Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 13d. 11:00

Šilumos izoliacija ir drėgmė. Ką reikia žinoti prieš pasirenkant šiltinimo medžiagas

Šilumos izoliacija ir drėgmė. Ką reikia žinoti prieš pasirenkant šiltinimo medžiagas
Partnerio nuotr. / Šilumos izoliacija ir drėgmė. Ką reikia žinoti prieš pasirenkant šiltinimo medžiagas

Pastatas yra veikiamas drėgmės ne tik statybos metu bet ir visą savo gyvavimo laikotarpį. „Matoma“ bendroji drėgmė yra dažniausia ir plačiausiai pasitaikanti pastatų su drėgme susijusių problemų priežastis. Tačiau yra ir kitos drėgmės formos, tokios formos, kurios veikia pastatą visu eksploatavimo laikotarpiu ir yra „nematomos“. Tai – konvekcinė, difuzinė ir kapiliarinė drėgmė. Būtent dėl jų dažnai susiduriame su drėgmės problemomis jau eksploatuojamuose pastatuose: pratekantys stogai, pažeistos sienos, trupantis pamatų tinko sluoksnis, atsiradęs pelėsis ir pan. Teisingai suprojektavus pastato konstrukcijas „nematomą“ drėgmę galima suvaldyti ir išvengti jos keliamų bėdų.

Prieš pradedant kalbėti apie drėgmę ir jos įtaką pastatams reikia išsiaiškinti kas yra drėgmė. Visi puikiai žinome, kad vanduo gali būti kietos, skysčio arba dujinės formos. Terminas „drėgmė“ naudojamas visoms vandens formoms ir yra išmatuojamas vandens kiekis ore arba kitoje medžiagoje.

Bendrosios drėgmės pirminis šaltinis yra pastato išorėje ir yra susijęs su klimatu (pvz., lietus ar sniegas) arba žeme (pvz., gruntiniu vandeniu). Tokios drėgmės mes negalime išvengti, tačiau žmonija jau seniai išmoko kaip nuo jos apsisaugoti. Pavyzdžiui – įrengiame vandeniui nelaidžią stogo dangą arba sienos apdailą.

„Matoma“ bendroji drėgmė yra dažniausia ir plačiausiai pasitaikanti pastatų su drėgme susijusių problemų priežastis. Apsisaugoti nuo šios drėgmės nėra labai sunku, reikia tik pasirinkti teisingas medžiagas ir sprendinius. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog dar yra ir taip vadinama statybinė drėgmė. Statybinė drėgmė yra perteklinė drėgmė, patekusi į statybinę medžiagą jos gamybos, sandėliavimo arba montavimo metu. Ji turėtų išdžiūti arba išgaruoti dar statybos metu arba jau naudojant pastatą. Statybos metu medžiagas galime apsaugoti nuo vandens ar sniego jas uždengdami ar sandėliuodami patalpų viduje. Šlapius procesus statyboje irgi galime suvaldyti, nes žinome kaip tą padaryti. Daug sudėtingesnės yra kitos – „nematomos“ vandens formos, kurios mūsų pastatus veikia visą pastato eksploatavimo laikotarpį.

Partnerio nuotr./Pastatą veikianti drėgmė
Partnerio nuotr./Pastatą veikianti drėgmė

Drėgmės pernešimas vykstant konvekcijai. Vykstant konvekcijai, drėgmė juda kartu su šilto oro srautu. Kuo šiltesnis oras, tuo didesnis drėgmės kiekis su juo gali judėti. Kai oras suranda skylę arba plyšį atitvaroje, vidinis šiltas oras skverbiasi į išorę dėl vidaus ir išorės oro temperatūrų skirtumo. Šie maži atitvaros defektai gali sukelti dideles problemas, kadangi pro vieną 10 mm skylę atitvaroje, esant 2 Pa oro slėgių abiejose atitvaros pusėse skirtumui, per mėnesį gali būti perneštas 1 litras vandens. Tačiau šiam drėgmės pernešimui reikia skylės ar plyšio, kertančio visą atitvaros konstrukciją. Maža skylė šalia nepažeistos gipso plokštės esančioje garų užtvaroje nesukels jokių pažeidimų. Kai drėgnas oras juda pro pastato atitvarą, jos viduje drėgmė kondensuojasi ant sandarių paviršių, kurių temperatūra žemesnė už rasos taško temperatūrą. Dažnai tai yra metaliniai intarpai, pavyzdžiui metalo profiliai vėdinamų sienų konstrukcijoje.

