Kai R.Wisemanas padarė šią nuotrauką (naudodamas „Nikon D5“ fotoaparatą), jis ir jo rekordinį skrydį vykdžiusi įgula buvo Žemės naktinėje pusėje. Tačiau kadras labai primena dienos metą, nes planetą ryškiai apšvietė vadinamasis Rožinis Mėnulis, kuris pilnatį pasiekė balandžio 1-ąją.
R.Wisemano fotoaparatas užfiksavo Mėnulio atspindėtą saulės šviesą, krintančią ant Žemės – šį vos pastebimą šviesos atspindį jis sugebėjo užfiksuoti tik maksimaliai padidinęs fotoaparato jautrumą. Pažvelkite į originalias nuotraukas, saugomas svetainėje „Gateway to Astronaut Photography of Earth“, ir pamatysite, kaip šis vaizdas atrodė plika akimi.
Kadangi vaizdas buvo apšviestas daugiausia mėnulio šviesa, naktiniai objektai išsiskyrė neįprastai ryškiai. Pažvelkite atidžiai – pamatysite miesto šviesas. Iš astronautų buvimo vietos virš Atlanto vandenyno vidurio matomos Ispanijos, Portugalijos, Šiaurės Afrikos ir Brazilijos miestų šviesos.
Tačiau šviečia ne tik miestai. Kadangi šiame pasauliniame vaizde matomi tiek Šiaurės, tiek Pietų poliai, R.Wisemanui pavyko užfiksuoti itin retą reiškinį – vienu metu abiejose Žemės pusėse pasirodžiusius šiaurės ir pietų pašvaistės.
Pažvelkite į planetos kairįjį viršutinį ir dešinįjį apatinį segmentus – ten pamatysite viena kitai konkuruojančias žalias juostas – šiaurės ir pietų pašvaistes, susidarančias, kai saulės vėjo įkrautos dalelės skrieja palei magnetinio lauko linijas ir susiduria su Žemės atmosferos molekulėmis.
Taip pat galima pastebėti saulės spindulį, prasiskverbiantį pro Žemės atmosferą mūsų planetos apatiniame dešiniajame krašte – tai rodo, kad nuo pilnaties praėjo viena diena. Kitame, kitais atžvilgiais identiškame kadre, nufotografuotame naudojant trumpesnį užrakto greitį, apšviesta atmosfera matoma tik kaip plonas mėlynas pusmėnulis.
