Mokslininkai pranešė atradę didžiausių kada nors Marse aptiktų organinių molekulių.
Šios ilgos grandinės, sudarytos iš vandenilio ir anglies, gali būti riebalų rūgščių, kurios dažnai susidaro vykstant biologiniams procesams, fragmentai.
Žurnale „Astrobiology“ paskelbtame straipsnyje tyrėjai analizavo daugybę būdų, kaip galėjo susidaryti šios organinės molekulės.
Naudodami matematinį modeliavimą, marsaeigio „Curiosity“ informaciją ir naujausių radiolizės eksperimentų, kuriais vertinama, kaip molekules sunaikina radiaciją, duomenis, tyrėjai atsuko laikrodį milijardais metų atgal, kad galėtų padaryti prielaidą, koks gausus molekulių kiekis galėjo būti, kai jos pirmą kartą nusėdo.
Nežemiškos gyvybės įrodymas?
Aptariamos organinės molekulės vadinamos alkanais. Alkanas yra organinis junginys, sudarytas tik iš anglies ir vandenilio atomų.
Alkanų cheminei šeimai priklauso etanas, metanas, propanas ir butanas, nors šios grandinės yra daug trumpesnės.
12 ar daugiau anglies atomų turinčios alkanų grandinės dažniau susidaro biologinių procesų metu.
Šios molekulės yra įterptos į Kumberlando molio uolieną – smulkiagrūdę uolieną, esančią senovinio Marso ežero, vadinamo Jelounaifo įlanka, dugne.
„Curiosity“ pirmą kartą į šį akmenį gręžė 2013 m. ir nuo to laiko atliko įvairius tyrimus, naudodama savo chemijos laboratoriją.
Vis dėlto tyrėjai organines molekules atrado tik maždaug prieš metus, kai ieškodami aminorūgščių mėginį pakaitino iki 1100 laipsnių Celsijaus.
Tačiau vietoj baltymų statybinių blokų jie aptiko didžiausių kada nors Marse atrastų organinių molekulių pėdsakų.
Tyrėjai neatmeta galimybės, kad kai kurios organinės medžiagos susiformavo Marso hidroterminėse sistemose ir į paviršių buvo perneštos organinėmis medžiagomis turtingu skysčiu.
Vis dėl to tai nereiškia, kad mokslininkai rado galutinių gyvybės Marse įrodymų, perspėjo NASA komanda.
