Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Biotechnologijų instituto daktaras Daumantas Matulis: „Naujų vaistų kūrimas artėja prie aklavietės“

Daumantas Matulis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Daumantas Matulis
Šaltinis: Savaitraštis „15min“
0
A A

Dėl didžiulių investicijų, negarantuoto pelno ir sudėtingų procedūrų sukuriama vis mažiau ir ne pačių reikalingiausių naujų vaistų. Biotechnologijų instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo laboratorijos vedėjas dr. Daumantas Matulis sako, kad vaistų kūrimo srityje reikia radikalių pokyčių, kitaip galime prieiti aklavietę.

D.Matulis rugsėjo viduryje dalyvaus didžiausioje Baltijos šalyse tarptautinėje gyvybės mokslų konferencijoje „Life Sciences Baltics 2012“, kuri pirmąkart vyks Lietuvoje. Renginyje jis kalbės sekcijoje „Tyrimai kaip pramonės katalizatorius“. Ta proga mokslininkas davė interviu savaitraščiui „15min“.

– Kokia dabar farmacinių tyrimų padėtis Lietuvoje?

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Daumantas Matulis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Daumantas Matulis

– Žiūrint, su kuo lyginti. Jei su Šveicarija, kur veikia daugybė kompanijų, esame nykštukai. Tiek įprastų cheminių, tiek biofarmacinių vaistų jie turi nepalyginamai daugiau už mus. Lietuvoje tyrimai tik pradedami. Bet jų yra, kaip ir augančio lygio laboratorijų.

– Bet, pavyzdžiui, Kaune vaistai buvo kuriami dar sovietmečiu. Vadinasi, ši sritis kūdikystę jau išaugo?

– Tarp vaistus gaminančių įmonių galima paminėti kompaniją „Sicor Biotech“, kuri gamina biologinius, baltyminius vaistus. Cheminius vaistus gamina „Sanitas“ Kaune. Nemažai mažesnių grupių, kurios stengiasi tame versle dalyvauti, net ir Klaipėdoje pastebimi tam tikri žingsniai. Vykdomi ir naujai pasaulyje kuriamų vaistų klinikiniai tyrimai. Tačiau mūsų pajėgumai dar labai fragmentiški ir nedideli.

Vaisto sukūrimo kaina dabar iškilusi iki kelių ar dešimties milijardų JAV dolerių. Tai gali padaryti tik didelės kompanijos, kurios sugeba atlikti visapusiškus saugumo ir efektyvumo tyrimus. Turi įrodyti ir toksikologiškai, ir farmakokinetiškai (ištirti vaisto veikimo procesą, – aut. past.), patikrinti visus pašalinius poveikius, kad jie būtų pakankamai nedideli.

Daumantas Matulis pataria atsargiai vartoti vaistus: „Vaistai yra sudėtingi. Nesuprasi visko, ką jis daro.“

Kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje yra daugiau kaip 10 tūkst. baltymų, jie atlieka savas funkcijas, o tarp jų vyksta reakcijos. Daug sudėtingų biocheminių kelių, bet užtenka vienam iš jų sugriūti, kad prasidėtų ligos, pavyzdžiui, vėžys, kai ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis, sutrinka jų teisinga veikla. Net jei visi Žemės gyventojai būtų aukščiausio lygio mokslininkai, norint suprasti visus biocheminius procesus, darbo būtų daugeliui šimtmečių.

– Ar mūsų mokslininkai pajėgūs sukurti vaistą, kuris sukeltų medicinoje bent mažą revoliuciją?

– Įmanoma. Mes stengiamės ir vėžiui, ir kitoms ligoms pritaikyti savo technologijas, dirbame su abiem.

Bet laboratorija turi pajėgumų tik viename iš vaisto kūrimo komponentų – vaisto ir jo atakuojamo žmogaus baltymo sąveikos energijų matavimuose. Tą energiją matuojame eksperimentiškai ir bandome suprasti principą, kaip sukurti efektyvesnius vaistus.

