„Invazinės rūšys iš esmės yra labai pavojingos, nes jos niekada mūsų teritorijoje negyveno, o atsidūrusios pasijuto kaip namie – labai greitai plinta, neleisdamos gyventi ir augti toms rūšims, kurios čia gyveno anksčiau“, – 15min pasakojo dr. Rasa Bernotienė, Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vadovė.
Pasaulio mastu invazinės rūšys yra pridariusios nemažai žalos.
Štai moksliniame žurnale „Scientific Reports“ savo išvadas paskelbę devyni mokslininkai, atstovaujantys Čekijos, Šiaurės Airijos, Portugalijos, Prancūzijos, Kanados, ir Vokietijos mokslo įstaigoms, suskaičiavo invazinių kenkėjų daromą ekonominę žalą visame pasaulyje ir nustatė, kad dvi rūšys daro daugiau žalos nei bet kurios kitos.
Jų teigimu, jautinė varlė ir rusvoji boiga yra daugiausiai žalos pasaulio ekonomikai padarančios invazinės rūšys, o jų bendras poveikis ekonomikai nuo 1986 m. siekia 16 mlrd. JAV dolerių.
O Europos Komisija į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą (dar vadinamąjį ES invazinių rūšių sąrašu) įtraukė 22 naujas augalų ir gyvūnų rūšis, tarp kurių – sausumos ir vandens augalai, moliuskai, vėžiagyviai, vabzdžiai, ropliai, žuvys, paukščiai ir žinduoliai.
Kaip 15min pasakojo gamtininkas Selemonas Paltanavičius, invazines rūšis į naujas teritorijas atveža patys žmonės. Kartais tai įvyksta netyčia, pavyzdžiui, vabzdžiams prisikabinus prie mašinos stiklo, o kartais – specialiai, kai atvežti į zoologijos sodus ar namus gyvūnai pabėga.
„Pagreitėjusiai klimato kaitai visko priskirti neįmanoma, nes visur kyšo žmogaus ausys“, – pasakojo aplinkosaugininkas.
Vis dėlto, klimato kaita lieka svarbiu veiksniu. Dėl pagerėjusių sąlygų netoliese gyvenantys gyvūnai pradeda plėsti savo teritorijos ribas. Kartais pasitaiko tokių atvejų, kad atvežtiniai gyvūnai tampa invazine rūšimi, nes dėl šiltesnių žiemų jiems atsiranda palankios gyvenimo ir dauginimosi sąlygos.
Kokį pavojų kelia?
Dauguma invazinių gyvūnų rūšių tarp mūsų gyvena taip ilgai, kad net nepagalvotumėte, jog jos – invazinės. S.Paltanavičiaus teigimu, gamtiškai rūšių keliavimas iš vienos vietos į kitą vyksta ir natūraliai.
„Pavyzdžiui, jeigu šiandien mes važiuodami per Lietuvą matome pilkąjį kiškį, kurapkas, tai prieš 1000 metų jų čia nebuvo“, – pasakojo pašnekovas.
Mokslininkų teigimu, invaziniai gyvūnai gali kelti pavojų tiek žmonėms, tiek gamtai: atsiradę ne savo teritorijoje, jie kelią pavojų ekosistemai ir faunai, gali pernešti įvairias ligas arba būti nuodingi.
Visgi, Lietuvoje pagrindinės invazinės gyvūnų rūšys pavojingesnės aplinkai nei žmogaus sveikatai. Pasakodamas apie invazines žuvų rūšis, Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vytautas Rakauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuva „nėra tropikai“.
„Lietuvoje nelabai yra nuodingų žuvų, o tos, kurios dabar plinta, tiesiogiai žmogui sveikatos problemų nesukelia“, – nuramino jis.
V.Rakausko teigimu, iš paskutiniu metu vykusių invazijų Lietuvoje labiausiai pastebimas Baltijos jūros pakrantėje ir Kuršių mariose paplitęs juodasis grundalas, o pagrindinė žala, šiai rūšiai pasiekus dauginimosi piką, buvo stipriai sumažėjusi moliuskų populiacija.
O šviežiausia invazija yra upinių grundalų, kurie Lietuvoje pirmą kartą pastebėti 2014 m. Neries aukštupyje.
