Nors šiuolaikinės el. pašto sistemos didžiąją dalį nepageidaujamų laiškų automatiškai atpažįsta ir nukreipia į šlamšto aplanką, jų apsauga nėra nepriekaištinga. Kibernetiniai nusikaltėliai nuolat tobulina savo metodus, todėl dalis sukčių laiškų vis dar pasiekia gavėjų pašto dėžutes.
8 priežastys, kodėl el. pašto dėžutę užplūdo sukčių laiškai
Kaip aiškina kibernetinio saugumo ekspertas D.Jatautas, šlamšto laiškai gali būti labai įvairūs – nuo įkyrių reklaminių žinučių iki pavojingų fišingo laiškų (angl. phishing) ar kenkėjiškas programas platinančių laiškų (angl. malicious spam). Jei jų pastaruoju metu gerokai padaugėjo, tikėtina, kad tam yra viena iš šių priežasčių.
1. Nutekėjo jūsų duomenys
Viena dažniausių priežasčių, kodėl el. pašto dėžutę staiga užplūsta šlamšto ar sukčių laiškai, – nutekėję asmens duomenys. Po kibernetinių atakų pavogti el. pašto adresai ir kita informacija dažnai parduodami nelegaliose platformose, todėl juos netrukus pradeda naudoti sukčiai.
„Turėdami jūsų el. pašto adresą, vardą ar kitus duomenis, sukčiai gali kurti įtikinamesnius laiškus – apsimesti bankais, kurjeriais ar kitomis gerai žinomomis įmonėmis. Jei tokių laiškų staiga padaugėjo, tikėtina, kad jūsų duomenys pateko į nutekintą duomenų bazę“, – aiškina D.Jatautas.
2. Sukčiai naudoja vis pažangesnius įrankius
Sukčiams šiandien nebereikia patiems kurti įtikinamų laiškų ar netikrų interneto svetainių – tam jie naudoja specialius sukčiavimo įrankių rinkinius, kuriuos galima įsigyti nelegaliose platformose. Juose jau būna paruošti laiškų šablonai, žinomų prekės ženklų imitacijos ir kitos priemonės, padedančios apgauti aukas, sako kibernetinio saugumo ekspertas ir priduria, kad taip pat dažniau tam pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas, kuris leidžia greitai kurti taisyklinga kalba parašytus, konkrečiam gavėjui pritaikytus laiškus, todėl juos atpažinti tampa vis sudėtingiau.
Tokių įrankių kūrėjai juos nuolat tobulina, siekdami apeiti el. pašto paslaugų teikėjų apsaugą, todėl vos atsiradus naujam būdui apeiti šlamšto filtrus, sukčių laiškų kiekis gali staiga išaugti.
3. Taikomasi į konkrečias žmonių grupes
Kartais sukčiai nusitaiko ne į visus interneto naudotojus, o į konkrečias žmonių grupes – tam tikros įmonės darbuotojus, konkretaus banko klientus ar populiarių interneto platformų, pavyzdžiui, „Google“, „Microsoft“, „Facebook“ ar „Netflix“, naudotojus.
Tokias kampanijas dažniausiai paskatina nutekėję duomenys arba viešai internete surinkta informacija. Kadangi laiškai pritaikomi konkrečiai auditorijai, jie atrodo įtikinamiau ir turi didesnę tikimybę pasiekti savo tikslą.
4. Sezoniniai įvykiai ir aktualijos
Kaip aiškina kibernetinio saugumo ekspertas, sukčiai aktyviai išnaudoja visuomenėje plačiai aptariamus įvykius ir tam tikrus metų laikotarpius: „Šlamšto bei sukčiavimo laiškų dažniausiai padaugėja prieš Kalėdas, didžiųjų išpardavimų metu, gyventojams deklaruojant pajamas, po plačiai nuskambėjusių duomenų nutekėjimų ar kitų visuomenėje daug dėmesio sulaukusių įvykių“, – sako D.Jatautas.
Tokiais laikotarpiais žmonės dažniau laukia siuntų, atlieka mokėjimus ar tikisi svarbių pranešimų, todėl tampa mažiau budrūs. Būtent tuo ir stengiasi pasinaudoti kibernetiniai nusikaltėliai, tvirtina D.Jatautas.
5. Jūsų el. pašto adresas buvo rastas viešai internete
Šlamšto siuntėjai el. pašto adresus renka ne tik iš nutekėjusių duomenų bazių. Jie naudoja automatizuotas programas, kurios nuskaito socialinius tinklus, forumus, interneto svetaines ir kitus viešus šaltinius, ieškodamos kontaktinės informacijos.
„Jei jūsų el. pašto adresas buvo paskelbtas viešai, jis galėjo patekti į tokius sąrašus ir tapti dar vienu sukčių taikiniu“, – sako IT žinovas.
