Sekite 15min Google
Skaitmeninio autoriteto agentūra „Asteri“ atliko tyrimą: kas nutinka, kai to paties DI įrankio paklausi ne vieną, o penkis kartus? Tyrime keturiems įrankiams – „ChatGPT“, „Gemini“, „Claude“ ir „Perplexity“ – tos pačios užklausos buvo kartojamos po penkis kartus keturiose skirtingose paslaugų kategorijose. Ir būtent čia atsiskleidė tai, ko vienkartinė paieška neparodytų, rašoma „Asteri“ pranešime žiniasklaidai.
Visose 16 tyrimo serijų bent vienas iš penkių atsakymų skyrėsi. Tačiau tuo pat metu vienas plastinės chirurgijos subjektas buvo paminėtas visuose 20 tos kategorijos atsakymų, vienas saulės energetikos – 17 iš 20. „Asteri“ įkūrėja ir metodikos „Skaitmeninis autoritetas™“ autorė Joana Šaulienė sako, kad įdomiausia šiame tyrime buvo ne tai, kaip DI atsakymai keičiasi, o tai, kaip kai kurie vardai kartojosi stebėtinai stabiliai ir kuo DI savo rekomendacijas pagrindė.
Dirbtinio intelekto rekomendacija neprilygs žmogaus patirčiai
DI geba greitai surinkti ir apibendrinti didelį kiekį viešai prieinamos informacijos. Pavyzdžiui, rekomenduodamas paslaugų teikėjus jis gali remtis internete aprašyta specializacija, darbo patirtimi, kvalifikacija, licencijomis, garantijomis ar pačiu paslaugos teikimo procesu. Visa tai žmogui padeda greičiau susiaurinti paiešką.
Tačiau yra ir kita pusė – dirbtinis intelektas nėra gydęsis pas rekomenduojamą gydytoją, stebėjęs advokato darbo ar tikrinęs, kaip po kelerių metų veikia konkrečios įmonės sumontuota saulės elektrinė. Todėl įtaigiai pateiktas pasirinkimas dar nereiškia, kad buvo objektyviai palyginta reali paslaugų kokybė.
„Dalis žmonių „ChatGPT“, „Gemini“ ar kitą dirbtinio intelekto įrankį linkę matyti kaip visažinį ekspertą ir jo pateikiamą informaciją laikyti tiesa. Nors dirbtinis intelektas stengiasi pateikti vartotojui kuo tikslesnį atsakymą, jis ne visada objektyvus visų verslų atžvilgiu. Vieni verslai skiria daug dėmesio savo pozicionavimui internete, o kiti energiją sutelkia į kokybišką paslaugų teikimą realybėje, bet skaitmeninėje erdvėje beveik nefigūruoja. DI negali įvertinti to, ko pats nėra patyręs ir apie ką neturi pakankamai informacijos ar randama informacija chaotiška, nenuosekli. Reali verslo kompetencija ir tai, kiek jos pasiekia dirbtinis intelektas, nėra tas pats dalykas“, – sako J.Šaulienė.
Tas pats klausimas, keturi skirtingi rinkos vaizdai
Tyrimo metu siekiant palyginti skirtingų DI modelių atsakymų logiką ir šaltinių naudojimą buvo pasirinkti keturi plačiai naudojami dirbtinio intelekto įrankiai. Tyrime jie atstovavo skirtingam DI naudojimo pobūdžiui: „ChatGPT“ – universaliam pokalbių DI, „Gemini“ – su „Google“ ekosistema glaudžiai susietam modeliui, „Claude“ – argumentavimu ir atsargumo išlygomis pasižyminčiam įrankiui, o „Perplexity“ – paieška ir šaltiniais paremtiems atsakymams.
Duomenys rinkti 2026 m. liepos 29 d.–rugpjūčio 5 d. Lietuvoje, lietuvių kalba. Visas tyrimas viešai paskelbtas rugsėjo 19 d. Tai aprašomasis stebėjimo tyrimas – jis parodo šios 80 atsakymų imties dėsningumus, o ne visos rinkos reitingą.