Drėgmės pernešimas vykstant difuzijai. Difuzija vyksta dėl skirtingo erdvių garų tankio/dalinio garų slėgio. Šildymo sezono metu daugiau drėgmės turi vidaus patalpų oras. Dėl tankio/slėgio skirtumo vidaus oro drėgmė siekia balanso su išorės oro drėgme, sukeldama garų judėjimą iš vidaus į išorę pro pastato atitvarą. Jeigu nėra garams nelaidžios užtvaros, garų tankis/dalinis vandens garų slėgis siekia išsilyginti vykstant difuzijai. Jeigu difuzijos būdu per konstrukciją praeinantys vandens garai sutinka šaltą paviršių, jie kondensuojasi. Todėl, siekiant sustabdyti drėgmės patekimą į konstrukciją, vidinėje šiltojoje atitvaros pusėje yra naudojamos vandens garų užtvaros.

Kapiliariškumas tai galimybė skysčiui judėti siaurose erdvėse be išorinių jėgų pagalbos. Šis reiškinys, pavyzdžiui, vyksta grunte. Grunto poromis arba ertmėmis tarp grunto dalelių vanduo juda aukštyn priešinga sunkio jėgai kryptimi, o vandens pakilimo aukštis priklauso nuo porų dydžio.

Kapiliarinis drėkimas vyksta pamatuose bei jų apdailoje. Nutraukti kapiliarinį drėgmės judėjimą galima po pamato plokšte ir šalia pamato įrengiant smėlio, žvyro ar skaldos sluoksnį. Siekiant apsaugoti sienos konstrukcijas nuo kapiliarinės drėgmės iš grunto patekimo, yra įrengiami hidroizoliaciniai sluoksniai.

Drėgmės kontrolė yra esminė pastato projekto dalis, o projektavimo taisyklės gana paprastos: pirmiausia, tai užtikrinti, kad drėgmė nepatektų į konstrukcijų vidų, o antra, tai parinkti medžiagas taip, kad konstrukcijose esanti drėgmė galėtų lengvai išdžiūti. Štai čia labai daug kas priklauso nuo medžiagų iš kurių statome pastatą ir jų savybių.

Bendrovė „Paroc“ yra sukūrusi visą eilę sprendinių, kurie padės apsisaugoti nuo nematomos drėgmės poveikio, kuriuos rasite mūsų internetinėje svetainėje. Be to, turime puikiomis drėgminėmis savybėmis pasižyminčią medžiagą – PAROC akmens vatą.

Suomijos techninių tyrimų centre VTT atliktas išsamus šilumos izoliacinių medžiagų tyrimas parodė, kad izoliacinių medžiagų drėgminės savybės ženkliai skiriasi. Išbandžius visą eilę įvairių izoliacinių medžiagų buvo nustatyta, kad jos skirtingai elgiasi drėgnoje aplinkoje.

Nuostovusis drėgnis. Medžiagų nuostovusis drėgnis buvo išbandytas esant 98 % aplinkos oro drėgniui ir 23 oC temperatūrai. Matavimo rezultatai atitinka sąlygas, kai izoliacinės medžiagos yra didelio drėgnio aplinkoje, tačiau neturi kontakto su vandeniu. Matavimai parodė, kad Paroc akmens vata nesugeria drėgmės iš aplinkos oro ir išlieka sausa net drėgnose sąlygose.

Partnerio nuotr./ Nuostovusis medžiagų drėgnis, esant 98% aplinkos oro drėgniui
Partnerio nuotr./ Nuostovusis medžiagų drėgnis, esant 98% aplinkos oro drėgniui

Vandens įgėris dalinai panardinus atitinka tokias sąlygas, kai izoliacijos pakuotę arba ant plokščio stogo sumontuotą izoliaciją sulyja. Kai Paroc akmens vata dalinai panardinama į vandenį, į atvirą pluoštinę struktūrą patenka tik tiek vandens, kiek jo įstumia akmens vatos plokštei neskęsti neleidžianti jėga. Vanduo įsigeria tik į tą izoliacijos dalį, kuri yra žemiau vandens paviršiaus. Kai izoliacija iškeliama iš vandens, vanduo išteka iš atviros pluoštinės struktūros. Nepriklausomai nuo mirkymo laiko, ar tai būtų viena diena ar viena savaitė, akmens vata vandens neįgeria. Paroc akmens vatos vandens įgėrimo lygis labai panašus į plastiko termoizoliacinių medžiagų.

Partnerio nuotr./Vandens įgėris dalinai panardinus
Partnerio nuotr./Vandens įgėris dalinai panardinus

Be to, PAROC akmens vata neįgeria vandens, greitai išdžiūsta, yra atspari kapiliarinei drėgmei, yra atvira difuzijai, t. y. leidžia gretimoms konstrukcijoms džiūti abiem kryptimis, ir nepelija.

Apibendrintus tyrimų rezultatus ir patarimus kaip projektuoti pastatų atitvaras, norint išvengti neigiamo drėgmės poveikio pastatams, rasite „Paroc“ internetinėje svetainėje rubrikoje „Drėgmei atspari izoliacija“ ir „PAROC drėgmės valdymo vadove“.

Daugiau informacijos rasite čia.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką