Jaunųjų mokslininkų konkurso finale – du Klaipėdos universiteto doktorantai

Didžiausias iššūkis – laikas

„Patekimas į finalą buvo netikėtas. Labai smagu, tačiau kartu jaučiu ir atsakomybę – laukia didelė auditorija, todėl norisi labai gerai pasiruošti. Dalyvavimas konkurse yra ir galimybė daug išmokti“, – sako KU Jūros tyrimų instituto doktorantė, Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė L. Lupeikaitė-Kuncienė.

Jai antrina ir Klaipėdos universiteto vadybos ir ekonomikos katedros II kurso vadybos krypties doktorantas Marius Zamkauskas: „Visiškai netikėta. Kartu tai yra ir kitas šio iššūkio etapas. Turėsiu galimybę pasitikrinti, ar mano tyrimo idėja aiški, aktuali ir suprantama“.

Tyrėjų Grand Prix nuotr./Marius Zamkauskas

Abu finalininkai pripažįsta, kad trumpam pristatymui reikia kruopščiai atsirinkti svarbiausias mintis. Į savo darbą tenka pažvelgti klausytojų akimis.

„Man sudėtingiausia ketverių metų darbą sutalpinti į keturias minutes. Reikia aiškiai perteikti tyrimo esmę ir išlaikyti žmonių susidomėjimą. Norisi, kad klausytojams būtų įdomu ir jie kažką naujo sužinotų“, – pasakoja L. Lupeikaitė-Kuncienė.

M. Zamkauskas sako turėjęs įveikti panašų iššūkį: „Sunkiausia buvo atsisakyti noro papasakoti viską, o tai, kas lieka pristatymui, neakademinei auditorijai pateikti taip, kad būtų aišku, įdomu ir įtrauku.“

Stebėjo ruonius

L. Lupeikaitė-Kuncienė konkurse pristato reabilituotų pilkųjų ruonių išgyvenamumo ir prisitaikymo Baltijos jūroje tyrimą. Jo pradžią paskatino praktinis klausimas: muziejuje nusilpusiems ar sužeistiems ruoniukams suteikiama pagalba, jie sustiprėja ir paleidžiami į laisvę, tačiau kaip jiems sekasi toliau?

Į laisvę paleidžiamiems gyvūnams pritvirtinami siųstuvai. Jie leidžia stebėti ruonių keliones, nardymą ir išlipimus į krantą. Surinkti duomenys padeda vertinti, kaip ruoniukai prisitaiko

natūralioje aplinkoje, ir geriau pažinti jų elgesį. Pasak doktorantės, šios žinios svarbios planuojant ruonių apsaugą.

„Pastebėjome, kad paleisti į laisvę ruoniukai plačiai pasklinda po Baltijos jūrą ir susiranda vietas, kuriose į krantą išlipa kiti ruoniai. Pirmąjį mėnesį jie aktyviai tyrinėja aplinką, o vėliau jų elgsena tampa kryptingesnė – daugiau dėmesio skiriama maitinimuisi ir medžiojimui“, – tyrimo rezultatais dalijasi L. Lupeikaitė-Kuncienė.

A.Mažūno nuotr./Laura Lupeikaitė-Kuncienė

Konkursą Laura buvo pastebėjusi ir anksčiau, tačiau dalyvauti ryžosi tik šiemet, sukaupusi daugiau tyrimo rezultatų. Patekimas į finalą suteikė papildomo pasitikėjimo, kad jos nagrinėjama tema gali sudominti ir platesnę visuomenę.

Tyrinėjo organizacinį atsparumą

M. Zamkauskas nagrinėja, kaip organizacijų turimos žinios, darbuotojų patirtis ir kompetencijos, procedūros bei ryšiai gali prisidėti prie organizacinio atsparumo stiprinimo.

„Praktika rodo, kad vien turėti krizės planus, dokumentus ar sukauptą patirtį nepakanka. Organizacijoms reikia gebėti turimas žinias paversti veiksmu“, – pabrėžia M. Zamkauskas.

Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kurie žinių kapitalo elementai labiausiai prisideda prie organizacijų atsparumo ir kaip šis poveikis pasireiškia.

Vertins žiūrovai

„Tyrėjų Grand Prix“ – nacionalinis jaunųjų mokslininkų konkursas, kuriame jaunieji tyrėjai visiems suprantama kalba pristato savo mokslo idėjas ir tiriamuosius darbus.

Į konkurso finalą atrinkta 10 įkvepiančių pristatymų: nuo proveržių medicinoje ir dirbtinio intelekto sprendimų iki technologijų inovacijų ir kultūros tyrimų.

Pasirengti finalui dalyviams padeda mentoriai: jie konsultuoja dėl kalbos aiškumo, balso, pristatymo struktūros ir skaidrių. Anot dalyvių, tai jiems suteikia progą išmokti apie sudėtingus tyrimus kalbėti paprastai, išsaugant jų esmę.

„Tyrėjų Grand Prix“ finalas vyks spalio 29 d. 18.30 val. Vilniuje, viešbutyje „AC Hotel by Marriott“. Jame savo tyrimus pristatys dešimt dalyvių, o žiūrovai galės balsuoti už labiausiai patikusį pristatymą.