„Telia“ tyrimų ir įžvalgų vadovė Miglė Andrulionytė pažymi, kad didžiausios lėšos šiandien skiriamos būtent fizikos sprendimams.
Naujausi pasaulinių investicijų duomenys verčia iš naujo įvertinti DI industrijos prioritetus. DI programinės įrangos projektai vidutiniškai pritraukia 15–20 mln. JAV dolerių, infrastruktūros projektai – apie 200 mln., o robotikos srityje investicijos siekia net 350 mln. dolerių.
„Apie DI programinę įrangą kalbama daugiausiai, tačiau ji gauna santykinai mažiausią finansavimą. Tuo metu į infrastruktūrą investuoja tokie fondai kaip „Google Ventures“ ar „Viking Global“ – tai rodo ne spekuliatyvų, o strategiškai pagrįstą požiūrį į ateities technologijas“, – teigia M.Andrulionytė.
Žinoma, išsiskiria didžiosios technologijų bendrovės, tokios kaip „OpenAI“ ar „Anthropic“, kurių investicijos siekia dešimtis ar net šimtus milijardų dolerių. Tačiau ekspertė siūlo jas vertinti kaip atskirą kategoriją – šių įmonių investavimo apimtys viršija bet kokias „protingas“ sumas, įeidamos į finansų istoriją.
Šaldančių sprendimų paieška
Pasak M.Andrulionytės, viena svarbiausių DI plėtros kliūčių kyla iš fundamentalių fizikos dėsnių: augant skaičiavimo galiai, komponentai labiau kaista, o tai mažina jų efektyvumą. Tradicinės aušinimo sistemos nebesusidoroja su šiuolaikinių DI modelių mokymo poreikiais.
„Aušinimo technologijos pasiekė tokį lygį, kad kalbama apie iš esmės naują požiūrį. Įmonė „Frore Systems“, pritraukusi 400 mln. dolerių investicijų, sukūrė beventiliatorinę aušinimo sistemą, kurioje oras judinamas ultragarso bangomis. Šis sprendimas buvo pripažintas viena svarbiausių inovacijų didžiausioje pasaulyje elektronikos parodoje „CES“, – pažymi M.Andrulionytė.
Kiti sprendimai dar radikalesni: pavyzdžiui, įmonė „Accelsius“ kuria technologiją, leidžiančią aušinimo skystį nukreipti tiesiai į lusto paviršių per mikroskopinius kanalus. Nebeužtenka aušinti visą serverių patalpą – būtina tikslinė, lokali šilumos kontrolė. Ši problema tampa aktuali ir Lietuvoje – pasak M.Andrulionytės, technologijų įmonėse jau vyksta aptarimai dėl specializuotų aušinimo sprendimų.
Išbandomos fizikos ribos
Dar iki aušinimo būtina užtikrinti efektyvų duomenų tiekimą į procesorius. Todėl vis svarbesni tampa duomenų centrai.
„Duomenų centrai gali sunaudoti tiek elektros energijos, kiek dešimtys tūkstančių namų ūkių. Bendrovė „Nscale“ per septynis mėnesius pritraukė 3,7 mlrd. dolerių ir Norvegijoje įrengė duomenų centrą, aušinamą Atlanto vandenyno vandeniu. Šiandien pagrindinės kliūtys nebėra idėjų ar talentų stoka – jomis tampa fizinė infrastruktūra ir energijos prieinamumas“, – aiškina Miglė Andrulionytė.
Jos teigimu, net ir išsprendus energijos bei aušinimo klausimus, išryškėja dar viena problema – duomenų perdavimas tarp procesorių. Tradiciniai variniai kabeliai nebegali užtikrinti reikiamo našumo.
„Vėl susiduriame su fizikos ribomis, todėl vis daugiau investuojama į fotoniką – duomenų perdavimą šviesos pagalba. Pavyzdžiui, bendrovės „Lightmatter“ sukurtos sistemos leidžia perduoti duomenis šviesos greičiu ir iš esmės sumažina šilumos generavimą. Šiuo metu bent šešios įmonės kuria alternatyvas tradiciniams laidams. Tai rodo aiškią technologinę kryptį“, – sako M.Andrulionytė.
Vokietijoje – robotai bendradarbiai
Dar viena sparčiai auganti sritis – robotika. Jei ilgą laiką DI sąveika su pasauliu apsiribojo ekranais, šiandien siekiama fizinio veikimo.
„Bendrovė „Waymo“ pritraukė 16 mlrd. dolerių investicijų, o jos autonominiai automobiliai jau vykdo milijonus mokamų kelionių per mėnesį. Statistika rodo, kad jie sukelia gerokai mažiau avarijų nei žmonės. Tuo metu „Physical Intelligence“ kuria vadinamuosius pagrindinius modelius robotams, kurių rezultatas – ne tekstas, o fizinis veiksmas“, – pasakoja „Telia“ atstovė.
Europa taip pat stiprina savo pozicijas. Vokietijos „Neura Robotics“ sukūrė pirmuosius robotus, galinčius saugiai dirbti šalia žmonių be fizinių apsaugų. Italijos įmonė „Generative Bionics“ sprendžia robotų svorio problemą, siekdama sukurti kelis kartus lengvesnius modelius, nes dabartiniai robotiniai įrenginiai yra per sunkūs efektyviam naudojimui.
„Nors visuomenės dėmesys dažniausiai krypsta į DI gebėjimą kurti tekstą ar vaizdus, didžiausios investicijos nukreipiamos ten, kur sprendžiamos nematomos problemos – į technologinius apribojimus sprendžiančias sritis. Ateities technologijų lyderiai galimai bus ne tie, kurie sukurs pažangiausius algoritmus, o tie, kurie įveiks fundamentalius fizikos iššūkius“, – apibendrina Miglė Andrulionytė.
