Fiziologinis skrandžio rūgštingumas, matuojamas pH vienetais, svyruoja nuo 1,5 iki 3,5. pH skalėje tirpalai nuo 0 iki 7 yra rūgštiniai, kur mažesnis skaičius reiškia stipresnę rūgštį, o 7 – neutralų tirpalą. pH skalės skaičiai nuo 7 iki 14 nurodo tirpalo šarmingumą (kuo skaičius didesnis, tuo šarmas stipresnis). Mūsų eksperimente naudoto druskos rūgšties pagrindu pagaminto skrandžio rūgšties tirpalo pH – apie 1,5.
Padidėjus skrandžio rūgštingumui ar susilpnėjus stemplės apatiniam sfinkteriui skrandžio rūgštis išsilieja į stemplę ir patiriame tai, ką vadiname rėmens graužimu – skausmą ir deginimą už krūtinkaulio.
Šią problemą paprasčiausiai ir greičiausiai laikinai galima pašalinti vaistais, kurie vadinami antacidais (iš tiesų jie savo sudėtimi nedaug skiriasi nuo paprasčiausios kreidos – vaistuose veikliosios medžiagos yra kalcio ir magnio karbonatas, kreidoje vienintelė medžiaga – kalcio karbonatas).
Šioms dviem medžiagoms reaguojant su skrandžio rūgštimi susidaro netirpios kalcio arba magnio chlorido druskos bei angliarūgštė, kuri skyla į vandenį ir anglies dvideginį. Tuo tarpu skrandžio turinio rūgštingumas gana sparčiai mažėja – mūsų eksperimento metu per penkias minutes pH nuo 1,5 pasikeitė beveik iki neutralių 5,5.
Labai tikėtina, kad sukramčius šias tabletes tikrame skrandyje toks pats efektas būtų pasiektas netgi dar greičiau – padidėtų tablečių reakcijos paviršiaus plotas, be to, skrandis natūraliais judesiais nuolat maišytų turinį.
Kita vertus, skrandyje tokių vaistų poveikis nebūtų ilgalaikis. Jeigu skrandį galėtume palyginti su rūgšties gamykla, tai tokios rūgštingumą mažinančios tabletės sunaikintų tik „gatavą produkciją“, esančią šios gamyklos sandėliuose. Tuo tarpu visi rūgšties gamybos įrengimai ir toliau sėkmingai veiktų, o skrandžio receptoriams pajutus, kad rūgštingumas sumažėjo (t.y. sandėlys ištuštėjo), rūgšties gaminimo įrengimai būtų paleisti net didesniu pajėgumu, todėl ilgainiui tokių preparatų efektas gali būti netgi priešingas tam, kurio tikimasi.
Norint ilgiau trunkančio skrandžio rūgštingumą slopinančio poveikio, reikėtų vartoti kitus vaistus, kurie, taikant tą pačią analogiją, vienai dienai sugadina rūgšties gamybos įrengimus – tokie mūsų šalies vaistinėse pardavinėjami be receptų. Tačiau, kaip ir visais atvejais, kai vaistus skiria ne gydytojas, prieš griebdami pakuotes nuo lentynos būtinai pasitarkite bent jau su vaistininku.
Bet jeigu rėmens graužimas kamuoja dažnai – tai jau rimta priežastis apsilankyti pas gydytojus.
Dėkojame Nacionalinio vėžio instituto Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovui, prof. Kęstučiui Sužiedėliui už galimybę pasinaudoti kai kuriais moksliniais laboratorijos įrankiais.
