Neuromokslininkai ištyrė, kodėl valdžią turintys žmonės mažiau linkę suprasti kitų padėtį. Buvo atrasta, kad valdžios jausmas sumažina smegenų tinklo, atsakingo už kitų žmonių patirčių suvokimą, veiklą. „Motorinio rezonanso sistema veikia taip, kad, pavyzdžiui, pamatę kitą žmogų metantį kamuolį, mes šį įvykį susiejame su savo patirtimi mėtant kamuolį. Kognityviniai pokyčiai valdžią turinčių žmonių smegenyse trukdo jiems pažvelgti iš kitų žmonių vizualinės, kognityvinės ir emocinės perspektyvos“, – rašo mokslininkai, savo tyrimą paskelbę žurnale „Experimental Psychology“.
Gali būti diskutuotina, ar tokie pokyčiai valdžios žmonėms sumažina empatijos jausmą, tačiau tyrimo rezultatai teigia, kad valdingai besijaučiantys žmonės linkę mažiau klausyti, griežčiau bausti, daugiau veidmainiauti ir stereotipizuoti kitus.
Motorinio rezonanso sistema taip pavadinta, nes dėl jos mūsų smegenų veikla „rezonuoja“ su kitais žmonėmis. Už tai atsakingas priekinis parietalinis smegenų regionas, esantis smegenų viršuje.
Kanados Wilfrid Laurier universiteto neuromokslininkas Jeremy Hogeveenas su kolegomis atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 45 savanoriai. Pastarųjų buvo paprašyta parašyti rašinius apie prisimenamą laikotarpį, kuomet jie jautėsi bejėgiais ir kuomet jautėsi turintys valdžią. Taip pat, vieną kontrolinį rašinį apie tai, kas jiems nutiko vakar.
Šios užduoties tikslas buvo savanoriams sukelti bejėgiškumo, neutralumo arba valdingumo emocijas. Tuomet savanoriai peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose buvo matoma dešinė ranka, spaudžianti kamuolį. Žiūrint šiuos vaizdus jiems buvo atliekama vadinamoji transkranijinė magnetinė stimuliacija. Šis metodas parodo smegenų regionų, atsakingų už konkrečius raumenis, aktyvumą. Šiuo atveju procedūra atskleidė ir savanorių motorinio rezonanso sistemos veikimą.
„Tyrimo rezultatai atskleidžia tiesioginį ryšį tarp valdžios jausmo ir motorinio rezonanso aktyvumo. Esant stipresniam valdžios jausmui, susilpnėja motorinio rezonanso atsakas“, – rašo tyrimo autoriai.
Paprastai sakant, žmonės, besijaučiantys valdingai, jautė mažesnę motyvaciją suprasti tai, ką išgyvena kiti žmonės. Taip pat jie buvo mažiau linkę vertinti kitus pagal individualius kriterijus. „Mūsų tyrimas taip pat parėmė požiūrį, kad turintieji valdžią linkę stereotipizuoti kitus žmones, o ne vertinti pagal individualiai gaunamą informaciją“, – teigia tyrimo autoriai.