Visų jų buvo prašoma rekomenduoti saulės energetikos įmones, darbo teisės specialistus, masažo paslaugas ir plastinės chirurgijos specialistus tam tikrose situacijose – norint saulės elektrinės namuose, pagalbos dėl neteisėto atleidimo, nugaros ir pečių masažo bei „mommy makeover“ operacijos.
Iš viso buvo išanalizuota 80 atsakymų, kiekvieną pakartojimą pradedant naujame laikiname pokalbyje. Net ir tiems patiems vardams kartojantis, jų vieta sąraše, pateikimo kontekstas ir pasirinkimo argumentai skyrėsi. Darbo teisės kategorijoje skirtumas tarp įrankių buvo ypač ryškus: tas pats vardas „Claude“ ir „Perplexity“ atsakymuose pasirodė po 5 kartus iš 5, „Gemini“ – kartą, o „ChatGPT“ – nė karto.
Skyrėsi ir pačių atsakymų forma: vieni įrankiai akcentavo konkrečius specialistus, kiti – įmones ar paslaugų platformas. Įdomu tai, kad būtent „Claude“ dažniau nei kiti įrankiai pateikė atsargumo išlygų ir vengė išrinkti vieną geriausią variantą. Vis dėlto jo atsakymuose taip pat buvo nurodyti konkretūs specialistai, įmonės ar paieškos platformos.
„Verslui vienas gražus paminėjimas DI atsakyme dar nieko neįrodo. Įdomumas prasideda kartojant tą patį klausimą: ar vardas grįžta, ar jį mato kiti įrankiai ir kuo jie pagrindžia savo pasirinkimą. Tada jau matome ne vieną sėkmingą atsakymą, o verslo poziciją DI pasirinkimų lauke“, – sako J.Šaulienė.
Geriausias ar tiesiog geriausiai matomas?
Vienas sudėtingiausių klausimų – kaip vartotojas supranta pačią DI rekomendaciją. Gavę kelių gydytojų, teisininkų ar įmonių sąrašą, galime manyti, kad įrankis atrinko geriausius variantus. Tačiau DI mato tiek verslo, kiek apie jį turi prieinamos informacijos. Atsakymo gylis gali priklausyti ir nuo pasirinkto modelio, jo versijos, paieškos galimybių bei pateiktos užklausos tikslumo.
Atsakymuose dažniausiai kartojosi patirties, specializacijos, atsiliepimų, veiklos masto, paslaugos proceso ir kvalifikacijos argumentai, tačiau jų derinys keitėsi pagal paslaugų kategoriją, todėl „geriausio pasirinkimo“ sąvoka tampa reliatyvi. Patirtis arba veiklos trukmė paminėta 48 iš 80 atsakymų, specializacija arba atitiktis – 44, atsiliepimai ar reitingai – 23. Kaina – 10, garantijos – 8. Šie skaičiai rodo, kaip dažnai argumentas pasirodė atsakymuose, o ne jo svarbą DI sprendimui.
„Tai nereiškia, kad DI rekomenduojami specialistai nėra verti dėmesio. Problema kita – vartotojas nemato, kas apskritai pateko į palyginimą ir kas liko už jo ribų. Už jo gali likti ir labai stiprūs specialistai, apie kuriuos DI neturi pakankamai aiškios informacijos. Kitaip tariant – geriausias, bet lyginant su kuo?“, – pabrėžia J.Šaulienė.
DI pateikė šaltinį. Ar dabar atsakymas jau patikimas?
Pasitikėjimą dirbtinio intelekto atsakymu sustiprina ir pateikiami šaltiniai, todėl vartotojui gali susidaryti įspūdis, kad greta gydytojo, advokato ar įmonės pavadinimo esanti nuoroda reiškia nepriklausomą patvirtinimą. Vis dėlto svarbu įvertinti, kur ta nuoroda veda ir kokio pobūdžio informacija ja remiamasi, nes šaltinių neutralumo laipsnis gali skirtis.
„Asteri“ DI rekomendacijų stebėjimo tyrime aiškiai pažymėti šaltiniai buvo 62 iš 80 atsakymų. „ChatGPT“ ir „Perplexity“ juos nurodė visuose 20 iš 20 atsakymų, „Gemini“ – 17 iš 20, o „Claude“ – 5 iš 20. Tai rodo ryškų šaltinių pateikimo skirtumą tarp įrankių, bet ne pačių šaltinių kokybę ar nepriklausomumą.