– Kiek laiko praeina nuo akimirkos, kai mokslininkai manosi sukūrę naują vaistą, iki dienos, kai jį galima pradėti skirti ligoniams?

Patentas, jį pateikus, galioja maždaug 20 metų, kol vaistas tampa generiniu – kai prarandi išskirtines teises jį gaminti ir gauti pelną. Bet mažiausiai 10 metų užtrunka vaisto sukūrimas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Daumantas Matulis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Daumantas Matulis

Nuo maždaug 2000-ųjų procesas ir pailgėjo, ir pabrango nuo vieno iki 10 milijardų dolerių, o sukurtų vaistų sumažėjo. Per metus pasaulyje sukuriama tik kelios dešimtys naujų vaistų.

Iš esmės tik pertvarkomi seni vaistai. Dėl sumažėjusių pelnų, sudėtingesnės situacijos kompanijoms net neapsimoka ieškoti tų vaistų, kurių labiausiai reikėtų. Labai svarbi tampa viešųjų pinigų parama. Kaip su skolų krize turėjo kažkas įvykti, taip ir vaistų kūrime turi kažkas keistis. Jei nebus atrasti nauji mechanizmai, naujų vaistų sukūrimas gali visai sulėtėti.

– Kodėl šis procesas stringa?

– Yra per daug reguliavimo, taisyklių iš valstybių pusės, jos itin nori būti garantuotos dėl saugumo. Dabar reikia įrodyti, kad vaistas vienodai efektyvus tūkstančiams žmonių. Įsivaizduojame, kad ateityje medicina bus individualizuota. Mane vaistas veikia, o tavęs – ne ar atvirkščiai.

10 milijardų už tau sukurtą vaistą nesumokėsi, vadinasi, jų kūrimo kaštai turi kristi. Bet uždavinys yra daug sudėtingesnis nei gali atrodyti.

– Norite pasakyti, kad griežtas reguliavimas į rinką nepraleidžia vaisto, kuris atrodo efektyvus ir neturi ryškaus šalutinio poveikio?

Daumantas Matulis: „Vaisto sukūrimo kaina dabar iškilusi iki kelių ar dešimties milijardų JAV dolerių. Tai gali padaryti tik didelės kompanijos.“

Tokia sistema. Ir aš nenorėčiau ryti vaisto, kuris mane gali nužudyti ar dar ką padaryti. Norėtųsi saugumo. Suprantu taisyklių kūrėjus, kurie nori garantijų, kad bus kuo mažiau pašalinio poveikio.

Gal taip ir turėtų būti. Bet sugriūna daug kompanijų, net atsisako, pavyzdžiui, kurti priešvėžinius vaistus, nes per daug sudėtinga ir nebus greito pelno.

– Kurie kuriami vaistai šiuo metu aktualiausi? Dažniausiai kalbama apie tokias ligas, kaip vėžys ar AIDS, bet gal yra dar reikalingesnių vaistų?

Labai aiškus pasiskirstymas – daugiau dėmesio tenka ligoms, atakuojančioms turtingas valstybes. Sakykime, maliarija visiškai apleista, kompanijos nė trupučio nenori ten investuoti. Bet yra paramos fondų, kartais remia valstybė. Yra mokslininkų, kurie domisi ir stengiasi. Bet iš esmės iš tropikų ateinantys parazitai yra apleisti.

Nežinia, ar pas mus po 10 metų nebus maliarijos. Jau dabar yra. Kol parsiveža iš kelionių, dar nieko. Bet kai uodai dėl šylančio klimato atkeliaus iki mūsų ir pradėsime griūti, tai taps problema. Visi esami vaistai nuo maliarijos veikia prastai, sukelia daug pašalinių poveikių.

Su antibiotikais panašiai. Per keletą metų atsiranda pripratimas, todėl vaistas tampa nebeefektyvus. Kompanijos atsisako kurti naujus antibiotikus, o mes kasame sau duobę, nes tų vaistų labai reikės.

– Gal ilgainiui tablečių poreikis dėl vienos ar kitos priežasties sumažės?

