Esu dirbęs tiek su profesionaliu „Raise3D Pro 2 Plus“ 3D spausdintuvu, kuris savo laiku kainavo daugiau nei penkis tūkstančius eurų, tiek su dešimt kartų pigesniu „Tronxy X5SA PRO“. Nors abu šie įrenginiai gali pagaminti panašaus dydžio detales, niekada nekilo abejonių, kodėl jų kainos skiriasi taip drastiškai. Brangesnio spausdintuvo pranašumas buvo akivaizdus – nuo naudojimo patogumo ir spausdinimo proceso stabilumo iki galutinio rezultato kokybės.
Šiandien bandome „Qidi Q2“ – spausdintuvą, kuris savo konstrukcija ir išvaizda yra daug artimesnis profesionaliam „Raise3D Pro 2 Plus“, tačiau kainuoja tiek, kiek prieš kelis metus buvo prašoma už „Tronxy X5SA PRO“. Ir tai nėra vien tik išorinis panašumas. Kai kuriomis techninėmis savybėmis „Qidi Q2“, bent jau pagal specifikacijas, sugeba aplenkti net gerokai brangesnius konkurentus.
Skamba per gerai, kad būtų tiesa? Iš pirmo žvilgsnio – galbūt. Tačiau svarbu nepamiršti, kad anksčiau minėti spausdintuvai rinkoje yra jau ne vienerius metus, o „Qidi Q2“ yra gerokai naujesnės kartos įrenginys, sukurtas naudojant tai, ką gamintojai išmoko per pastarąjį 3D spausdinimo technologijų vystymosi etapą.
Pirmoji pažintis
Vienas pirmųjų „Qidi Q2“ privalumų, kuris iš karto tampa pastebimas, yra tai, kad spausdintuvas atkeliauja pilnai surinktas. Tereikia atsukti kelis transportavimo varžtus, pritvirtinti išorėje montuojamus komponentus ir įrenginys jau paruoštas darbui. Nesu žmogus, kuris vengia surinkti techniką ar skirti laiko jos derinimui, tačiau ankstesnė patirtis su „Tronxy X5SA PRO“ parodė, kad šis procesas gali užtrukti gerokai ilgiau nei tikėtasi. Kartais vien tik teisingas diržų įtempimas, darbinio stalo išlyginimas ir pirmųjų sluoksnių sureguliavimas pareikalauja visos dienos darbo.
„Qidi Q2“ spausdina ant 270 mm x 270 mm dydžio platformos, o maksimalus spausdinimo aukštis siekia 256 mm. Tai nėra didelių gabaritų gaminiams skirtas įrenginys, tačiau daugeliui kasdienių projektų tokios spausdinimo erdvės visiškai pakanka.
Vienas labiausiai išsiskiriančių „Qidi Q2“ bruožų – sparta. Spausdinimo galvutė gali judėti net iki 600 mm/s greičiu, o įrenginio pagreitėjimo ir stabdymo parametrai taip pat yra įspūdingi. Praktikoje tai reiškia, kad galvutė iš vienos spausdintuvo pusės į kitą gali persikelti greičiau nei per pusę sekundės. Pirmą kartą matant tokį greitį judantį įrenginį natūraliai kyla klausimas – ar toks agresyvus judėjimas nepakenks tikslumui ir patikimumui? Tačiau po kelių bandymų tampa aišku, kad konstrukcija tam pritaikyta, o judėjimo sistema veikia tiksliai ir užtikrintai.
„Qidi Q2“ išsiskiria tuo, kad jo spausdinimo galvutė gali įkaisti net iki 370 °C. Tai yra 50 °C – 100 °C daugiau nei daugumoje kitų modelių. Tokios aukštos temperatūros palaikymas nėra funkcija, kurios reikės kiekvienam vartotojui – didžioji dalis niekada nespausdins su medžiagomis, kurioms reikalinga didesnė nei 300 °C temperatūra. Tačiau tiems, kurie dirba su retomis specializuotomis medžiagomis, tai tampa labai svarbiu privalumu.
Aukšta spausdinimo galvutės temperatūra nėra vienintelis temperatūros aspektas, kuriuo išsiskiria „Qidi Q2“. Šio modelio viduje įrengta aktyvi šildymo sistema, galinti palaikyti iki 65 °C temperatūrą spausdinimo kameroje. Tai padės sumažint temperatūrų skirtumą tarp liejamos ir vėstančios medžiagos ir turėti gražesnį galutinio produkto paviršių.