Tyrimo rezultatuose matyti, kad didelė dalis DI atsakymuose pateikiamų nuorodų veda į pačių verslų interneto svetaines, katalogus ar rezervavimo platformas, kurių turinį bent dalinai gali formuoti pats prekių ženklas. Kartojosi ir vieši profiliai bei atsiliepimų platformos, oficialūs ar profesiniai šaltiniai buvo retesni, o aiškiai nepriklausomi palyginimai – reti.
Vien tai, kad šaltinis nurodytas, dar nereiškia, kad galutinė DI išvada tiesiogiai parašyta būtent jame. DI gali ją suformuoti jungdamas informaciją iš kelių vietų, o jei ji nenuosekli ar prieštaringa, klaida gali atsirasti jau pačios sintezės metu. Svarbu pačiam peržiūrėti, kas informaciją paskelbė, kada ji atnaujinta ir kokį konkretų faktą ji pagrindžia, nes tokios formuluotės kaip „geriausias“ ar „patikimiausias“ dažnai remiasi pačių verslų komunikacija.
Kaip teisingai naudoti dirbtinio intelekto rekomendacijas?
„Dirbtinio intelekto rekomendacija naudingiausia tada, kai ji padeda pradėti paiešką, o ne ją užbaigia“, – pataria J.Šaulienė. Kitaip tariant, DI gali greitai pateikti galimų pasirinkimų sąrašą ir palengvinti pirminę atranką, tačiau atsakymas neturėtų tapti galutiniu sprendimu.
Kai skirtingų įrankių atsakymai nesutampa, verta juos palyginti ir patikrinti, kuo jie remiasi. Renkantis gydytoją, teisininką ar kitą svarbią paslaugą, būtina vertinti kvalifikaciją, patirtį ir realius darbų pavyzdžius, o prireikus – informaciją pasitikrinti ir gyvai, pavyzdžiui, konsultacijoje. DI yra tarsi tarpininkas, kuris apdoroja viešai prieinamą informaciją, bet nevertina realios paslaugų kokybės.
DI rekomenduoja jūsų verslą, prekių ženklą ar jūsų žmogų?
DI gali matyti žmogų ir organizaciją kaip du atskirus rekomendacijos subjektus. Eksperto matomumas savaime nepersikelia įmonei, o įmonės – ekspertui. Verslui čia lieka nepatogus klausimas: DI mato jūsų prekių ženklą, jo ekspertą ar abu?
Tyrime atsirado verslui įdomus niuansas: vienoje darbo teisės ekosistemoje konkretus ekspertas buvo paminėtas 10 kartų, o su juo susijusi organizacija – tik kartą. Tai vienas atvejis, ne taisyklė, tačiau jis parodo svarbų dalyką – eksperto ir organizacijos matomumas DI atsakymuose nebūtinai sutampa. Vieno matomumas nėra automatinė kito garantija.
Verslui todėl verta žiūrėti ne tik į tai, ar jis apskritai paminimas. Svarbu, ką DI iš tiesų rekomenduoja – įmonę, ekspertą ar abu – ir ar tas vaizdas kartojasi skirtinguose atsakymuose.
Taigi, naudojate dirbtinį intelektą gydytojo, teisininko ar kito eksperto paieškai?
„Čia ypač tinka sena taisyklė – pasitikėk, bet patikrink. Jei DI ieškote paslaugų teikėjo, eksperto, pardavėjo, neužtenka vieno atsakymo: paklauskite dar kartą, pažiūrėkite, kas kartojasi ir kuo pasirinkimas pagrįstas. O verslui klausimas atvirkščias – jei norite būti tarp tų, kuriuos DI rekomenduoja, neužtenka būti geriems realybėje. Skaitmeninėje erdvėje turi būti aišku, kas jūs esate, kuo stiprūs ir kuo tai galima pagrįsti. Kitaip net labai gera reputacija gali likti žmonių galvose ir taip ir neatsirasti DI atsakyme“, – apibendrina J.Šaulienė.