„Šiemet pastebėjome, kad greičiausiai žvejai juos pernešė į Kauno marias. Ši invazinė rūšis sparčiai plinta. Taigi prognozės tokios, kad žuvys pateks į nelabai šaltas ir sraunias Lietuvos upes, be to, visur bus sutinkamos. Spėjama, kad labiausiai konkuruos su paprastaisiais gružliais, o žmonėms jos nenuodingos“, – pasakojo mokslininkas.
Tačiau žuvys – ne vieninteliai vandens gyvūnai invazinių rūšių sąraše. Čia puikuojasi ir rainuotasis vėžys. Jis vietiniams vėžiams „atnešė“ vėžių marą, kuriam pats yra atsparus.
V.Rakauskas pastebi, kad nors šiuo metu apželtakojis krabas nepriskiriamas invaziniams gyvūnams, nes mūsų teritorijoje negali daugintis, dėl šiltėjančio klimato tai gali pasikeisti. Tokiu atveju ši rūšis taptų pavojinga, nes termiškai neapdoroti krabai gali pernešti žmonėms pavojingas ligas.
Kalbant apie vabzdžius, R.Bernotienė pastebi, kad šių metų pradžioje jų nebuvo invazinių rūšių sąraše, tačiau dėl šiltėjančio klimato ir didėjančio žmonių mobilumo į Lietuvą plinta tam tikros vabzdžių rūšys, kurių nebuvo anksčiau.
„Tik tiek, kad jos nėra labai agresyvios, ypač didelės žalos vietinėms rūšims nedaro“, – komentavo R.Bernotienė.
Be vabzdžių, Lietuvoje karaliauja kiti žeme ropojantys ir vietiniams gyventojams nepatogumus keliantys gyviai – Luzitaniniai arionai. Jie labiausiai žinomi tiesiog bendresniu pavadinimu – šliužai.
Šliužai kenkia daržams bei sodams, dažnai užklysta ir į turgavietes, o tai kelia itin didelį pasipiktinimą šia invazine rūšimi.
Gritos Skujienės, Gyvybės mokslų centro mokslininkės, teigimu, šie gyvūnai tikrai neatsirado akimirksniu, tačiau „kai karšta, sausa, jie tarsi būna nematomi, o kai drėgnesnės oro sąlygos, jų prisiveisia labai daug“.
Lietuvos invazinių rūšių sąraše yra tik viena paukščių rūšis – kanadinė berniklė.
„Ji kol kas nėra labai dažnai sutinkama, tai ir problemų jokių nekelia, ko negalima pasakyti apie kai kurias kitas Europos valstybes, kur ši rūšis yra jau įsitvirtinusi ir gali kelti nemažai galvos skausmo. „Europiniame“ invazinių rūšių sąraše yra dar keletas paukščių rūšių, tačiau jų arba nėra Lietuvoje, arba stebimos itin retai, tai iš jų net ir potenciali grėsmė taip pat kol kas yra minimali“, – situaciją apie paukščius komentavo Gamtos tyrimų centro mokslininkas Mindaugas Dagys.
Ateityje – meškėnų antplūdis
Nors, anot mokslininkų, daryti spėliojimus apie tai, kokių invazinių rūšių galime sulaukti ateityje – ganėtinai sudėtinga, dėl vienos rūšies situacija gana aiški.
Jau dabar Lietuvoje galima pastebėti paprastųjų meškėnų. Kaip pasakojo G.Skujienė, dėl savo mažų rankyčių ir vikrumo meškėnai puikiai laipioja medžiais ir naikina paukščius, jų kiaušinius bei kelia pavojų kitiems gyvūnams.
„Vokietijoje jų yra jau apie 1 mln. Lenkijoje taip pat paplitimas didelis. Mes niekaip neišvengsime šios rūšies įsiveržimo, tik sunku pasakyti, kada tiksliai tai bus, ar po 5, ar po 10 metų“, – įžvalgomis dalijosi S.Paltanavičius.
Jo teigimu, taip pat yra tikimybė, jog ateityje padaugės mažai produktyvių, labai pavojingų žuvų, kurios „minta vietinių žuvų ikrais ar perneša tam tikras ligas“. Taip pat dėl šiltesnių žiemų gali pradėti plisti naujos vabzdžių rūšys.
