„Pastebėtas šviesulys danguje matėsi apie valandą, gal kiek mažiau, ir pamažu išblėso“, – 15min pasakojo Kęstutis Bartninkas, šį reiškinį stebėjęs Prienų rajone, apie 22 valandą vakaro ir pasidalijęs juo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“.
Neįprastas reiškinys netruko sulaukti dėmesio – komentatoriai spėliojo, kas tai galėtų būti: kometa, meteoras, ar galbūt kažkas dar paslaptingesnio?
Tačiau, anot specialistų, tai žemiškos kilmės reiškinys, dažniausiai susiformuojantis dėl šviesos sklaidos ore esančiuose mikrokristaluose ar garuose.
Astrofizikas V.Dobrovolskas paaiškino, kad tokie šviesos stulpai nėra kažkuo išskirtiniai, nors vasarą pasitaiko rečiau nei žiemą.
„Tai įprasti šviesos stulpai – reiškinys, kuris susiformuoja, kai šviesa sklaidosi ore esančiuose ledo kristaluose. Paprastai tai dažniau matoma žiemą, kai ore yra daugiau šerkšno ar ledo, tačiau tam tikromis sąlygomis gali pasitaikyti ir vasarą – ypač, kai oro drėgmė didelė, o debesys kabo žemai“, – sakė astrofizikas.
Pasak jo, šįsyk šviesos šaltinis greičiausiai buvo vienas stiprus prožektorius, nukreiptas į dangų – jo šviesa susklaidė ore esančios mikrodaleles, ir dėl to susidarė vertikalus šviesos stulpas.
Kaip atskirti šviesos stulpą nuo dangaus kūno?
Nors toks reginys gali atrodyti mistiškai, yra keli požymiai, pagal kuriuos nesunkiai galima suprasti, kad matomas reiškinys – visiškai paaiškinamas.
„Svarbiausias dalykas – šviesos stulpai nejuda. Jie išlieka toje pačioje vietoje, jei pats stebėtojas nevaikšto. Be to, jie dažniausiai projektuojasi virš miestų ar šviesos šaltinių – degalinių, pramogų centrų. Kartais naudojami ir specialūs prožektoriai, kurie kuria judantį raštą danguje – tuomet irgi lengva atskirti, kad tai technologinis sprendimas“, – 15min aiškino dr. V.Dobrovolskas.
Kometa, meteoras ar...?
Kitas dažnai minimas variantas – kometos, anot V.Dobrovolsko, atrodo visai kitaip: jų uodegos ilgesnės, o pasirodymas dažniausiai žinomas iš anksto.
Meteorai, dar kitaip „krentančios žvaigždės“, V.Dobrovolskas atkreipė dėmesį, yra itin trumpalaikiai ir pasirodo vos kelioms sekundėms – juos taip pat nesunku atpažinti.
Astrofizikas patarė: jei kyla klausimas, ką matote danguje – verta pasidomėti oro sąlygomis, vietovėje esančiais šviesos šaltiniais ir pagalvoti apie atmosferinius reiškinius.
„Dauguma tokių reginių yra ne kas kita, kaip šviesos sklaida ore – kartais jie tikrai atrodo įspūdingai, bet dažniausiai turi labai žemišką paaiškinimą“, – sakė jis.
