XVIII amžiaus Augustinų vienuolyne, pačiame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukto Vilniaus senamiesčio centre, įsikūręs EHU yra išskirtinė aukštojo mokslo institucija. Po Sovietų Sąjungos žlugimo įsteigtas universitetas buvo vienas pirmųjų privačių universitetų Baltarusijoje, pasiūliusių vakarietiško modelio studijas, grindžiamas laisvųjų menų ir humanitarinių mokslų principais.
Nuo Minsko iki Vilniaus: universitetas tremtyje
2004 metais Baltarusijos valdžiai panaikinus universiteto licenciją, jo veikla gimtojoje šalyje buvo nutraukta. Tačiau institucija neišnyko – priėmusi kaimyninės Lietuvos pasiūlymą, ji tais pačiais metais persikėlė į Vilnių ir čia tęsė savo akademinę misiją.
Europos Sąjungos, Šiaurės šalių ir įvairių tarptautinių fondų remiamas EHU tapo akademiniu tiltu tarp Baltarusijos ir Europos. Kasmet čia studijuoja šimtai baltarusių studentų, siekiančių įgyti laisvą, šiuolaikišką ir pliuralizmu grindžiamą išsilavinimą.
Gyvas ir Europai atviras universitetas
Šiandien EHU siūlo devynias bakalauro, šešias magistrantūros ir vieną doktorantūros studijų programą. Jos apima įvairias sritis – nuo socialinių ir humanitarinių mokslų iki menų.
2024–2025 mokslo metais universiteto bendruomenę papildė daugiau kaip 300 naujų studentų iš maždaug dvidešimties šalių. EHU save pristato kaip Rytų ir Vakarų susitikimo vietą, kurioje skatinamas tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas tarp skirtingų tautų. Ši misija ypač aktuali dabartiniame geopolitiniame kontekste.
Kultūrinio tęstinumo simbolis
EHU yra daugiau nei aukštoji mokykla. Tai nepriklausomo baltarusių intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo tęstinumo simbolis.
Vilniuje, kuris jau XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje buvo svarbus baltarusių kultūrinio atgimimo centras, universitetas tęsia akademinės laisvės, atvirumo ir kritinio mąstymo tradiciją. Jo istorija primena, kad net ir iš gimtosios šalies išstumtos žinios bei kultūra gali išlikti, rasti naują erdvę ir būti perduodamos kitoms kartoms.