Nustatyta, kad populiarų turinį nelegaliai besisiunčiantys internautai užfiksuojami vidutiniškai per tris valandas. Trejus metus tyrimą vykdžiusi komanda teigia buvusi nustebinta stebėjimo masto.
Naudojant „torrent“ failus galima atsisiųsti turinį – filmus, muziką, žaidimus ir kt. – iš kitų vartotojų. Universiteto mokslininkai sukūrė programą, kuri apsimetė „torrent“ klientu ir stebėjo visus prisijungimus.
Sukaupti duomenys atskleidė, kad stebimi visi failų dalintojai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra naujokai, ar nuolatiniai pažeidėjai. „Neprivalai būti aktyviu piratu. Ir vieną filmą atsisiuntęs asmuo bus užfiksuotas, – sakė tyrimui vadovavęs Tomas Chothia. – Jei siunčiamas turinys yra tarp 100 populiariausių, jo siuntėjai bus užfiksuoti per kelias valandas.“
Mažiau populiaraus turinio siuntėjai taip pat yra stebimi, tačiau ne taip dažnai.
Paaiškėjo, kad interneto piratus stebi apie 10 skirtingų kompanijų. Tai – autorių teisių savininkus atstovaujančios organizacijos, saugumo kompanijos ir net kitos tyrimų laboratorijos.
Tačiau maždaug pusę jų buvo sudėtinga identifikuoti, kadangi kompanijos naudojo trečiųjų šalių paslaugas. Kodėl jos renka šiuos duomenis, lieka neaišku.
„Daug kompanijų tiesiog kaupia duomenis. Tokį stebėjimą vykdyti yra nesudėtinga, duomenys yra lengvai gaunami, taigi jie mano, kad gali juos rinkti, nes tai gali praversti ateityje“, – samprotavo T.Chothia.
Be to, paaiškėjo, kad vadinamieji blokavimo sąrašai (angl. blocklist), kuriuos dalis interneto piratų naudoja kad užkirstų kelią stebėtojams prisijungti prie jų kompiuterių, nėra labai naudingi. „Didelės dalies stebėtojų nebuvo šiuose sąrašuose, taigi šis metodas nėra labai naudingas“, – sakė T.Chothia.
Kai kurie autorių teisių savininkai Europoje ir JAV renka interneto piratų IP adresus, o kreipęsi į teismus bando išsireikalauti, kad interneto tiekėjai atskleistų asmenis, kurie jais naudojasi. Tuomet jiems siūloma susimokėti kompensaciją už padarytą žalą, antraip grasinama kreiptis į teismą.
Visgi teisininkai abejoja, ar šie duomenys būtų pakankami apkaltinti žmogų autoriaus teisių pažeidimu, kadangi IP adresas identifikuoja tik interneto prieigos tašką, o ne asmenį, kuris naudojosi kompiuteriu.