Pagrindinius nustatymus galima valdyti tiek per paties spausdintuvo ekraną, tiek naudojantis „Qidi Studio“ programa. Pastaroji yra perkurta ir būtent šiam spausdintuvui pritaikyta „Orca Slicer“ versija. Ji yra pakankamai funkcionali – leidžia ne tik paruošti spausdinimo failus ir valdyti procesą, bet ir nuotoliniu būdu stebėti spausdintuvo kameros vaizdą.
Integruota kamera taip pat turi dirbtiniu intelektu paremtą gaminio kritimo atpažinimo funkciją. Teoriškai, jeigu procesas pradeda vykti netinkamai, spausdintuvas turėtų automatiškai sustabdyti darbą. Deja, testavimo metu paaiškėjo, kad ši sistema nėra visiškai patikima – specialiai išprovokavus situaciją, kurioje spausdinimas turėjo būti nutrauktas, įrenginys to nepadarė.
Kalbant apie valdymo ekraną, čia viskas paprasta ir aišku. Meniu struktūra intuityvi, o pagrindines funkcijas galima pasiekti be didesnių pastangų. Vis dėlto pats ekranas galėtų būti didesnis. 4,3 colio įstrižainė yra tapusi savotišku standartu daugelyje 3D spausdintuvų, tačiau būtų malonu matyti išmaniesiems telefonams prilygstančią 6–7 colių dydžio valdymo panelę.
Spausdinimo plastiko ritės laikiklis – viena silpniausių „Qidi Q2“ konstrukcijos vietų. Dėl vienintelio tvirtinimo taško galinėje sienelėje jis neturi pakankamai standumo, o uždėjus standartinę 1 kg plastiko ritę atrodo, kad laikiklis vos atlaiko jam tenkančią apkrovą. Šią problemą gamintojas būtų galėjęs išspręsti labai paprastai – pridėdamas papildomą tvirtinimo tašką šoninėje sienelėje. Nesuabejočiau, kad anksčiau ar vėliau šis laikiklis gali neatlaikyti apkrovos ir nulūžti. Laimei, spausdintuvu galime atsispausdinti pakaitinę detalę – internete nesunkiai galima rasti įvairių patobulintų laikiklio modelių.
„Qidi Q2“ yra pakankamai garsiai dirbantis spausdintuvas. Dirbtuvėse ar darbo patalpose tai nėra didelė problema, tačiau pastačius jį arčiau svetainės ar miegamojo, aiškiai girdimas garsas gali pradėti erzinti.
Dar vienas smulkus trūkumas - spausdintuvo maitinimo kabelis prastai kontaktuoja su pačiu spausdintuvu. Dėl šios problemos neturiu ko kaltinti – tas pats maitinimo kabelis be problemų veikė su kitais įrenginiais, o spausdintuvui puikiai tiko bet kuris kitas maitinimo kabelis, todėl tai laikysiu paprasčiausiu atsitiktinumu.
Testai
Testavimui naudosime vieną populiariausių 3D spausdinimo etalonų – vadinamąjį laivelį („3DBenchy“). Šis nedidelis modelis sukurtas taip, kad išbandytų įvairias spausdintuvo galimybes: detalių tikslumą, paviršiaus kokybę, iškyšų spausdinimą ir bendrą proceso stabilumą.
Įjungęs spausdintuvą pastebėjau, kad šio laivelio spausdinimo failas jau yra įrašytas pačiame įrenginyje. Todėl nusprendžiau negaišti laiko ieškodamas laivelio modelio ir iš karto pradėjau spausdinimą. Tai, ką pamačiau, nustebino – spausdintuvas pradėjo judėti milžinišku greičiu. Laivelis buvo atspausdintas vos per 17 minučių, kai įprastai tokio dydžio projektas dažnai užtrunka ilgiau nei valandą. Tiesa, galutinis rezultatas nebuvo idealus. Didžioji dalis trūkumų atsirado ne dėl spausdintuvo galimybių, o dėl ekstremaliai didelio spausdinimo greičio. Šis konkretus testas nėra skirtas parodyti aukščiausią įmanomą kokybę – jo pagrindinis tikslas yra pademonstruoti, kokiu tempu gali veikti įrenginys.
