Tačiau kare, kaip ir gamtoje, darai tai, ką privalai, kad išgyventumei.
Įprastas „Apache“ sraigtasparnių grobis – tankai ir šarvuočiai. Tačiau dronų dominuojamame mūšio lauke, kaip antai Ukrainoje, tokia technika iš esmės išnyksta, dėl to kovinių orlaivių įguloms tenka ieškoti naujo tikslo.
Viso pasaulio kariniai pareigūnai pradėjo iš naujo vertinti XX-ojo amžiaus mūšio lauko technologijų efektyvumą.
Atsižvelgdami į tai, JAV armijos 2-ojo bataliono 159-ojo atakos pulko, žinomo kaip „Gunslingers“, sraigtasparniai „Apache“ šį mėnesį pakilo į orą mokomajai misijai Vokietijoje. Pratybų tikslas – išsiaiškinti, kokią vertę, jei išvis kokią nors, jie gali suteikti kovoje prieš dronus.
Pratybų, pavadintų „Skyfall 2“, metu pilotai paeiliui medžiojo propelerinius dronus, pramintus „Išsišokėliais“ (angl. „Outlaws“). Jų sparnų plotis siekia apie 3,35 metro.
Tai maždaug atitinka Rusijos ir Irano tolimojo nuotolio atakos dronų, žinomų kaip „Shahed“, sparnų mojį – šiuos bepiločius abi šalys itin efektyviai naudoja mūšio laukuose.
Šie ginklai yra pigesni už tradicines raketas ir raketinius sviedinius. Be kita ko, juos kur kas paprasčiau pagaminti. Nepaisant palyginti mažo greičio ir nesudėtingos konstrukcijos, iraniečių „Shahed“ dronai sugebėjo prasiskverbti pro JAV oro gynybos sistemas.
Būtent „Shahedai“ yra atsakingi už beveik visas amerikiečių aukas, kurias atnešė karas prieš Iraną.
Sraigtasparnių įgulos ir kitų senesnių ginklų sistemų operatoriai turi išmokti ne tik numušti šiuos kovinius įrenginius, bet ir nuo jų apsisaugoti.
Birželį vienas toks „Shahedas“ virš Hormuzo sąsiaurio numušė „Apache“ sraigtasparnį.
„Atėjo suvokimas, kad susiduriame su realia grėsme, todėl turime išsiaiškinti, kaip galime ją įveikti, – sakė 2-ojo atakos bataliono vyresnysis pilotas, seržantas Michaelas Weisskopfas. – Tai nėra lengva, lyginant su įprastine „Apache“ užduotimi – naikinti taikinius žemėje.“
Pratybose dalyvavę „Apache“ sraigtasparnių pilotai manevravo danguje: darė staigius posūkius ir smigo žemyn virš pušynų, nusidriekusių Grafenviūro (vok. Grafenwöhr) mokymo centre netoli Niurnbergo.
Jie vijosi didelius lėktuvų modelius primenančius dronus, valdomus ant žemės esančių pilotų radijo pultais. Stebint pratybas iš „Blackhawk“ sraigtasparnio, visa atrodė kaip grakštus, nors kartais ir ugningas šokis.
„Apache“ kovos orlaiviai naudojo 30 mm mokomuosius šaudmenis, o ne sprogstamuosius, kuriais kliautųsi kovos sąlygomis, kaip ir raketomis bei raketiniais šaudmenimis. Tačiau jie vis tiek pasirodė puikiai.
Viena įgula numušė visus keturis vieno skrydžio metu paleistus dronus.
„Jei turėtume kovinį ginkluotės komplektą, būtų kur kas lengviau, – komentavo vienas iš pilotų, vyriausiasis leitenantas Jarradas Walteris. – O šie šoviniai – tiesiog plieniniai mokomieji.“
Dronai Ukrainos fronto linijoje iš esmės pavertė tankus, šarvuočius ir sraigtasparnius nebereikalingais. Negana to, jie išvedė iš rikiuotės kadaise tokį galingą Rusijos Juodosios jūros laivyną.
Ten, kur anksčiau buvo fronto linija, dabar driekiasi didžiulė ir pavojinga teritorija, vadinama „žudymo zona“. Joje dominuoja dronai, o karių gyvenimo trukmė kartais matuojama minutėmis.
Šiuo metu nemažai diskutuojama, ar tokia pažangi kariuomenė kaip Jungtinių Valstijų galėtų įstrigti panašiame dronų kare, koks vyksta Ukrainoje. Tačiau mažai kas iš JAV kariuomenės pareigūnų drįsta nuneigti bepiločių orlaivių daromą įtaką.
„Dronai yra didžiausia šios kartos mūšio lauko inovacija, nulėmusi didžiąją dalį šių metų nuostolių Ukrainoje“, – 2025 metų liepą išplatintame memorandume „JAV karinio dominavimo dronų srityje išlaisvinimas“ (angl. Unleashing U.S. Military Drone Dominance) išdėstė Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas.
„Bepilotės technologijos, – pridūrė jis, – vystosi taip sparčiai, kad didžiausia mūsų rizika yra pačios rizikos vengimas.“
Sraigtasparniai jau įrodė savo vertę kaip viena iš kovos su dronais priemonių. Bent jau iki tam tikros ribos.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudoja sovietinius atakos sraigtasparnius „Mi-8“, kad numuštų propelerinius „Shahed“ dronus.
Visai neseniai ukrainiečiai taip pat pradėjo naudoti sraigtasparnius kaip paleidimo platformas dronams-perėmėjams, kurie skirti reaktyviniams bepiločiams orlaiviams nukauti.
Izraelis prieš iranietiškas modifikacijas pasitelkė netgi sraigtasparnius „Apache“. Prieš metus, kai Lenkijos oro erdvę pažeidė daugiau nei 20 dronų, jų numušimui kartu su naikintuvais buvo pakelti ir kariniai sraigtasparniai.
JAV pareigūnai pažymėjo, kad sraigtasparnį „Apache“ jie mato kaip vieną iš platesnio kovos su dronais paketo dalių, o ne kaip savarankišką gynybos priemonę.
Nors sraigtasparnis gali gabenti pažangias raketas, vienas iš jo privalumų yra tas, kad jis taip pat turi galimybę šaudyti 30 mm šaudmenimis – vienais pigiausių amerikiečių kariuomenės arsenale.
„Sraigtasparnio „Apache“ pasitelkimas kovai naudojant 30 mm šaudmenis yra ne tik pigesnis variantas. Tai taip pat padeda spręsti man iškilusį didžiulį galvosūkį – juk valstybės ne tik kuria begalę dronų, jos kartu ugdo ir gebėjimą atakuoti vienu metu, – kalbėjo 5-ojo bataliono 4-ojo oro gynybos artilerijos pulko vadas, pulkininkas leitenantas Johnas Verwielis. – Kaip įveikti šią masę? Aš būčiau pasirengęs pasitelkti tiek sistemų, kiek tik įmanoma, kad išspręsčiau masinių atakų problemą.“
Tačiau klausimas, ar „Apache“, kaip ir bet kuri kita XX-ojo amžiaus gynybinė ginkluotė, spės paskui sparčiai tobulėjančias bepiločių technologijas, lieka atviras.
Dronai vis dažniau pasižymi funkcijomis, kurios prilygsta arba pranoksta pilotuojamų orlaivių galimybes, kainuoja tik dalį jų sumos ir nekelia pavojaus pilotų gyvybėms. Ukrainos įmonė „SkyFall“ sukūrė masyvų naują droną, pavadintą „Stargate“, kuris geba evakuoti karius iš mūšio lauko.
Rusijos naujausias „Shahed“ modelis, žinomas „Geran-4“ pavadinimu, turi reaktyvinius variklius ir skrieja tokiu greičiu, kad „Apache“ tiesiog nepajėgia jo pasivyti.
„Iš tikrųjų lemiamas veiksnys mums yra greitis, – pareiškė 2-ojo atakos bataliono vyresnysis šaulys, vyriausiasis seržantas Cody Schoonoveris. – Sraigtasparniu galime išvystyti tik tam tikrą greitį, tad, jei ant drono uždedamas reaktyvinis variklis – tai jau visiškai peržengia mūsų galimybių ribas.“
Pilotai pripažino, kad ateities karuose sraigtasparnis „Apache“ atliks kitokį ir, ko gero, labiau ribotą vaidmenį. Kaip rodo karas Ukrainoje, sraigtasparniai ilgai neišsilaiko mūšio lauke, kuriame gausu dronų.
Tai patvirtino ir šį mėnesį Ukrainos karinio dalinio išplatintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronas rėžiasi į Rusijos atakos sraigtasparnį.
M.Weisskopfas prisiminė, kad Irako ir Afganistano karuose „Apache“ sraigtasparniai galėdavo valandų valandas išbūti mūšio zonoje, o dabar jiems tektų nepastebėtiems įsiveržti, sunaikinti taikinį ir kuo skubiau pasišalinti.
„Nemanome, kad jie bus naudojami fronto linijoje“, – pateikė verdiktą karys.
Praėjusią vasarą „Apache“ sraigtasparnį numušęs „Shahed“ dronas tik išryškino tykančius pavojus.
Ekspertai diskutuoja, ar tas konkretus modelis buvo pajėgus numušti tokį judantį taikinį kaip sraigtasparnis. Gali būti, kad dronas turėjo pažangią nusitaikymo technologiją, panašią į tą, kurią naudoja modernesni Rusijos bepiločiai orlaiviai.
Pareigūnų teigimu, taip pat neatmetama tikimybė, kad sraigtasparnis su dronu tiesiog susidūrė netyčia.
Abu pilotai išgyveno. Juos išgelbėjo nuotoliniu būdu valdomas Karinių jūrų pajėgų jūrinis dronas.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company





