2012 m. vasarą Konstitucinis Teismas paskelbė savo sprendimą dėl įmokų į pensijų fondus sumažinimo. Jis pripažino, kad valstybė turi teisę sumažinti įmokas į dirbančiųjų sąskaitas, kuriose jie kaupia lėšas senatvei, jeigu kyla krizė. Tačiau Konstitucinis teismas taip pat pridūrė, kad „neturi būti paneigta pati kaupimo esmė“, t.y. valstybė turi užtikrinti minimalias įmokas į pensijų fondus – tokias, kokios buvo pačioje sistemos veiklos pradžioje. 2004-aisiais, kai startavo Pensijų kaupimo sistema, valstybė į dirbančiųjų sąskaitas pervedė 2,5 proc. jų pajamų, todėl teisiškai tai ir laikoma minimaliomis įmokomis.
Kaip žinia, pervedimai į dirbančiųjų sąskaitas pensijų fonduose palaipsniui didėjo iki 5,5 proc. tačiau 2009 metais įmokos buvo sumažintos iki 3, vėliau iki 2 proc. nuo daro užmokesčio. Tuomet buvo žadama ne tik atstatyti iki 5,5 proc. ir net kompensuoti pervedimus padidinant iki 6,5 proc., tačiau planai buvo pakeisti ir 2011 m. pabaigoje jos buvo dar kartą sumažintos iki žemiausio lygio – 1,5 proc.
Tačiau kiti metai bus pirmieji metai, kada pervedimai į dirbančiojo kaupiamąją sąskaitą pradedami didinti.
Nuo 2014 metų valstybės bazinė įmoka bus 2 proc., tačiau žmogus galės pervesti 1 proc. nuo savo pajamų ir papildomai gauti iš valstybės įmoką, lygią 1 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) – tokiu atveju vidutines pajamas gaunantis žmogus savo sąskaitą pensijų fonde kiekvieną mėnesį papildys suma, prilygstančia 4 proc. jo darbo užmokesčio. Nuo 2016 m. žmogus galės pervesti 2 proc. savo pajamų, o valstybė perves 2 proc. nuo VDU – iš viso 6 proc. pajamų. 2020 metais valstybės mokama bazinė įmoka bus padidinta iki 3,5 proc., taigi vidutinį darbo užmokestį gaunantis dirbantysis galės savo sąskaitoje pensijų fonde kaupti po 7,5 proc. savo pajamų.