– Vaistai yra žmonių tingumo ir neišprusimo pasekmė. Mano nuomone, jų beveik nereikia vartoti – tik retais atvejais ir pamatuotai.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Daumantas Matulis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Daumantas Matulis

Iš principo bet koks vaistas yra nuodas, skiriasi tik jo kiekis. Bet būna atvejų, kad jų šiek tiek reikia. Mūsų maisto produktai būna nevisaverčiai, todėl kartais gerai turėti vitaminų, papildų.

Žmonėms vaistų reikės – dėl ne visai teisingo gyvenimo būdo ar pavojų.

– Ar Lietuvos mokslininkus ir vaistų gamintojus pasiekia daugiau užsakymų iš užsienio, ar jų apskritai yra?

Nors Lietuvos mokslininkų pajėgumai nedideli, gauname vis daugiau užsakymų. Yra šaunių pavyzdžių: biovaistų gamintojas „Sicor Biotech“, neseniai „Thermo Fisher“ padaliniu tapęs „Fermentas“. Komerciniai moksliniai tyrimai yra rizikinga ir ne tokia pelninga veikla. Naujų išradimų Lietuvoje visai mažai.

– Kodėl? Dėl pinigų stokos, baimės pradėti, o gal specialistų per maža?

– Specialistų yra ir labai gerų. Tačiau skaičiais labai atsiliekame. Suomijoje mokslo finansavimas yra didesnis 10 ar 30 kartų. Kopenhagoje yra 20 kartų daugiau gyvybės mokslų daktarų. Jų „Medicon“ slėnyje biotechnologijų kompanijų – per tūkstantį, pas mus – gal penkiolika.

Suomijoje tokių kompanijų – 400, Izraelyje – 700. Į konferenciją „Life Sciences Baltics 2012“ vien iš Izraelio atvažiuos 80 gyvybės mokslų kompanijų atstovų. Tiek Lietuvoje niekaip nerasi.

Man labiausiai norisi, kad ir iš užsienio grįžtantiems studentams, ir Lietuvoje mokslus baigusiems būtų sudarytos sąlygos, kad didėtų skaičiai. Geriausi Suomijos specialistai nėra stebuklingai geresni, bet pažiūri į kompanijų, privačių iniciatyvų skaičių… Matyti, kad mūsų žmonės save užspaudę ir kiti juos užspaudę. Nėra specialaus kenkimo, tiesiog objektyviai negali išaugti.

– Kokios perspektyvos plėtoti bendradarbiavimą su verslu?

– Pastebiu vis daugiau institute kylančių bendradarbiavimo su verslu iniciatyvų. Esame atviri, bet to verslo Lietuvoje dar mažai.

– O valstybės parama? Juk tai gali ne tik pagerinti šalies įvaizdį, bet ir sustiprinti ūkį.

– Amerikoje 3 proc. bendrojo vidaus produkto skiriama mokslui – 2 proc. ateina iš privačių žmonių, tik 1 proc. – iš valdžios. Europoje tie skaičiai yra atitinkamai procentas ir procentas. Pas mus mažiau nei procentas iš valdžios ir mažiau nei 0,2 proc. – iš verslo. Kai verslas išaugs ir sustiprės, bus kur kas lengviau. Kai kurios Ūkio ministerijos ir agentūros MITA pastangos į tai ir sėkmingai nukreiptos.

– 12 metų mokėtės ir dirbote JAV, bet grįžote. Ar studentams ir jauniems mokslininkams patartumėte sekti savo pavyzdžiu?

– Kiekvienas turi savų priežasčių. Bet mokslininkais ketinantiems tapti studentams nori nenori kuriam laikui reikės išvažiuoti.

Vienas mūsų studentas išvyksta vieneriems metams, jaunesni išvyksta pagal „Erasmus“ mainų programą – ją laikau sėkmingiausiu modeliu, kai išvažiuojama neilgam. Kuo ilgesniam laikui žmogus išvažiuoja, tuo sunkiau. Užsienyje gavus daktaro laipsnį grįžti tampa sunku. Bet turime grįžusių – pagal ES projektą institutas aštuonis žmones pritraukė. Po metų dar nė vienas nepabėgo atgal.

