Kaimyninėje Latvijoje išjungus analoginę antžeminę TV kabeliniai retransliuotojai neteko bemaž trečdalio klientų. Manoma, kad taip nutiko dėl to, jog klientams buvo neteisinga informacija apie būsimus pokyčius.
„Latvijos pavyzdys rodo, kad kai žmonėms trūksta informacijos, jiems kyla neaiškumų, – sakė LKTA prezidentė Vaiva Žukienė. – Šiuo metu kabelinės televizijos atlieka socialinio antidepresanto vaidmenį. Po kiekvienos didesnės viešinimo akcijos mums tenka daug dirbti raminant klientus, ypač vyresnio amžiaus, aiškinant situaciją. Jie yra labai įtarūs ir galvoja, kad gal kažkas pasikeis ir jiems reikia kažką įsigyti.“
Trečiadienį surengtoje asociacijos spaudos konferencijoje priminta, kad bet kokios mokamos TV retransliuotojų paslaugomis besinaudojantys klientai dėl analoginės antžeminės televizijos signalo išjungimo gali būti visiškai ramūs. Televiziją matys visi, nesvarbu, ar jie naudojasi kabelinės, IPTV, palydovinės, antžeminės ar mikrobangų daugiakanalės televizijos paslaugomis.
V.Žukienė vylėsi, kad mūsų šalyje tokia situacija, kaip nutiko Latvijoje, nepasikartos.
„Pirminę klaidą padarė Susisiekimo ministerija, (viešinimo kampanijoje) išmesdama žodį „antžeminė“ televizija. Tai sudarė sąlygas kitiems TV retransliuotojams teigti, kad liks tik skaitmeninė televizija bet kuriame pavidale. Tai skelbė būtent TEO. Neva visi kiti liks prie sningančių ekranų“, – sakė LKTA prezidentė.
Asociacija siekia žmonėms išaiškinti, kad po spalio 29 dienos, kai bus išjungta analoginė antžeminė TV, kabelinių retransliuotojų klientai – net jei naudojasi analogine kabeline TV – programas ir toliau matys.
LKTA duomenimis, pastaraisiais metais kabelinės TV abonentų skaičius svyruoja „kelių procentų ribose“. Kitų šalių patirtis rodo, kad žmonių susidomėjimas tuo, kas įvyks išjungus analoginės antžeminės TV signalą, padidėja iki to likus keliems mėnesiams.
Asociacijos skaičiavimu, iki metų pabaigos visų mokamos TV retransliuotojų klientų skaičius gali išaugti 12–13 proc.
