Sekite 15min Google
Jums paskambina iš banko ir praneša apie įtartiną veiklą jūsų sąskaitoje. Skambinantis žmogus pasako jūsų vardą, adresą ir gimimo datą, todėl nekyla abejonių – atrodo, kad tikrai kalbate su banko darbuotoju.
Tačiau iš tiesų kitame laido gale gali būti nusikaltėliai, kurie jūsų gimimo datą kartu su kitais asmeniniais duomenimis panaudojo tam, kad įtikintų jus esantys tie, kuo dedasi.
Žmonių gimimo datos dažnai saugomos interneto paskyrose, nes jų prašoma registruojantis parduotuvėse, lojalumo programose, naujienlaiškiuose ar internetiniuose konkursuose. Per neseniai įvykdytą internetinės prekybos bendrovės „Asos“ duomenų nutekėjimą tarp sukčių pasisavintos informacijos buvo ir klientų gimimo datos.
Dabar kibernetinio saugumo specialistai ragina žmones vengti nurodyti savo tikrąją gimimo datą arba, jei įmanoma, įrašyti išgalvotą. Taip internete lieka mažiau asmeninės informacijos ir nusikaltėliams tampa sunkiau tarsi dėlionę surinkti išsamų žmogaus profilį.
Viena gimimo data nėra labai vertinga
Kibernetinio saugumo bendrovės ESET konsultantas Jake'as Moore'as sako, kad per įsilaužimus surinkta informacija gali būti parduodama ir vėliau naudojama sukčių – tiek siekiant įgyti žmogaus pasitikėjimą, tiek apsimetant pačiu nukentėjusiuoju.
„Vien gimimo data nusikaltėliams nėra itin vertinga, tačiau kartu su kita informacija, pavyzdžiui, vardu, pavarde ir telefono numeriu, ji gali padėti vykdyti tapatybės vagystę“, – teigia jis.
Žvalgybos bendrovėje „WhoisXML API“ sukčiavimo atvejus tiriantis Alexandre'as François neseniai išanalizavo 14 mažmenininkų registracijos sistemas. Aštuoni iš jų kuriant paskyrą prašė nurodyti gimimo datą.
Pasak jo, pačios parduotuvės gali būti nelabai suinteresuotos atsisakyti šio laukelio, nes visa gimimo data leidžia sužinoti kliento amžių, o tokia informacija naudinga rinkodarai ir reklamos taikymui.
Nutekinti duomenys gali būti panaudoti ne iš karto
Apie duomenų nutekėjimą žmogus gali sužinoti iš žiniasklaidos arba gauti pranešimą iš bendrovės, kurios sistemos buvo nulaužtos.
Tačiau tai, kaip pavogti duomenys bus panaudoti, priklauso nuo to, į kieno rankas jie pateks.
Saugumo ekspertė Serpil Hall iš „Datos Insights“ aiškina, kad jei įsilaužiama į mažmenininko sistemas, o klientų duomenys vėliau atsiduria tamsiajame internete, jie gali būti panaudoti kuriant gerokai įtikinamesnius sukčiavimo laiškus.
Programišiai taip pat gali mėginti pasinaudoti šia informacija kreipdamiesi į bendrovių klientų aptarnavimo tarnybas ir apsimesdami tikruoju klientu.
Svarbu ir tai, kad sukčiavimo ataka nebūtinai prasideda iškart po duomenų nutekėjimo.
„Procesas paprastai vyksta taip: iš prekybininko duomenų nutekėjimo gaunamas vardas, gimimo data, elektroninio pašto adresas ir gyvenamosios vietos adresas. Kiti nutekinti duomenys papildo profilį prisijungimo duomenimis, telefono numeriais ir kitais identifikatoriais. Viešai prieinama informacija – socialinių tinklų profiliai, darbovietė, informacija apie giminaičius – suteikia dar daugiau konteksto“, – aiškina S.Hall.
Galutinis rezultatas – daug išsamesnis žmogaus tapatybės profilis, kuriame yra daugiau identifikavimo požymių ir kuris leidžia nusikaltėliams daug patikimiau susieti skirtingus duomenų šaltinius su tuo pačiu žmogumi.
Ką galima padaryti?
Specialistai pirmiausia pataria atsargiai vertinti bet kokį netikėtą skambutį ar žinutę – net jei susisiekęs žmogus, atrodytų, žino daugybę jūsų asmeninių duomenų.
„Mažos rizikos interneto svetainėse naudojant kitokią gimimo datą galima sumažinti savo duomenų pažeidžiamumą, tačiau dar geriau apskritai nepildyti asmeninės informacijos laukelių, jeigu jie nėra privalomi“, – sako J.Moore'as.
Jo teigimu, apsiperkant internete verta naudoti ir atskirą elektroninio pašto adresą.
„Jeigu toks el. paštas patektų į duomenų nutekėjimą, galėtumėte jo tiesiog atsisakyti ir pradėti iš naujo“, – aiškina ekspertas.
A.François pabrėžia, kad įprastai internetinei parduotuvei realiai reikia tik jūsų mokėjimo kortelės duomenų ir pristatymo adreso.
Kai kuriais atvejais, žinoma, gali tekti patvirtinti amžių, pavyzdžiui, perkant prekes, kurioms taikomi amžiaus apribojimai.
Kur tikrą gimimo datą nurodyti būtina?
Pasak A.François, tikrą gimimo datą ir tikrą vardą bei pavardę būtina pateikti tik tais atvejais, kai ši informacija tikrinama pagal oficialius registrus ir naudojama asmens tapatybei patvirtinti.
Tai gali būti bankai ir kredito įstaigos, mokesčių administratorius, vairuotojo pažymėjimus ar pasus išduodančios institucijos, teisės dirbti patikros ar policijos procedūros.
„Tokiose sistemose gimimo data veikia kaip identifikavimo raktas. Parduotuvė nėra viena iš tokių sistemų“, – sako jis.
Geriausia, jei įmanoma, gimimo datos laukelį apskritai palikti tuščią.
Jeigu svetainė to neleidžia, A.François siūlo visose interneto parduotuvėse naudoti tą pačią alternatyvią datą – pavyzdžiui, pirmąją savo gimimo mėnesio dieną.
Taip būtų lengviau ją prisiminti, tačiau tikroji gimimo data liktų neatskleista.
