Sekite 15min Google
„Stulbina ne tik šių grėsmių mastas, bet ir tai, kad žmonija vis dar gali imtis veiksmų“, – sako Vašingtono universiteto gydytojas ir sveikatos ekonomistas Christopheris JL Murray, vienas komisijos pirmininkų.
Tyrėjai modeliavo, kiek mirčių ir neįgalumo būtų galima išvengti nuo 2025 iki 2100 metų, naudodami DALY rodiklį – jis parodo dėl ankstyvos mirties, ligos ar negalios prarastus sveiko gyvenimo metus.
Dvi grėsmės gali lemti žmonijos išnykimą
Iš visų pavojų mokslininkai išskyrė dvi grėsmes, kurios, nors ir laikomos mažai tikėtinomis, turi „žmonijos išnykimo potencialą“.
Tai piktybinis dirbtinis intelektas, įskaitant galimybę pasitelkti DI naujiems biologiniams ginklams kurti, ir branduolinis konfliktas bei jo sukeltas badas.
Kitos teoriškai žmonijos išnykimą galinčios sukelti grėsmės, pavyzdžiui, asteroidų smūgiai ar supervulkanų išsiveržimai, į vertinimą neįtrauktos dėl itin mažos jų tikimybės šiame amžiuje. „Veidrodinės gyvybės“ sukūrimas taip pat nevertintas, nes tokia gyvybės forma dar nėra sukurta, o jos galimos pasekmės kol kas sunkiai įvertinamos.
15 kitų grėsmių
Be šių dviejų išskirtinių scenarijų mokslininkai nustatė dar 15 didelių katastrofinių grėsmių, kurių kiekviena iki 2100 metų gali lemti daugiau nei 1 mlrd. išvengiamų DALY.
Į sąrašą pateko:
-
oro tarša;
-
atsparumas antimikrobinėms medžiagoms;
-
vaikų nepakankama mityba;
-
klimato kaita;
-
tarptautinės sveikatos paramos finansavimo žlugimas;
-
kariniai konfliktai;
-
didelis alkoholio vartojimas;
-
aukštas kraujospūdis;
-
pajamų nelygybė;
-
žemas išsilavinimo lygis;
-
natūraliai kylančios pandemijos;
-
nutukimas;
-
prasta psichikos sveikata;
-
rūkymas;
-
nesveikas senėjimas.
Didžiausią potencialiai išvengiamą sveikatos naštą mokslininkai nustatė dėl nutukimo. Blogiausio ir geriausio scenarijaus skirtumas iki 2100 metų siekia apie 23,1 mlrd. DALY – tai prilygsta maždaug 46 COVID-19 pandemijoms.
Po nutukimo didžiausia išvengiama našta siejama su žemu išsilavinimo lygiu ir pajamų nelygybe. Didesnis išsilavinimas, anot tyrėjų, galėtų gerinti visuomenės sveikatą ir kartu lėtinti gyventojų skaičiaus augimą.
Pagal pagrindinę tyrėjų prognozę, bendra pasaulinė ligų ir traumų našta 2025–2100 metais sieks apie 246 mlrd. DALY, arba maždaug 500 COVID-19 pandemijų. Tačiau šių skaičių negalima tiesiog sudėti, nes skirtingos grėsmės ir jų pasekmės tarpusavyje persidengia.
Reikia spręsti problemas kartu
Mokslininkai pabrėžia, kad daugelis šių grėsmių yra glaudžiai susijusios, todėl jų negalima spręsti atskirai. Tam reikalingas ilgalaikis ir įvairias sritis apimantis požiūris.
Komisija pateikė tris pagrindines rekomendacijas: vyriausybės turėtų kurti ir finansuoti krizėms pasirengusias sveikatos sistemas, smarkiai didinti investicijas į proveržio inovacijas sveikatos, klimato ir technologijų srityse bei sukurti nuolat atnaujinamą XXI amžiaus pasaulinių grėsmių sveikatai stebėsenos sistemą.
„Svarbiausias šios komisijos indėlis – pasaulinės sveikatos problematiką perkelti už atskirų grėsmių ribų“, – rašo „The Lancet“ redaktoriai.
Anot jų, realybė nemaloni: grėsmių yra daug, jos sudėtingos ir tarpusavyje susijusios. Todėl norint apsaugoti žmonijos ateitį būtina daug plačiau vertinti, kur slypi didžiausi pavojai.
Tyrimas paskelbtas žurnale „The Lancet“.