– O pats nesigailite grįžęs?

– Nė trupučio. Man svarbiausia – protingi Lietuvos studentai. Turiu daug galimybių – vadovauju laboratorijai, kurioje dirba apie 30 žmonių. JAV tokių galimybių gal ir nebūtų. Aišku, pinigų ten yra daugiau, bet ir išlaidos didesnės. Man labai svarbu patriotizmas, tautinių savybių išsaugojimas, kad vaikai lietuviais augtų.

D.Matulio dosjė

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Daumantas Matulis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Daumantas Matulis

Gimė Vilniuje 1970-aisiais. Baigė biochemiją Vilniaus universitete ir iškart išvyko mokytis į JAV, kur 1998 m. Minesotos universitete apgynė disertaciją „Anijoninių sulfonatų ligandų jungimasis su baltymais bei poveikis baltymų struktūrai ir stabilumui“.

Iki 2001 m. pabaigos buvo to paties universiteto mokslininkas stažuotojas, vėliau dirbo „3-Dimensional Pharmaceuticals“ (kurią 2002-aisiais įsigijo „Johnson&Johnson“) vaistų kūrimo, paieškos ir vaistų energetikos srityje. Gyvendamas JAV metus vadovavo Lietuvių bendruomenės Filadelfijos apylinkei.

Grįžęs į Vilnių, 2005 m. įkūrė Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo laboratoriją Biotechnologijų institute, jai vadovauja ir dėsto Vilniaus universitete.

Gavo apie 10 stipendijų tyrimams Lietuvoje ir Europoje, užpatentavo dvi medžiagas, tarptautiniuose mokslo žurnaluose yra išspausdinęs per 40 mokslinių publikacijų biochemijos ir biofizikos temomis, atstovauja Lietuvai Baltijos jūros ir Šiaurės šalių regiono sveikatos ir gyvybės mokslų organizacijoje „ScanBalt“, aktyviai reiškiasi kuriant ir plėtojant biotechnologijų įmones Lietuvoje.

Yra gavęs ne vieną apdovanojimą: už geriausią plakatą Biotermodinamikos simpoziume Italijos mieste Bolonijoje (2010), „ScanBalt Bridge BSR“ apdovanojimą (2009), kompanijos „Telia Sonera“ įsteigtą apdovanojimą „Direction – home“ („Kryptis – namai“). Buvo prezidento Valdo Adamkaus patarėjas emigracijos ir grįžimo į Lietuvą klausimais.

Tarptautiniame forume – mokslo ir verslo dialogas

Rugsėjo 12-14 d. Vilniuje vyks pirmoji Lietuvoje ir didžiausia Baltijos šalyse tarptautinė gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltics 2012“. Joje mokslo ir verslo atstovai ieškos bendradarbiavimo galimybių, dalysis idėjomis, artimiau susipažins su Baltijos šalių pagrindiniais pasiekimais bei potencialu gyvybės mokslų sektoriuje. Renginyje laukiama maždaug 400 ekspertų iš viso pasaulio.

Plenarinę sesiją atidarys Nobelio premijos laureatė iš Izraelio profesorė dr. Ada E. Yonat, garsėjanti pasaulyje ribosomų struktūros tyrimais.

Tris dienas vyks sesijos bei seminarai, kuriuos ves tarptautinio pripažinimo sulaukę gyvybės mokslų specialistai, vyks Baltijos šalių gyvybės mokslų sektorių pristatanti paroda ir tarptautinis partnerystės renginys, kuriame forumo dalyviai galės užmegzti ryšius su kolegomis iš kitų šalių. Žadamos ekskursijos į Lietuvos įmones ir tyrimo centrus, o Vilniaus universitetas surengs tarptautinę gyvybės mokslų studentų konferenciją „The Coins”, kurioje laukiama iki 200 dalyvių.

Konferencijos globėjas – premjeras Andrius Kubilius. Ją organizuoja VšĮ „Versli Lietuva“, strateginis partneris – Ūkio ministerija.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką