizacija/Atstatyta Gedimino pilis
„JP architektūra“ vizualizacija/Atstatyta Gedimino pilis

Architektės Viltės Janušauskaitės nuomone, techniškai atstatyti kalną būtų įmanoma, bet ji kelia klausimą – ar to reikia. Be to, ji atkreipia dėmesį, kad bet koks projektas tokioje vietoje sukeltų didesnes audras visuomenėje nei Lukiškių aikštė ar „Eurovizija“.

„Galima subetonuoti tą kalną, jį sukurti iš naujo, bet ar mums to reikia. Atstatinėjimas yra falsifikavimas. Jeigu statytume kokią nors istorinę formą, tai ieškotume to, ko iš tikrųjų nežinome. Net jei žinotume, tai būtų mūsų laiko statinys, tai nebebus istorinis dalykas, vadinasi, mes falsifikuosime istoriją ir bandysime apsimesti, kad turime išlikusią pilį, kurios iš tikrųjų neturime.

O jeigu statytume ką nors modernesnio, interpretaciją, tai yra be galo jautri vieta, tai yra jautriausia vieta tautinei savimonei, nacionaliniam identitetui. Todėl kad ir kokį sprendimą pasirinktume, vis tiek bus daug žmonių grupių, kurios bus nepatenkintos“, – įsitikinusi pašnekovė.

Paskelbta ekstremali situacija

Istorikas Alfredas Bumblauskas yra teigęs, kad informacijos apie aukštutinę pilį nėra, o autentiški griuvėsiai yra geriau nei fantazijos.

„Labai gerbiu A.Kaušpėdą, kuris iškėlė tą idėją, bet į visas tas rekonstrukcijas žiūriu kreivai. Ir į žemutinės pilies rekonstrukciją žiūrėjau kreivai, tik jos atveju architektai išsprendė tam tikrą sąlyginumo problemą: buvo keturi Pranciškaus Smuglevičiaus žemutinės pilies paveikslėliai. Nors visi atstatytojai melavo, kad jie viską žino – nieko jie nežinojo.

O apie aukštutinę pilį mes apskritai nieko nežinome, todėl aš į tą idėją žiūriu labai nuosaikiai. Ta medžiaga, apie kurią kalba Napoleonas Kitkauskas, yra jo fantazijos, kaip ir visa žemutinė pilis“, – 2016 metais portalui Lrt.lt komentavo istorikas.

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė tuomet portalui pabrėžė, kad pirmiausia privalu sutvarkyti Gedimino kalną ir tik tuomet būtų galima diskutuoti apie pilies atstatymą.

Vyriausybė dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės pernai metų gruodžio 30-ąją paskelbė ekstremalią situaciją valstybės mastu. Paskutinės naujienos apie kalno būvį – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką