Nepaprastai mažos rudosios nykštukės šviesumas sudaro tik 0,02 proc. mūsų Saulės šviesumo. Tačiau šis spirgas generuoja šiurpios galios žybsnius, kurie prilyginami galingiausiems tūkstančius kartų didesnės Saulės žybsniams.
„Jei taip sugebėtų mūsų Saulė, ji netikėtai per akimirką taptų trigubai ryškesnė, o po to keletą valandų blėstų“, – teigė Delavero universiteto astronomas Johnas Gizis.
Jis su kolegomis keistąją žvaigždę atrado prieš dvejus metus. Jos skersmuo siekia tik 90 proc. Jupiterio skersmens, o temperatūra kaip žvaigždei yra žema (apie +2038°C). Stebėjimai NASA kosminiu teleskopu „Kepler“ atskleidė, kad maždaug kas savaitę „W1906+40“ žiebia žybsnį, kuris žvaigždę įkaitina iki +7760°C.
„Tokio žybsnio energinis ekvivalentas, jei tik teisingai apskaičiavau, būtų apie 4 mlrd. megatonų trotilo“, – tvirtina J.Gizis. Palyginimui, ant Hirošimos numestos atominės bombos galia siekė 13 kilotonų trotilo (megatona yra tūkstantis kilotonų).
Astronomai įsitikinę, kad „W1906+40“ stebėjimai sudarys sąlygas geriau suprasti žvaigždžių (o ypač – mūsų Saulės) žybsnių fenomeną. Be to, stebėjimai gali padėti atsakyti į klausimą, ar tikėtinos rudųjų nykštukių sistemos yra tinkamos gyvybei.
„Kai kurie tvirtina, kad prie rudųjų nykštukių iš principo galėtų būti sąlygos, tinkamos gyvybę turinčiai planetai, nors asmeniškai man tokia idėja atrodo gerokai per drąsi, – pasakoja žvaigždę atradęs astronomas. – Visų pirma, dėl šių supergalingų žybsnių, kuriuos generuoja rudoji nykštukė. Tiesa, kad ši idėja būtų visiškai paneigta, reikia atlikti tikslesnius skaičiavimus.“
Tyrimo rezultatai bus publikuoti kitame žurnalo „Astrophysical Journal“ numeryje.
