„Iš tikrųjų galima matyti didžiąją Mėnulio dalį, – entuziastingai sakė jis, įgulai stebint į paviršių krentančius meteoritus. – Keisčiausia yra tai, kad gali matyti tiek daug paviršiaus detalių.“
Ši patirtis – galimybė iš arti stebėti tokį svetimą kraštovaizdį, kai saulė ties horizontu išryškina nepažįstamos vietovės slėnius ir viršūnes – įgulai dar kartą priminė, kuo išskirtinė yra mūsų planeta.
-
Istorinį žmonijos rekordą pasiekę „Artemis II“ išvydo tai, ko kiti nemato: parodė tolimąją Mėnulio pusę
-
„Artemis II“ nesibaigė, o mitų jau yra: kas įamžino erdvėlaivį ir kiti internautų „atradimai“
-
Fizikas: „Artemis II“ išbandomas lazerinis ryšys – svarbus Mėnulio bazėms ateityje
-
„Nutella“ kosmose: netikėtas kadras iš „Artemis II“ tapo interneto sensacija
Atkūrus ryšį su Žeme ir vėl išvydus švytintį mėlyną rutulį, Christina Koch žavėjosi skrydžiu aplink Mėnulį, tačiau pabrėžė ir tai, kas laukia namuose.
„Mes tyrinėsime. Kursime laivus. Sugrįšime dar kartą. Statysime mokslines bazes, – sakė ji. – Įkvėpsime, bet galiausiai visada rinksimės Žemę. Visada rinksimės vieni kitus.“
Astronautų susižavėjimas ir ilgesys Žemei atspindi ilgametę tendenciją: kosmoso tyrinėtojai, pažvelgę į mūsų planetą iš šalies, ją ima vertinti naujai.
Šis reiškinys vadinamas „apžvalgos efektu“ (angl. overview effect) – terminą 1987 m. pasiūlė mokslo autorius ir filosofas Frankas White'as. Jis apibūdina mąstymo pasikeitimą, kuris įvyksta žmogui išvydus Žemę kosminiame kontekste – kai tampa akivaizdu, kaip tiksliai ši planeta pritaikyta gyvybei ir kokia negailestinga yra erdvė už jos ribų, rašo CNN.
Christina Koch šį reiškinį yra apibūdinusi remdamasi savo patirtimi Tarptautinėje kosminėje stotyje, kuri skrieja gerokai arčiau Žemės nei Mėnulis – maždaug apie 320 kilometrų aukštyje.
„Supranti, kad kiekvienas žmogus, kurį pažįsti, yra palaikomas plono atmosferos sluoksnio, kuris iš kosmoso matomas visas, – anksčiau sakė ji apie laiką, praleistą stotyje. Visa, kas yra už jo ribų, yra visiškai nepalanku gyvybei. Nematai sienų, nematai religinių linijų, nematai politinių ribų. Matai tik Žemę ir supranti, kad esame daug panašesni nei skirtingi.“
Šį pojūtį astronautai aprašo jau kelias kartas.
Markas Kelly, Arizona senatorius ir keturių kosminių skrydžių veteranas, teigė, kad Ch.Koch žodžiai per „Artemis II“ misiją jam buvo artimi ir atpažįstami.
Frankas White 2019 m. NASA tinklalaidėje pasakojo, kad „apžvalgos efektą“ išgrynino dar prieš kalbėdamasis su astronautais apie šį reiškinį, įsivaizduodamas, koks jausmas būtų pažvelgti į trapųjį Žemės rutulį iš kosminio vakuumo.
Žvelgiant į Žemę iš kosmoso, F.White pabrėžia, kad sienos, nubraižytos mūsų žemėlapiuose, iš esmės yra tik įsivaizduojamos.
„Star Trek“ aktorius Williamas Shatneris, 2021 m. trumpai pakilęs į suborbitinę erdvę, jautriai reagavo pamatęs mažą mėlyną oro sluoksnį iš kosmoso perspektyvos.
Interviu CNN jis sakė, kad matė „kosmoso juodumą, nebuvo jokių žėrinčių šviesų. Buvo tiesiog apčiuopiama juoduma. Man atrodė, kad matau mirtį.“
Kaip ir Markas Kelly, W.Shatneris teigė, kad vaizdas iš kosmoso jam sukėlė minčių, jog žmonės turėtų geriau rūpintis mūsų planeta.
„Galvojau apie tai, kaip mes žudome viską, – sakė jis. – Pajutau neįveikiamą liūdesį dėl Žemės.“
