Greitieji radijo žybsniai (FRB) – tai intensyvūs radijo bangų pliūpsniai, per kelias milisekundes galintys išspinduliuoti tiek energijos, kiek Saulė išspinduliuoja per mėnesius ar net metus. Šie paslaptingi impulsai pirmą kartą aptikti 2007 m. ir nuo tada glumina mokslininkus. Kai kurie spėliojo, kad jų kilmė gali būti nežemiška.
Žurnale „Science“ paskelbtame tyrime mokslininkai aiškino, kaip aptiko greitąjį radijo žybsnį, kilusį tuo metu, kai Visatai buvo vos apie 3 mlrd. metų.
Manoma, kad žybsnis, pavadintas FRB 20240304B, yra tolimiausias iki šiol aptiktas tokio pobūdžio reiškinys – jis daugiau nei du kartus pranoksta ankstesnį atstumo rekordą.
Mokslininkai žybsnį aptiko naudodami MeerKAT radijo teleskopą, o vėliau, pasitelkę NASA Jameso Webbo kosminį teleskopą (JWST), nustatė galaktiką, iš kurios jis kilo.
Vienas iš pagrindinių tyrimo autorių, Sidnėjaus universiteto mokslininkas dr. Themiya Nanayakkara teigė, kad tuo metu, kai susidarė šis žybsnis, „dar nebuvo nei Žemės, nei Saulės“.
Jameso Webbo kosminio teleskopo duomenys parodė, kad žybsnis kilo jaunoje, labai mažoje galaktikoje, kurioje žvaigždės formuojasi itin sparčiai, o aplinkoje yra nedaug sunkiųjų cheminių elementų, astronomijoje vadinamų metalais.
Mokslininkai kelia įvairias teorijas apie greitųjų radijo žybsnių kilmę. Viena iš jų teigia, kad šiuos žybsnius skleidžia magnetarai – neutroninės žvaigždės, pasižyminčios itin stipriu magnetiniu lauku.
„Kad ir koks mechanizmas sukelia šį radijo žybsnį, jis turi paaiškinti, kaip toks reiškinys gali vykti labai jaunose galaktikose, kuriose metalų kiekis itin mažas“, – sakė T.Nanayakkara.
Nuo 2007 m. aptikta daugiau nei 10 tūkst. greitųjų radijo žybsnių. Pasak T.Nanayakkaros, kai kurie jų kartojasi nuolat, kiti kurį laiką pasikartoja, o vėliau išnyksta. „Dar yra tokių greitųjų radijo žybsnių, kurie pasireiškia tik vieną kartą ir daugiau niekada nebepastebimi“, – teigė mokslininkas.
Kol kas neaišku, ar šis naujai aptiktas tolimas žybsnis buvo vienkartinis, ar ateityje jis pasikartos ir skleis daugiau signalų.
„Tačiau įdomiausia tai, kad norint atlikti dabartinius tyrimus, mums nebūtina žinoti, kas sukelia greituosius radijo žybsnius“, – sakė T.Nanayakkara.