Pamatęs pirmojo bandymo rezultatą nusprendžiau pats surasti tinkamesnį modelį ir pabandyti pasiekti geresnę kokybę. Net ir sumažinus greitį, rezultatas išliko įspūdingas – spausdinimas užtruko vos 40 minučių. Kokybė akivaizdžiai pagerėjo, tačiau liko keli pastebimi trūkumai: laivelio durų viršuje matėsi nedidelis brokas, taip pat išliko gana ryški denio linija. Pastaroji nėra vien tik konkretaus spausdintuvo problema – tai daugiau fizikinis reiškinys, būdingas daugeliui įrenginių. Denio linija atsiranda dėl to, kad vėsdamas plastikas netolygiai traukiasi. Keičiantis modelio geometrijai ir šilumos pasiskirstymui, tam tikrame aukštyje sluoksniai gali nežymiai pasislinkti į vidų arba į išorę. Šį efektą galima sumažinti keičiant spausdinimo nustatymus, tačiau visiškai jo išvengti dažnai nepavyksta.
Vis dėlto tokia ryški linija nėra priimtina. Todėl dar kartą koregavau nustatymus ir pakartojau testą. Šį kartą spausdinimo laikas grįžo į įprastesnį – apie vieną valandą, tačiau rezultatas tapo gerokai geresnis. Denio linija vis dar buvo matoma, bet tapo beveik nepastebima, o durų viršutinė dalis buvo atspausdinta daug tiksliau.
Kiekvienas, dirbęs su 3D spausdintuvais, žino, kaip sunku pasiekti idealų pirmąjį sluoksnį. Esu bandęs įrenginius, kurie automatiškai nustato jo aukštį, taip pat tokius, kuriuose viską reikia reguliuoti rankiniu būdu. Iki šiol buvau įsitikinęs, kad visiškai tobulo pirmojo sluoksnio praktiškai nebūna. Vis dėl to turiu nukelti kepurę prieš „Qidi Q2“ – jis iš tiesų sugeba suformuoti idealų pirmąjį sluoksnį be papildomo vartotojo įsikišimo.
Spausdiname spalvotai su „Qidi Box“
Kartu su „Qidi Q2“ galima įsigyti ir papildomą „Qidi Box“ priedą. Tai sistema, kurioje telpa keturios skirtingos spausdinimo medžiagos, o įrenginys automatiškai jas keičia spausdinimo proceso metu. Tokiu būdu galima pasiekti tai, apie ką 3D spausdinimo bendruomenė svajoja jau daugelį metų – viename gaminyje naudoti kelias skirtingas spalvas.
Deja, pirmoji pažintis su „Qidi Box“ nebuvo tokia sklandi, kaip norėtųsi. Spausdintuvas visiškai ignoravo prijungtą įrenginį, todėl teko organizuoti jo pakeitimą. Žinoma, tokios situacijos gali nutikti su bet kurio gamintojo produktais, tačiau pirmasis įspūdis dėl to šiek tiek nukenčia. Pozityvu tai, kad problema buvo išspręsta ir naujas įrenginys veikė tinkamai, tačiau norėtųsi, kad panašūs gedimai būtų pastebėti dar gamyklinės kokybės kontrolės metu, prieš produktui pasiekiant klientą.
Pats „Qidi Q2“ pasižymi labai paprastu ir greitu paruošimu darbui, tačiau to negalima pasakyti apie „Qidi Box“. Jos prijungimo procesas yra gana ilgas ir reikalauja atlikti nemažai papildomų veiksmų, kurių būtų galima išvengti geriau apgalvojus bendrą sistemos dizainą. Norint pradėti naudotis „Qidi Box“, reikia sumontuoti aukščio praplėtimo platformą, pakeisti medžiagos nuvalymo bloką bei įdiegti kitokį besibaigiančios medžiagos jutiklį. Susidaro įspūdis, kad „Qidi Q2“ buvo sukurtas pirmiausia kaip vientisas spausdintuvas, o „Qidi Box“ palaikymas atsirado jau vėliau, ieškant būdų, kaip pritaikyti papildomą įrangą prie jau egzistuojančios konstrukcijos.
Nepaisant sudėtingo paruošimo, spausdinimo metu pasiektas rezultatas džiugino. Spalvų perėjimo sluoksniai yra lygūs ir nejuntami, o galutinis gaminys atrodo vientisas ir kokybiškas.
„Qidi Box“ turi ir dar vieną naudingą funkciją – ji gali veikti kaip spausdinimo medžiagos džiovyklė. Tai leidžia pašalinti drėgmę iš medžiagos ritinių ir pagerinti spausdinimo rezultatą. Įvertinus, kiek kainuoja keturių ritinių talpinantys ir džiovinimo funkciją turintys įrenginiai, „Qidi Box“ pradeda atrodyti kaip gana patrauklus pasiūlymas.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad spalvotas 3D spausdinimas vis dar turi savo ribas. Daugelis gamintojų sukuria įspūdį, kad tokios sistemos leidžia lengvai atspausdinti bet kokį kelių spalvų objektą, tačiau realybė šiek tiek kitokia.
