TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Trys Baltijos milžinai: ko iš jų galima tikėtis artimiausiu metu

Ryga, Talinas, Vilnius
15min koliažas / Ryga, Talinas, Vilnius
Šaltinis: Remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
0
A A

Vilnių, Rygą ir Taliną, trijų Baltijos šalių sostines ir didžiausius miestus, galima pavadinti draugiškais konkurentais. Baltijos šalių santykiai tradiciškai geri, bet tuo pačiu jos varžosi ir dėl, kas taps finansiniu regiono centru. Apie tai, kaip vyksta ši kova, daug spręsti galima iš miestų architektūros bei nekilnojamojo turto vystymosi. Kokios tendencijos čia išryškėjo per paskutiniuosius metus, ir ko galime tikėtis?

Istoriškai skirtingi

Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis teigia, jog trys

Baltijos sostinės iš esmės yra labai skirtingos. Pati miestų raida buvo kitokia. „Ryga ir Talinas yra uostai, glaudžiai susisieję su vokiška ir skandinaviška kultūra, protestantizmu. Jų gyvensena, architektūros stilius, viešųjų erdvių tvarkymo principai kurti būtent protestantiškoje dvasioje. Vilnius yra šiauriausias baroko miestas. Ryga – secesinis miestas. Talinas dar kitoks. Savo masteliu jis niekada neprilygo Rygai, bet jį formavo uostas. Man Ryga ir Talinas šiaip jau yra tarpusavyje daug panašesni nei su Vilniumi“, – dėstė jis.

M.Pakalnis išskiria Vilniaus gebėjimą kurti ilgalaikę miesto plėtros strategiją, kuri kontrastuoja su kiek organiškesniu Rygos ir Talino požiūriu. „Vilnius, kaip ir visa katalikiška kultūra, labiau dogmatiškas, suplanuotas, tikslingas. Mes juk net turime aukštybinių pastatų kalvą, kurioje juos sugebėjome sukoncentruoti į vieną vietą. Ryga ir Talinas šioje srityje daug demokratiškesni. Jie niekada neturėjo aukštybinių pastatų strategijos. Jie atsirado visai šalia senamiesčių. Mes visada turėjome griežtesnės tvarkos tradiciją ir sugebėjome priimti urbanistinius sprendimus, kurie mus išskiria. Juk nei Talinas, nei Ryga neturi nieko panašaus į dešinį Neries krantą“, – dėste M.Pakalnis.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr./Mindaugas Pakalnis
Vilniaus miesto savivaldybės nuotr./Mindaugas Pakalnis

Tačiau jeigu strateginio požiūrio mums netrūksta planuojant miesto centrą, situacija blogėja tolstant nuo jo. M.Pakalnis pripažįsta, jog su priemiesčiais Rygai ir Talinui sekasi tvarkytis daug geriau. „Jeigu kalbėtume apie priemiestines teritorijas, tai estai čia jau daug geriau tvarkosi nei mes. Šitai gal labiau nulemia privačios žmonių iniciatyvos. Visgi Estijoje yra stipri Suomijos įtaką. Iš suomių estai daug semiasi ir mokosi. Taigi mes išsiskiriame tuo, kad gebame vystyti konceptualius projektus, bet su periferiniais turime problemų. Ryga ir ypač Talinas tai daro geriau“, – kalbėjo Vilniaus vyriausiasis architektas.

Savo ruožtu, investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas Marius Žemaitis pastebi, jog toks demokratiškesnis požiūris ir gyventojų iniciatyvumas Talinui padeda daugelyje sričių. „Baltijos šalių sostinės modernėja, tobulėja jų viešosios erdvės, transporto sistemos, daugėja šiuolaikinių biurų, prekybos, gyvenamosios paskirties objektų. Į šiuos miestus ateina vis daugiau užsienio kapitalo, pradedant investuotojais ir baigiant paslaugų centrais. Talinas modernėja sparčiausiai iš visų trijų Baltijos sostinių. Konkrečias priežastis įvardinti sunku, tačiau, ko gero, prie to prisideda itin šiuolaikiškas, strategiškai toliaregiškas ir atviras Estijos vyriausybės ir Talino savivaldybės požiūris į investicijų pritraukimą, statybos leidimų ir kitas reglamentavimo procedūras, palankios investicinės aplinkos skatinimą“, – teigė jis.

Ryga ima atsilikti nuo Talino ir Vilniaus

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad trys Baltijos miestai atspindi savo šalių potencialą, pabrėžia urbanistinę kultūrą. „Juk ir verslai, kurie ateina į šalis, pradeda veikti būtent sostinėse. Taigi jos pabrėžia tuos privalumus ir trūkumus, kuriuos turi valstybės. Tiek Latvija, tiek Estija pasižymi tuo, kad yra gana monocentriškos šalys. Rygoje ir Taline koncentruojasi didžioji dalis gyventojų, veiklų, ten sukuriame daugiausiai BVP. Lietuva visada buvo labiau policentriška. Tai mūsų stiprybė, nes taip galima efektyviau paskirstyti resursus iš žmones. Mums nereikėjo visko koncentruoti viename mieste“, – teigė jis.

