Sekite 15min Google
Vienais atvejais žalingą turinį sąmoningai paskleidžia žmogus, kitais tikrovės neatitinkančią informaciją pateikia pati DI sistema. Kuo šios situacijos skiriasi teisiniu požiūriu ir kaip tokiais atvejais gintis, aiškina advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota teisininkė, advokatė Lina Urbanavičienė.
Pakenkti reputacijai internete tapo paprasčiau
„Reputacijos pažeidimai nėra naujas reiškinys. Tikrovės neatitinkanti informacija apie žmogų ar įmonę ir anksčiau galėjo būti paskleidžiama laiškais verslo partneriams, viešuose pasisakymuose ar žiniasklaidoje. Tačiau skaitmeninės technologijos gerokai išplėtė tokio turinio kūrimo ir platinimo galimybes“, – pažymi „Cobalt“ Ginčų sprendimo ir arbitražo praktikos grupės asocijuota teisininkė L.Urbanavičienė.
DI įrankiai per kelias minutes gali sugeneruoti melagingą tekstą, pašiepiantį vaizdą, pakeisti nuotrauką ar sukurti tikroviškai atrodantį netikrą vaizdo ar garso įrašą, o socialiniai tinklai leidžia tokį turinį akimirksniu paskleisti didelei auditorijai.
Reputacijai pakenkti gali ir kur kas paprastesnis turinys – nepagrįsti kaltinimai komentaruose, įrašuose ar atsiliepimuose. Internete žmonės dažnai komunikuoja impulsyviau, todėl kategoriški teiginiai apie kitą žmogų ar įmonę paskelbiami neturint jiems pagrįsti pakankamų faktų. Prie jų sklaidos prisideda ir socialinių tinklų algoritmai, kurie dažnai labiau išryškina stiprias emocijas – pasipiktinimą, nuostabą ar pyktį – keliantį turinį.
Tokie reputacijos pažeidimai, pasak teisininkės, neretai būna sąmoningi – jais gali būti siekiama pakenkti dėl asmeninio konflikto ar verslo konkurencijos. Tokiu atveju žalingą informaciją sukuria ar paskleidžia konkretus asmuo. Tačiau skaitmeninėje erdvėje atsirado ir kitokia rizika – kai tikrovės neatitinkančią informaciją DI sistema sugeneruoja be žmogaus prašymo.
Kai klaidingą informaciją sugeneruoja pats DI
Žmonės ir verslai vis dažniau informacijos apie asmenis, įmones, produktus ar paslaugas ieško ne tik tradicinėse paieškos sistemose, bet ir naudodamiesi generatyvinio DI įrankiais.
Skirtingai nei įprasta paieškos sistema, kuri vartotojui pateikia nuorodas į informacijos šaltinius, generatyvinis DI suformuoja atsakymą. Kartais jame gali atsirasti ir tikrovės neatitinkančių faktų – vadinamųjų haliucinacijų. Problema ta, kad toks atsakymas gali skambėti įtikinamai, todėl naudotojui ne visuomet paprasta suprasti, kuri jo dalis yra patikima, o kuri – ne.
Užsienyje jau būta situacijų, kai DI sugeneruota klaidinga informacija galėjo tiesiogiai pakenkti žmogaus ar įmonės reputacijai.
Pavyzdžiui, Vokietijoje buvo nagrinėtas atvejis, kai ekonominę informaciją apie įmones skelbęs portalas, automatizuotai apdorojęs oficialių šaltinių duomenis, vieną bendrovę klaidingai nurodė kaip likviduojamą. Teismas įpareigojo tokios neteisingos informacijos toliau nebeskelbti.
Norvegijoje visuomenės dėmesio sulaukė atvejis, kai „ChatGPT“, paklaustas apie konkretų žmogų, pateikė išgalvotą informaciją, esą jis buvo nuteistas už dviejų savo vaikų nužudymą. Atsakyme buvo panaudota ir tikrų duomenų apie jo šeimą bei gyvenamąją vietą, todėl melaginga informacija atrodė ypač patikima. Dėl šio atvejo buvo kreiptasi į Norvegijos duomenų apsaugos instituciją.
JAV byloje Mark Walters v. OpenAI buvo nagrinėjama situacija, kai „ChatGPT“ pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, esą radijo laidų vedėjas Markas Waltersas buvo kaltinamas lėšų pasisavinimu, nors tokie kaltinimai jam niekada nebuvo pareikšti. Byla buvo išspręsta „OpenAI“ naudai. Sprendimui reikšmės turėjo tai, kad informaciją gavęs asmuo jos nelaikė patikima, ją patikrino ir toliau nepaskleidė. Jos baigtis parodė, kad vien klaidingo DI atsakymo gali nepakakti reputacijos pažeidimui pagrįsti.
Tokios situacijos kelia naujų teisinių klausimų: kas atsako už DI sugeneruotą klaidingą informaciją ir kokiomis priemonėmis tokiu atveju galima ginti savo reputaciją?
Kada informacija laikoma reputacijos pažeidimu?
Nepriklausomai nuo to, ar tikrovės neatitinkančią ir reputaciją žeminančią informaciją paskleidžia konkretus žmogus, ar organizacija, ar ją sugeneruoja DI įrankis, nukentėjęs asmuo gali ginti pažeistas teises teisinės gynybos priemonėmis.