Sistema puikiai veikia tuomet, kai skirtingos spalvos yra išdėstytos horizontaliai, tačiau jeigu spalvų perėjimai yra kitokie, kiekviename sluoksnyje gali tekti keisti spausdinimo medžiagą. Tokiu atveju spausdinimo laikas išauga daugybę kartų.
Pavyzdžiui, apačioje pateiktam spalvotam laiveliui, pagaminti gali prireikti beveik dviejų parų, kai tokios pačios kokybės variantas su horizontaliu spalvų išdėstymu buvo atspausdintas per kiek daugiau nei pusantros valandos.
Dėl to „Qidi“ kaltinti negalima – tokia yra dabartinių kelių spalvų 3D spausdinimo sistemų veikimo logika. Tačiau prieš įsigyjant tokį priedą būtina suprasti, kad spalvotas 3D spausdinimas dar nėra tokia paprasta ir greita technologija, kaip kartais gali pasirodyti iš gamintojų reklamų.
Tenka pripažinti, kad „Raise3D Pro 2 Plus“ ir kitų brangesnių profesionalių spausdintuvų naudojama dviejų spausdinimo galvučių sistema daugeliu atvejų yra pranašesnė. Nors tokie įrenginiai vienu metu gali dirbti tik su dvejomis spalvomis, o ne keturiomis, kaip „Qidi Box“, jų spausdinimo procesas yra žymiai greitesnis, nes išvengiama ilgo medžiagų apkeitimo vienoje galvutėje proceso.
Išvados
„Qidi Q2“ kaina siekia apie 500 eurų, o keturių spalvų medžiagų keitimo sistema „Qidi Box“ kainuoja papildomus 150 eurų. Tiems, kuriems tokia suma atrodo per didelė, gamintojas siūlo ir pigesnę alternatyvą – apie 380 eurų kainuojantį „Q2C“ modelį. Jis neturi spausdinimo ertmės šildymo sistemos ir integruotos kameros.
Didžiausią įspūdį paliko šio spausdintuvo greitis. „Qidi Q2“ sugeba plastiką spausdinti stulbinančiu tempu, todėl puikiai tiks tiems, kurie nori kuo greičiau pasiekti galutinį rezultatą. Ieškantiems kokybės, reikės sumažinti spausdinimo greitį ir skirti laiko optimalių nustatymų paieškai – gamintojas, kurdamas numatytuosius nustatymus, orientavosi į maksimalų našumą. Taip pat verta paminėti gausybę išmaniųjų funkcijų, kurios palengvina kasdienį naudojimą. Automatinis stalo kalibravimas, gerai apgalvota medžiagos keitimo sistema ir kitos pagalbinės priemonės leidžia mažiau laiko praleisti atliekant techninius reguliavimus.
Viena įdomiausių „Qidi Q2“ savybių – spausdinimo galvutė, galinti pasiekti net 370 °C temperatūrą. Tai atveria galimybę naudoti egzotiškesnes medžiagas, kurioms reikalingos aukštesnės temperatūros. Kiti tokias galimybes siūlantys modeliai dažnai kainuoja kelis kartus daugiau.
Didžiausias nusivylimas – „Qidi Box“ integracija. Ilgas prijungimo procesas, būtinybė keisti originalias spausdintuvo dalis paliko įspūdį, kad ši sistema buvo kuriama jau po paties spausdintuvo sukūrimo. Nuotaiką dar labiau apkartino, kad pirmoji testuota „Qidi Box“ buvo brokuota, o tik antroji veikė tinkamai. Taip pat galima išskirti kelis mažesnius spausdintuvo trūkumus: „Qidi Q2“ nėra pats tyliausias įrenginys, ritės laikiklis turėtų būti tvirtesnis, o dirbtinio intelekto sistema, turinti aptikti nesėkmingą spausdinimą ir jį sustabdyti, veikia ne visada.
Rinkoje galima rasti nemažai panašių alternatyvų iš didžiųjų gamintojų, tokių kaip „Prusa“, „Bambu Lab“ ar „Creality“. Mažiau žinoma „Qidi“ bando kovoti siūlydama šiek tiek žemesnę kainą. Nors tai nėra tobula alternatyva brangesniems modeliams, tačiau verta labai rimto apsvarstymo, ypač jeigu jį planuojate naudoti be „Qidi Box“.