Monocentrizmas šalį padaro labai priklausomą nuo vieno miesto. Jeigu jis

Valerijos Guiskajos/15min nuotr./Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius
Valerijos Guiskajos/15min nuotr./Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius

susiduria su sunkumais, neigiamos pasekmės kaipmat išplinta visoje šalyje. Jeigu estai kol kas dėl monocentrizmo nekenčia, tai Rygos dominavimas latviams pradeda atsiliepti neigiamai. „Ypač Latvijos atveju tai pradeda jaustis. Viskas ten koncentravosi Rygoje, o dabar ji ėmė trauktis, ir nuo to kenčia visa šalis. Tos ekonomistų prognozės, kurias aš girdėjau prieš metus ir daugiau, kad Vilnius iki 2025 m. gyventojų skaičiumi pavys Rygą, nėra iš piršto laužtos“, – pripažįsta M.Statulevičius.

Trys Baltijos sostinės tradiciškai varžosi dėl to, kuris bus regiono traukos centras. Panašu, kad šiuo metu pagrindinė kova vyksta tarp Talino ir Vilniaus. Pirmasis ilgai buvo priekyje, bet Lietuvos sostinė jį jau suspėjo pasivyti. „Estija istoriškai labiau sieta su Skandinavija. Ten gajesnė skandinaviško verslo kultūra, šalis greičiau atsigavo ir po krizės. Talinas kelis metus iš eilės buvo lyderis ir NT rinkoje. Ten nuolatos ateidavo kompanijos. Jos pritrauktos mechanizmais, kurie veikia ir Vakaruose. Tuo tarpu Lietuva ir Latvija per ir po krizės sprendė savo problemas. Tačiau dabar Vilnius dabar jau pasivijo ir lenkia Talino potencialą. Sunkiau kalbėti apie Rygą. Jie dar sprendžia savo demografines ir ekonomines problemas“, – sakė LNTPA direktorius.

Talinas Vilnių lenkia vienus labai svarbiu aspektu. Jo savivalda planavimo srityje turi ženkliai daugiau lankstumo ir galimybių. Taip yra todėl, kad Lietuva savo žemėtvarkos įstatymus yra paveldėjusi dar iš sovietinių laikų, ir šioje srityje vis dar nelabai kas keičiasi. Jeigu nenorime pralaimėti tos konkurencinės kovos, privalome į tai reaguoti.

„Estijoje miestai savo teritorijose yra daug labiau savarankiški. Lietuvos miestams savarankiškumo labai trūksta. Jie atsakingi už planavimą ir mokesčius, bet nevaldo pagrindinio savo resurso – žemės. Nevaldydami žemės jie negali taip greitai siūlyti investicinių projektų galimybių. Potencialus investuotojas turi kalbėti ir su savivaldybe, ir Nacionaline žemės tarnyba. Jeigu savivaldybės ir valstybės interesai nelabai sutampa, tai investicija stringa. Estai viską koncentruoja į savivaldas. Pati savivaldybė turi galimybę formuoti sklypus, siūlyti juos investuotojams. Taip procesas daug greičiau juda“, – teigė M.Statulevičius.

Aplinka turi būti palanki investicijoms

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vilnius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vilnius


Pustrečio dešimtmečio nepriklausomybės jau leido trims sostinėms pradėti formuoti pakankamai savitus veidus. Jeigu Vilnius išsiskiria savo gebėjimu planuoti, tai Talinas bei Ryga irgi turi savo argumentų. „Talinas turi labai garsių ir puikių konversijos pavyzdžių. Yra projektų, kuriuose buvo nuostabiai iš naujo pritaikytos buvusios pramoninės erdvės. Tai padaryta labai aukštame lygyje. Panašūs mūsiškiai įgyvendinti palyginti proziškiau. Ryga labai daug investavo į visuomeninių pastatų kūrimą. Atsirado ir Nacionalinė biblioteka, ir kiti pastatai, kurie turėjo tapti nepriklausomos Latvijos ženklais. Tai daryta labai sąmoningai“, – pabrėžia M.Pakalnis.

Greitos ir ženklios permainos Baltijos sostinėse tęsis ir toliau. Kaip teigia M. Žemaitis, Galimybių investuoti dairomasi nuolatos. Rinkos visose trijose Baltijos šalių sostinėse stebimos labai atidžiai. Vilniuje išlieka labai patrauklia vieta, bet ir Talinas bei Ryga matomi kaip lygiaverčiai, o pagal nemažai aspektų ir pranašesni miestai savo investicijoms. „Pagrindinis miestų, tarp jų ir Vilniaus, Rygos bei Talino, plėtrą skatinantis veiksnys yra ir bus palanki aplinka investicijoms. Teisinis reguliavimas, reglamentiniai sprendimai, biurokratinės procedūros – visos grandys, su kuriomis susiduria investuotojai – turi būti adekvačios, aiškios ir neeikvojančios laiko“, – dėstė jis.

Kaip perspektyviausias investicijoms NT sritis „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas išskiria viešbučių, biurų, mažmeninės prekybos objektų vystymą. „Manome, kad stiprėjančios ekonomikos skatina ir artimiausiu metu skatins nuomininkų ir klientų srautą į viešbučius, biurus ar prekybos centrus. Būtent todėl Vilniui, Rygai ir Talinui labai svarbu pasinaudoti galimybėmis, kurios šiuo metu yra lyg padėtos ant lėkštutės. Ekonomika yra cikliška ir po kelerių metų šių palankių galimybių gali ir nebebūti“, – perspėja M.Žemaitis.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką