Jei filmas prasidėtų tuo, kad mokslininkai atrastų šimtus žemės drebėjimų giliai po Antarktida – vietoje, kur, geologiškai kalbant, jų neturėtų vykti, – galėtumėte tikėtis, kad kitoje scenoje pasirodys ateiviai, senovės monstrai ar kažkas ne mažiau dramatiško.
Tačiau tai nėra mokslinė fantastika: JAV ir Ispanijos mokslininkų komanda nustatė daugiau nei 500 gilių žemės drebėjimų po žemynu ir dabar bando rasti paaiškinimus, kurie atitiktų šiuos duomenis.
Šiame regione nėra jokių tektoninių plokščių ribų, kurios paprastai sukelia trintį, dėl kurios kyla žemės drebėjimai. Tiesą sakant, šis gilus seisminis aktyvumas atsiranda, kai minkštesnė, šiltesnė uoliena iš apačios įkaitina ir išlenkia kietą, trapų žemės plutos sluoksnį.
Vis dėlto šis tyrimas rodo, kad šie plokščių vidaus žemės drebėjimai iš tiesų vyksta po Antarktida, o tai atitinka kitus mįslingus seisminės veiklos protrūkius tokiose vietose kaip Afganistanas, Marokas ir Rumunija.
„Žemės drebėjimai, vykstantys toli nuo tektoninių plokščių ribų, glumina mokslininkus, nes pagal vyraujančias teorijas tokiose vietose žemės pluta turėtų būti gana stabili.
Dar sunkiau paaiškinti daugiau nei 70 km gylyje vykstančius drebėjimus. Tokiame gylyje dėl didelės temperatūros ir slėgio uolienos paprastai neturėtų lūžti taip, kaip lūžta arčiau Žemės paviršiaus“, – rašo mokslininkai savo paskelbtame tyrime.
Mokslininkai surinko duomenis iš 49 seisminių stebėjimo stočių Rytų Antarktidoje ir pasitelkė dirbtinio intelekto technologiją, kad tarp gausybės signalų aptiktų žemės drebėjimus.
Analizuodami skirtingų tipų seismines bangas, jie galėjo nustatyti uolienų lūžių sukeltus požeminius smūgius ir tiksliai nustatyti jų vietą.
Tyrėjai iš viso aptiko 510 vidutinio gylio žemės drebėjimų, susitelkusių po vienu iš ledynu. Dauguma jų buvo užfiksuoti 100–150 kilometrų gylyje.
Šių žemės drebėjimų stiprumas pagal vietinę magnitudę siekė nuo 1,6 iki 3,5 balo. Žemės drebėjimų mastu tai laikoma palyginti silpnais požeminiais smūgiais.
„Naudodami automatinę žemės drebėjimų aptikimo sistemą, paremtą giluminiu mokymusi ir anksčiau apmokytų modelių pritaikymu naujoms užduotims, nustatėme ir ištyrėme vidutinio gylio žemės drebėjimus Rytų Antarktidoje“, – rašo mokslininkai.
Šie rezultatai papildo vis gausėjančius tyrimus, rodančius, kad seisminiu požiūriu Antarktida nėra tokia rami, kaip manyta anksčiau.
