Tokią informaciją patvirtino dvi nepriklausomos mokslininkų grupės.
Jų tyrimų ataskaitose nurodoma, kad aplink nykštukinę žvaigždę egzoplanetos skrieja arčiau nei mūsiškėje Saulės sistemoje. Tankioji sistema yra už maždaug 2,5 tūkst. šviesmečių nuo Žemės.
Atradimą patvirtino dvi astronomų komandos: vieną sudarė Europos šalių mokslininkai, kitą – savanoriai, kurie tyrimą atliko naudodamiesi tinklalapio „Planet Hunters“ duomenimis. Abi komandos savo tyrimų išvadas pateikė moksliniam žurnalui „Astronomical Journal“.
Tam tikra prasme tai atrodo panašu į mūsų Saulės sistemą, su mažesnėmis planetomis arčiau žvaigždės ir didžiosiomis planetomis toliau, – sako R.Simpsonas.
„Planet Hunters“ interneto svetainė buvo sukurta tam, kad kosmoso atradimais besidomintys astronomijos mėgėjai galėtų tikrinti NASA kosminio teleskopo „Kepler“ surinktus duomenis. Pastarojo paskirtis ir buvo ieškoti egzoplanetų. Šįmet kosminis teleskopas sugedo, bet jo surinktų duomenų tikrinimas, manoma, užtruks dar bent keletą metų.
Egzoplanetas dažniausiai „išduoda“ nežymūs žvaigždžių ryškumo sumažėjimai vykstant jų tranzitui.
„Tai yra pirma septynių planetų sistema, atrasta „Kepler“ teleskopu, naudojant tranzito metodą. Mes manome, kad informacija yra labai patikima“, – sako Chrisas Lintottas iš Oksfordo universiteto, kuris prisidėjo prie „Planet Hunters“ tyrimo.
Manoma, kad aplink žvaigždę skrieja du maždaug Žemės dydžio pasauliai, trys „super Žemės“ ir du dar didesni kūnai.
„Tam tikra prasme tai atrodo panašu į mūsų Saulės sistemą, su mažesnėmis planetomis arčiau žvaigždės ir didžiosiomis planetomis toliau. O taip būna ne visada“, – sako kitas tyrimo bendraautorius Robertas Simpsonas, taip pat iš Oksfordo universiteto. Tiesa, nykštukinės žvaigždės sistemoje visos planetos yra gerokai labiau susigrūdusios – manoma, kad visos jos nuo savojo šviesulio nutolusios ne daugiau nei Žemės orbita aplink Saulę.
„Tai yra viena iš priežasčių, kodėl tas egzoplanetas buvo lengva pamatyti – nes kuo arčiau jos savosios žvaigždės, tuo dažniau aplink ją apskrieja“, – pastebi R.Simpsonas.