Fizinio asmens atveju teisė saugo jo garbę ir orumą – gerą vardą, profesinį autoritetą ir vertinimą visuomenėje. Juridinio asmens atveju ginama dalykinė reputacija, susijusi su verslo patikimumu, sąžiningumu ir rinkos dalyvių pasitikėjimu.
Tačiau ne kiekviena neigiama informacija apie asmenį reiškia reputacijos pažeidimą. Vertinant, ar asmens garbė ir orumas arba juridinio asmens dalykinė reputacija buvo pažeisti, svarbu nustatyti kelias esmines aplinkybes.
Pirma, informacija apie konkretų asmenį turi būti paskleista – tai yra, ją turi sužinoti bent vienas kitas asmuo, ne tik tas, apie kurį ji skelbiama.
Antra, informacija turi būti reputaciją menkinančio pobūdžio, t. y. tokia, kuri gali pabloginti asmens vertinimą visuomenėje, sumenkinti pasitikėjimą juo, jo profesine veikla ar verslu.
Trečia, svarbu atskirti žinią nuo nuomonės. Žinia yra teiginys apie faktus ar aplinkybes, kuriuos galima patikrinti. Pavyzdžiui, teiginys, kad bendrovė yra nemoki ar jos vadovas nuteistas už nusikaltimą, gali būti patikrintas ir įvertintas kaip teisingas arba melagingas. Jeigu paskleista žinia yra teisinga ir jos paskelbimas nepažeidžia kitų teisės normų, vien neigiamų pasekmių reputacijai atsiradimas paprastai nesudaro pagrindo konstatuoti pažeidimą.
„Nuomonė yra subjektyvus asmens vertinimas. Jai taikoma platesnė saviraiškos laisvės apsauga, tačiau tai nereiškia, kad nuomonės forma galima nevaržomai žeminti kitą žmogų ar įmonę. Vertinama, ar ji reiškiama sąžiningai, neiškraipant faktų ir turint pakankamą faktinį pagrindą“, – atkreipia dėmesį L.Urbanavičienė.
Jeigu nuomonė reiškiama nesąžiningai, neturint pakankamo faktinio pagrindo ir siekiant pažeminti kitą asmenį, atsakomybė gali kilti pagal bendrąsias civilinės deliktinės atsakomybės taisykles.
Kaip reaguoti į reputacijai žalingą turinį?
Skaitmeninėje erdvėje ypač svarbus greitis. Įrašas gali būti ištrintas ar pakeistas, todėl pirmiausia reikėtų pasirūpinti įrodymais.
„Jeigu reputacijai žalingą informaciją paskelbė žmogus ar organizacija, svarbu išsaugoti būtent paskleistą turinį – padaryti ekrano kopijas, užfiksuoti nuorodą, paskelbimo datą, paskyrą ar svetainę, kurioje informacija pasirodė, o esant galimybei – ir jos sklaidos mastą. Jeigu problema kilo dėl paties DI sugeneruoto atsakymo, svarbu užfiksuoti ir pateiktą užklausą bei visą gautą atsakymą“, – pataria L.Urbanavičienė.
Informaciją paskleidus konkrečiam asmeniui, galima kreiptis į jį patį, svetainės ar socialinio tinklo valdytoją ir prašyti informaciją pašalinti ar paneigti. Jeigu klaidingą informaciją sugeneravo DI, pirmiausia reikėtų kreiptis į DI teikėją ir paprašyti klaidingą informaciją ištaisyti, pašalinti. Priklausomai nuo konkrečios situacijos, gali tekti kreiptis ir į priežiūros institucijas ar teismą.
Civilinės teisės gynimo priemonėmis iš tikrovės neatitinkančią ir reputaciją žeminančią informaciją paskleidusio asmens gali būti reikalaujama ją paneigti ar pašalinti, taip pat atlyginti dėl pažeidimo patirtą turtinę ar neturtinę žalą.
„Reikalaujant žalos atlyginimo vien fakto, kad buvo paskleista melaginga informacija, ne visada pakanka. Svarbu pagrįsti ne tik pažeidimą, bet ir jo pasekmes. Fiziniam asmeniui tai gali būti reputacijos pablogėjimas, patirti išgyvenimai ar pasikeitęs aplinkinių vertinimas, o verslui – prarasti klientai, nutrauktos sutartys, žlugusios verslo galimybės ar papildomos išlaidos reputacijai atkurti“, – pažymi L.Urbanavičienė.
Todėl patirtai žalai įrodyti gali būti reikšmingi klientų ar partnerių laiškai, atsisakymo sudaryti sandorį aplinkybės, pardavimų duomenys ar kita informacija, padedanti nustatyti ryšį tarp paskleistos informacijos ir kilusių neigiamų padarinių. Žalą pagrindžiančius įrodymus reikėtų užfiksuoti, surinkti ir išsisaugoti dar prieš kreipiantis į teismą ar kitas institucijas.
Skaitmeninėje erdvėje reputacija gali būti pažeista labai greitai, tačiau jos atkūrimas dažnai užtrunka gerokai ilgiau. Todėl pastebėjus žalingą turinį verčiau nedelsti – kuo anksčiau užfiksuojami įrodymai ir imamasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė apriboti neigiamas pasekmes ir veiksmingai apginti savo teises.