6. Paspaudėte nuorodą arba atsakėte į šlamšto laišką
Šlamšto siuntėjai nuolat tikrina, kurie el. pašto adresai yra aktyvūs. Jei paspaudėte laiške esančią nuorodą, atsakėte į laišką ar kitaip parodėte, kad juo naudojatės, sukčiai gali tai suprasti kaip ženklą, jog adresas yra aktyvus. Tokiu atveju jūsų el. pašto adresas tampa vertingesnis, todėl nepageidaujamų ar sukčiavimo laiškų gali dar labiau padaugėti.
7. Tapote „el. pašto bombardavimo“ taikiniu
Jei per trumpą laiką gavote šimtus ar net tūkstančius laiškų, galėjote tapti vadinamojo el. pašto bombardavimo (angl. email bombing) taikiniu. Tokios atakos tikslas – užversti jūsų pašto dėžutę naujienlaiškiais ir automatiniais pranešimais, kad tarp jų nepastebėtumėte svarbaus laiško. Tai gali būti banko įspėjimas apie prisijungimą prie paskyros, pranešimas apie atliktą mokėjimą ar kitoks saugumo pranešimas, kuris leistų laiku pastebėti sukčiavimą.
8. Pasikeitė el. pašto saugumo nustatymai
Kai kurios el. pašto apsaugos sistemos laikui bėgant „išmoksta“ atpažinti, kurie laiškai jums atrodo įtartini, o kurie – saugūs, tačiau atkūrus numatytuosius nustatymus ar pakeitus apsaugos parametrus, ši sukaupta informacija gali būti prarasta. Dėl to kurį laiką šlamšto filtrai gali veikti prasčiau, todėl į gautųjų laiškų dėžutę pateks daugiau nepageidaujamų laiškų nei įprastai.
Kaip sumažinti šlamšto ir sukčių laiškų srautą?
Kaip sako kibernetinio saugumo ekspertas D.Jatautas, nors visiškai išvengti nepageidaujamų laiškų beveik neįmanoma, keli paprasti įpročiai gali gerokai sumažinti jų kiekį ir riziką tapti sukčių taikiniu:
- neviešinkite savo el. pašto adreso. Jei įmanoma, nerodykite jo socialiniuose tinkluose ar kitose viešai prieinamose platformose;
- neskubėkite spausti nuorodų. Gavę įtartiną laišką, nespauskite jame esančių nuorodų ir neatsakinėkite į jį. Jei kyla abejonių, su siuntėju susisiekite naudodamiesi oficialiais kontaktais;
- naudokite alternatyvų el. pašto adresą. Registruodamiesi mažiau patikimose svetainėse naudokite el. pašto adreso slėpimo funkcijas arba atskirą el. pašto dėžutę;
- pasitikrinkite, ar jūsų duomenys nenutekėjo. Yra nemokamų interneto svetainių, pavyzdžiui, „Have I Been Pwned“, kuriose galite patikrinti, ar jūsų el. pašto adresas nebuvo įtrauktas į viešai žinomus duomenų nutekėjimus;
- naudokite patikimus saugumo sprendimus. Jie padeda atpažinti sukčiavimo laiškus, blokuoja pavojingas nuorodas ir sumažina į gautųjų laiškų dėžutę patenkančio šlamšto kiekį;
- peržiūrėkite rinkodaros sutikimus. Registruodamiesi ar apsipirkdami internetu atkreipkite dėmesį, ar automatiškai nesutinkate gauti reklaminių pasiūlymų.
Ko geriau nedaryti?
Norėdami sumažinti riziką tapti sukčių taikiniu, venkite šių klaidų:
- nespauskite mygtuko „Atsisakyti prenumeratos“ šlamšto laiškuose. Taip galite tik patvirtinti, kad jūsų el. pašto adresas yra aktyvus;
- neatidarykite įtartinų laiškų priedų. Juose gali būti kenkėjiškų programų;
- nepateikite prisijungimo ar banko duomenų el. paštu. Net jei laiškas atrodo tikras, pirmiausia įsitikinkite, kad jį iš tiesų atsiuntė nurodyta įmonė ar įstaiga;
- nesaugokite savo duomenų internetinėse parduotuvėse be būtinybės. Duomenų nutekėjimo atveju jie gali patekti į sukčių rankas;
- neišjunkite šlamšto filtrų ir kitų apsaugos priemonių. Jos padeda sustabdyti dalį pavojingų laiškų dar prieš jiems pasiekiant jūsų pašto dėžutę.
„Kibernetiniai nusikaltėliai nuolat ieško naujų būdų apeiti apsaugos priemones, todėl visiškai išvengti šlamšto ar sukčių laiškų vargu ar pavyks. Vis dėlto budrumas, atsakingi skaitmeniniai įpročiai ir patikimi saugumo sprendimai gali gerokai sumažinti riziką tapti jų taikiniu“, – pataria kibernetinio saugumo ekspertas D.Jatautas.
