Iki šiol visi vaikų kepenų vėžio atvejai buvo priskiriami dažnesniam hepatocelulinės karcinomos (HCC) tipui arba retesniam kepenų ląstelių navikui, vadinamam hepatoblastoma (HB), teigia Bayloro medicinos koledžo (JAV) mokslininkai.
HB ir HCC rezultatai ir gydymo galimybės labai skiriasi, o daugumos HB atvejų gydymo rezultatai yra palankūs po chemoterapijos ir rezekcijos derinio.
Nors vaikų vėžio atvejų klasifikavimas gali pagerinti terapijos parinkimą ir pacientų gydymo rezultatus, tyrėjai teigia, kad tai gali būti ypač sudėtinga, jei navikas turi mišrių HB ir HCC požymių.
Naujajame vieno centro tyrime, neseniai paskelbtame žurnale „Journal of Hepatology“, mokslininkai, naudodami molekulinės analizės metodus, įvertino pacientų navikų profilius, įskaitant jų genetinę sudėtį ir genų aktyvumą, ir nustatė atvejų, kurie nepatenka į hepatoblastomos (HB) ar hepatocelulinės karcinomos (HCC) klasifikacijas, praneša „Independent“.
Jie nustatė, kad šie navikai pasižymi ir HB, ir HCC būdingomis savybėmis, todėl dabar juos suklasifikavo kaip hepatoblastomas su hepatocelulinės karcinomos požymiais (HBC).
Pasak tyrėjų, HBC paprastai būna atsparesni standartinei chemoterapijai, be to, jų rezultatai būna prasti, jei jie negydomi agresyvesniais chirurginiais metodais, įskaitant transplantaciją.
Tyrime mokslininkai siūlo naują HBC stratifikavimo metodą, kuris gali padėti sukurti specializuotą gydymą.
„Mūsų išvados pabrėžia molekulinių tyrimų svarbą siekiant tiksliai klasifikuoti šiuos navikus, kad būtų galima optimizuoti gydymo rekomendacijas pirminės diagnozės nustatymo metu“, – teigė straipsnio autorė Dolores Lopez-Terrada.
Tyrėjų teigimu, šios išvados pabrėžia molekulinių tyrimų ir ankstyvosios terapinės intervencijos svarbą diagnozuojant ir gydant agresyvaus nenormalaus audinio augimo atvejus vaikams.
